Vis labiau pasaulyje plintant ekologinėms idėjoms, jos įsitvirtina ir Lietuvoje. Šiuo metu ne tik pasaulyje, bet ir mūsų šalyje populiarėja ekologinė gyvulininkystė. Kyla klausimas, kaip iš tiesų yra ekologiškai auginami gyvūnai? Juk auginant gyvulius ekologiškai, taikomi aukšti gyvūnų gerovės reikalavimai. Jie gydomi tik esant būtinybei (susirgus liga ar siaučiant epidemijai), siekiant sumažinti gyvūnų kančias. Tačiau ekologinės gyvulininkystės principų yra ir daugiau.

 

Ekologinės gyvulininkystės pliusai:

  • Gyvūnai auginami sveikesnėje aplinkoje, šeriami tik ekologišku pašaru. Be to, įrodyta, kad ekologiškai auginami gyvūnai yra sveikesni.
  • Valgant ekologiškai užaugintų galvijų mėsą, tikimybė susirgti kempinlige yra labai nedidelė.
  • Skatinamas humaniškas, etiškas elgesys su gyvūnais.
  • Gyvūnai daug laiko praleidžia gryname ore.
  • Ribojamas gyvūnų skaičius, galintis augti viename ekologiniame ūkyje, vadinasi, taip auginami gyvūnai turi daugiau laisvės.
  • Mažiau naudojama sintetinių pesticidų, trąšų, kitų cheminių medžiagų.

 

Humaniškas elgesys

Ekologišku gyvūnų auginimu siekiama jų gerovės. Svarbu nepažeisti humaniškumo principų: siekiama sumažinti gyvūnams keliamą skausmą, stresą, gerinti galvijų gerovę jų augimo metu, taip pat ir vėliau. Tokiu būdu ieškoma naudos ir būsimiems vartotojams: stresą patiriančių gyvūnų mėsa būna užteršta laisvaisiais radikalais, o audiniai ir kraujagyslės pažeisti, nes streso metu gerokai padidėja adrenalino kiekis kraujyje.

 

Auginimas gryname ore

Ekologiškai auginami gyvūnai nuolat buvoja gryname ore, jie nerišami ir neizoliuojami, be to, jų yra nedaug. Ganyklos atitinka visus higienos reikalavimus. Tokiu būdu siekiama tenkinti gyvūnų pirminės elgsenos normas ir instinktus. Priklausomai nuo gyvūnų rūšies, norima sudaryti kuo palankesnes sąlygas, kad jie galėtų laisvai judėti, kapstytis, knaisiotis ir nuolat turėtų kitokios veiklos, būdingos jų natūraliai elgsenai.

Ekologiškai auginami triušiai negali būti laikomi narvuose, išskyrus triušių pateles, kurios laikomos narvuose praėjus 15 kalendorinių dienų nuo sukergimo iki jauniklių atjunkymo. Patalpoje apšvietimo trukmė turi būti ne trumpesnė kaip 8 val. per parą. Triušiams aptvarai turi būti įrengti taip, kad, esant tinkamoms oro sąlygoms, jie turėtų galimybę ganytis diendaržiuose.

 

Šėrimas ekologiškais pašarais

Gyvuliai yra šeriami ekologiškais pašarais, kuriuos gaminant minimaliai naudojami pašarų priedai ir pagalbinės perdirbimo priemonės. Pašaruose nėra augimą skatinančių medžiagų, sintetinių aminorūgščių. Be to, genetiškai modifikuoti organizmai ekologinių ūkių gyvulių mityboje yra draudžiami. Sudarant pašarų racioną pirmenybė teikiama natūralios kilmės medžiagoms. Dažnai pageidaujama, kad pašarai būtų gaminami tame pačiame ūkyje, kuriame auginami ir gyvuliai. Ekologiškai galima auginti ir bites, tačiau jas leidžiama maitinti tik ekologišku medumi, ekologišku cukraus sirupu arba ekologišku cukrumi.

 

Jokio žiauraus elgesio!

Savaime suprantama, kad stengiamasi išvengti bet kokio žiauraus elgesio su gyvūnais, vadinasi, draudžiama pjauti ausis, ragus, snapus, trumpinti uodegas, neleidžiama rišti elastinių raiščių ant avių uodegų ar patinų sėklidžių maišelio, šalinti vilkdančių, trumpinti viščiukams snapų. Atitinkamą išsilavinimą turintis specialistas gali tik kastruoti gyvūną arba nupjauti jam ragus. Be to, norint sukelti kuo mažiau streso gyvūnams, stengiamasi sutrumpinti transportavimo trukmę.

Pagal patvirtintas Ekologinio žemės ūkio taisykles, draudžiama rišti gyvūnus lauke, išskyrus dėl pagrįstų žmonių ir gyvūnų sveikatos apsaugos, gerovės arba veterinarinių priežasčių. Ekologinio žemės ūkio taisyklės numato ir tai, kad draudžiama pjauti naminius paukščius anksčiau numatyto laiko. Pavyzdžiui, viščiukai negali būti pjaunami anksčiau 81 dienos po perėjimo, perlinės vištos – anksčiau 94 dienų, vyriškosios giminės kalakutai ir žąsys – anksčiau 140 dienų.

 

Gydymas homeopatiniais vaistais

Susirgus gyvūnams jie taip pat gydomi ekologiškomis priemonėmis, dažniausiai homeopatiniais vaistais. Ekologinio žemės ūkio taisyklės numato, jeigu ekologinės gamybos ūkyje gyvūnai buvo gydyti alopatiniais veterinariniais vaistais, ūkio subjektai, prieš tiekdami rinkai gydytus gyvūnus ir jų produktus, paženklintus kaip susijusius su ekologine gamyba, turi raštu pateikti šią informaciją sertifikavimo įstaigai.

 

Ekologinis maistas

Šerti ekologiniu maistu galite ir savo augintinius – šunis bei kates. Šis maistas sukurtas tik iš aukščiausios kokybės sudedamųjų dalių, nesukelia alergijos, be skonio ir kvapo stipriklių, be genetiškai modifikuotų organizmų, paruoštas remiantis aktualiais moksliniais tyrimais. Be to, tai gali padėti jūsų augintiniui išvengti ir kai kurių sveikatos problemų: odos niežėjimo, alergijos ar žarnyno sutrikimų.

 

Įdomybės

  • Neekologiškuose ūkiuose auginami gyvūnai būna vienoje patalpoje su šimtais, net tūkstančiais kitų. Be to, jie negali išeiti į lauką ir dažnai visą gyvenimą praleidžia uždaroje patalpoje. Kita vertus, ekologiškai auginami gyvūnai gali mėgautis šviežiu oru ir turi daug erdvės pasivaikščiojimams.
  • Ekologiškai auginamais gyvūnais negali būti klonuoti gyvuliai.
  • Gyvūnams stresą gali sukelti anksčiau negirdėtas triukšmas, amžiaus grupių maišymas, kergimas, kraujo kvapas. Auginant gyvulius ekologiškai stengiamasi išvengti tokių veiksnių.
  • Ekologiškuose ūkiuose mėšlas naudojamas kaip natūrali trąša, o pramonės ūkiuose pagaminama tiek mėšlo, kad kyla pavojus net žmonių sveikatai, nes mėšlas gali užteršti šulinius ir platinti ligas.
  • Ekologiškai auginti galima ir elninių šeimos gyvūnus: danielius, tauriuosius, dėmėtuosius ir Dovydo elnius.
  • Nustatyta, kad neekologiškuose ūkiuose dirbantiems žmonėms gali išsivystyti ūmios ir lėtinės plaučių ligos, galima užsikrėsti infekcijomis, kurios plinta per gyvūnus, patirti kaulų ir raumenų traumas.
  • Daugumos valstybių įstatymai, nustatantys elgesį su gyvūnais, yra skirtingi. 1958 m. JAV priimtas įstatymas, kad prieš skerdžiant gyvulius, jie būtų apsvaiginti iki nesąmoningos būsenos. Šis įstatymas netaikomas paukščiams (jie sudaro 90 % maistui naudojamų gyvūnų), triušiams ir žuvims.
  • Neekologiškuose ūkiuose pasitaiko ir kanibalizmo atvejų. Pavyzdžiui, kai vištos auginamos ankštuose narvuose, nudvėsusias vištas pradeda lesti likusios. Kanibalizmo požymių pasitaiko ir kiaulininkystės ūkiuose, kai paršeliai kramto, graužia vienas kito ausis, uodegas. Šios ligos priežastys dar nėra tiksliai žinomos, tačiau manoma, kad gyvūnų elgsena sutrinka dėl jų gerovės nepaisymo, dėl šėrimo blogos kokybės pašarais, kurie yra užteršti toksinais.