Mes, krikščionys, daug žinome apie Jėzaus Kristaus gyvenimą ir mokymą, tačiau pasaulyje dar iki jo gyveno nemažai didelių pranašų, kurie padėjo pagrindus svarbiausioms ir populiariausioms pasaulio religijoms. Vienas iš jų – Sidharta Gautama, vėliau tapęs Buda ir pradėjęs budizmo filosofijos mokymą.

 

 

Sidharta Gautama (apie 563483 m. pr. Kr.)

 

 

Ankstyvieji metai

 

 

Sidharta Gautama gimė vietovėje, kuri, manoma, yra dabartiniame Nepale, arba netoli jo. Pranašą augino tėvas – karalius Sudhodana, nes jo motina, karalienė Maja, mirė neilgai trukus po berniuko gimimo. Kai princas Sidharta buvo vos kelių dienų, vienas šventikas išpranašavo, kad užaugęs berniukas taps arba puikiu kariuomenės vadu, užkariautoju, arba ypatingu dvasiniu mokytoju. Karaliui Sudhodanai maloniau skambėjo pirmoji profesija, tad sūnų jis ėmė aktyviai ruošti būsimam užsiėmimui. Berniuką tėvas apsupo didžiule prabanga, slėpė nuo jo bet kokias žinias apie religiją ir žmonių kančias. Atskirtas aukštomis rūmų sienomis, princas dvidešimt devynerių metų sulaukė beveik nieko nežinodamas apie išorinį pasaulį, kuriame kunkuliavo gyvenimas.

 

 

 

Tikro pasaulio atradimas

 

Vieną dieną, negalėdamas nugalėti savo smalsumo, princas Sidharta paprašė vežiko pavežioti jį po vietines apylinkes. Šios kelionės jauną vyrą apstulbino ir šokiravo: pakeliui jis išvydo žmonių lavonų, senių ir ligonių. Šiurkšti, nepagražinta realybė, apnuoginanti senatvę, ligą ir mirtį, užvaldė princo mintis ir jį susargdino. Galų gale Sidharta pamatė klajojantį asketą. Vežikas paaiškino savo valdovui, kad asketas yra tas, kuris atsižada viso pasaulio, taip siekdamas išsilaisvinimo nuo mirties ir kančių.

 

 

Išsižadėjimas

 

Nuo to laiko Sidharta nebejautė jokio malonumo būti rūmuose. Nedžiugino jo net šeimyninė laimė, kai jo žmona Jasodhara pagimdė princui kūdikį – berniuką. Sūnui būsimasis pranašas davė vardą Rahula, kuris reiškia „geležiniai pančiai“. Vieną naktį Sidharta vaikštinėjo po rūmus. Prabanga, kuri kadaise jam teikė tiek malonumo, dabar atrodė absurdiška, komiška ir šlykšti. Jis matė muzikantus ir šokėjas, kurie miegojo išdribę, knarkdami ir besitaškydami seilėmis, ir tai jį lūdino. Vaikščiodamas princas mąstė apie senatvę ir ligas, kurios visus netrukus apims, ir apie mirtį, kuri jų kūnus pavers dulkėmis. Jis suprato, kad daugiau nebegali gyventi princo gyvenimo. Tą pačią naktį Sidharta paliko rūmus, nusiskuto galvą plikai ir pakeitė savo karališkus drabužius į elgetos apdarą. Taip, būdamas 29 metų, jis pradėjo savo „nušvitimo“ paieškas.

 

 

Paieškos

 

Pirmiausia Sidharta pradėjo ieškoti garsių mokytojų, kurie galėtų paaiškinti jam daugelio tuo metu paplitusių religijų pagrindus, išmokytų medituoti. Įsisavinęs viską, ką šie išminčiai sugebėjo jam perduoti, tačiau neradęs atsakymų į kankinančius klausimus, būsimasis pranašas su penkiais kitais mokiniais išėjo ieškoti „nušvitimo“ savo pačių jėgomis. Šeši bendraminčiai nusprendė siekti išsilaisvinimo iš kančių per fizinius pojūčius – patirdami skausmą, sulaikydami kvėpavimą, badaudami kone iki nukritimo. Tačiau Sidharta vis viena buvo nepatenkintas. Jam ramybės nedavė mintis, kad atsisakydamas malonumų, jis pasiduoda malonumų priešingybei – kančioms ir savęs marinimui. Sidharta nusprendė išbandyti vidurinį kelią, kuris eina tarp šių dviejų kraštutinumų. Jis prisiminė savo vaikystės potyrius, kuomet jo protas nugrimzdavo į gilią palaimos ir taikos būseną. Taip būsimasis pranašas suvokė, kad išsilaisvinti galima ir per protą. Sidharta suprato, kad užuot badavęs jis turi sustiprinti savo kūną, kad galėtų siekti tolimesnių tikslų. Kai jis priėmė dubenėlį su ryžiais ir pienu iš jį siūlančios merginos rankų, Sidhartos draugai pamanė, kad jis nusprendė nutraukti paieškas, todėl mąstytoją paliko. Iš tiesų jis tik pasuko savuoju keliu, atnešusiu pasauliui naują religiją.

 

 

Atbudimas

 

Pasakojama, kad aukščiausiąjį pažinimą Sidharta pasiekė, sėdėdamas po šventuoju fikusu, kuris po to buvo pavadintas Bodhio medžiu. Čia jis nugrimzdo į gilią meditaciją ir patyrė nepaprastų išgyvenimų. Pranašo proto būsena simboliškai vaizduojama kaip didysis mūšis su Mara – demonu, kurio vardas reiškia „griovimą“ ir kuris simbolizuoja žabangas spendžiančias ir mus klaidinančias jėgas. Mara atsivedė milžiniškas pabaisų kariuomenes, kurios puolė Sidhartą, tačiau šis sėdėjo ramus ir nepajudinamas. Tuomet pati gražiausia Maros duktė bandė suvilioti Sidhartą, bet ir šie gundymai nedavė rezultatų. Mara metė paskutinį iššūkį, sakydama, kad jo dvasiniai laimėjimai kur kas didesni nei Sidhartos. Demono kariai vienu balsu sušuko, kad jie yra to liudytojai. Tada Mara pranašo paklausė: „O kas stos į tavo pusę?“ Sidhartai palietus žemę ranka, ši suriaumojo: „Aš esu tavo liudytoja!“ Galų gale demonas pareiškė, kad ta vieta, kurioje sėdi Sidharta, teisėtai priklauso jam. Danguje patekėjus rytinei žvaigždei, Sidharta Gautama pagaliau pasiekė tikrąjį pažinimą, kitaip tariant, atbudo, todėl buvo pavadintas Buda (pažodžiui išvertus iš sanskrito „buda“ reiškia „atbudęs“).

 

 

Mokytojas

 

Iš pradžių Buda nenorėjo mokyti kitų, nes to, ką buvo supratęs, negalėjo išreikšti žodžiais. Jis teigė, kad tik išvalius protą ir mintis, visos iliuzijos išsisklaido ir gali būti patirta Didžioji Tikrovė. Be šios tiesioginės patirties mokiniai ir klausytojai užtrigtų tarp sąvokų ir nesuprastų nieko, ką Buda nori pasakyti. Vis dėlto užuojauta ir mielaširdystė paskatino Sidhartą pabandyti paaiškinti savo filosofiją. Pradėjęs mokyti kitus, Buda sulaukė šimtų pasekėjų. Galų gale jis susitaikė su savo tėvu karaliumi Sudhodana, o žmona Jasodhara tapo vienuole ir jo mokine. Sūnus Rahula, būdamas 7 metų amžiaus, taip pat tapo vienuoliu ir visą likusį savo gyvenimą praleido tėvo pašonėje. Buda nepavargdamas keliavo ir mokė žmones iki pat mirties, kurios sulaukė aštuoniasdešimties.

 

 

Įdomūs faktai

 

  • Nors Buda gimė Nepale, savo mokymą pradėjo Šiaurės Indijoje, kuri ir yra laikoma budizmo lopšiu.
  • Budizmas yra ketvirta pagal populiarumą religija pasaulyje.
  • Budistams draudžiama žudyti, vogti, būti neištikimiems ir gašliems, meluoti, vartoti svaigiąsias medžiagas.
  • Pasaulyje yra apie 376 mln. budistų, daugiausia jų Kinijoje, Japonijoje ir Pietryčių Azijoje.
  • Nors budizmas vadinamas religija, jį išpažįstantys žmonės neturi vieno dievo ar kelių dievų, kuriems melstųsi.