Yra daug nuomonių apie poltergeisto prigimtį: jis apibūdinamas kaip elektromagnetinis, psichofiziologinis, mikroleptoninis reiškinys… Bet nelabai kas kreipia dėmesį į liaudišką pasakymą – jeigu namuose pradeda judėti arba skraidyti daiktai, vadinasi, juose apsigyveno mirusiojo siela. Matyt, per mažai žinome apie mūsų ir anapusinio pasaulio ryšius. Poltergeisto aprašymų spaudoje dabar apstu. Pateikiame jums keletą įdomesnių nutikimų.

 

 

Sužadėtinės šėlsmas

 

1989 metais lietuviai studentai keliavo po Pamyrą, apsistojo tarpeklyje ant kalnų upės kranto. Vidurnaktį visus pažadino keisti garsai. Palapinėje skraidė degtukai, cigaretės, kremo dėžutė, iš kuprinės iškrito maišelis su kosmetika, vienai merginai po kaklu pakibo medžioklinis peilis, kurį kitas studentas iš vakaro įkišo į makštis ir pasidėjo po pagalve. Siaubo apimti studentai išlėkė iš palapinės.

 

Prašvitus vienas vaikinas nuėjo meškerioti. Po poros valandų atlėkė išbalęs ir drebančiu balsu tarė: – Mačiau Valę, savo sužadėtinę! (Ji tragiškai žuvo 1987-ųjų vasarą, likus dviem mėnesiams iki jųdviejų vestuvių). Meškerioju sau, pakeliu akis, pasuku galvą ir matau: už kokių penkių metrų nuo manęs sėdi Valė ir liūdnai žiūri į vandenį. Aš šūktelėjau, bet ji nekreipė dėmesio. Persigandęs bėgu. Atsisuku – Valė sėdi toje pačioje vietoje. Apsirengusi ta pačia suknele, su kuria buvo paguldyta į karstą.

 

 

Viršininko pranešimas

 

Netikėtai mirė Marijos viršininkas. Praėjus keturioms savaitėms Marijos bendradarbiai išvažiavo padėti gėlių ant viršininko kapo. Mergina turėjo skubaus darbo, todėl liko įstaigoje. Dirbdama ji vis sielvartavo dėl tokio gero žmogaus staigios mirties. Tuomet pagalvojo, kaip būtų gerai, jeigu jis iš anapus duotų kokią žinią, kad jam viskas gerai… Vos ji taip pamąstė, už nugaros pasigirdo keistas krebždesys. Moteris atsigręžė ir pamatė: tuščias 20 litrų butelis pasišokinėdamas juda lentyna. Priartėjęs prie krašto butelis akimirką pakibo ore, vėliau krito ant grindų ir sudužo į daugybę šukių.

 

Marija neišsigando. Ji tai suprato kaip atsaką į savo mintis ir garsiai ištarė: – Žinau, kad jūs man davėte žinią iš anapusinio pasaulio. Linkiu jums ramybės danguje. Sudie visiems laikams. Kažkur palubėje vyriškas balsas tyliai sušnibždėjo: „Sudie“. Marija suspigo ir išbėgo iš kambario.

 

 

Sielų siautėjimas

 

Tokios spontaniškos telekinezės apraiškos tiesiogiai susijusios su gyvenimo po mirties fenomenu. Vaiduokliai pasirodo, balsai iš anapus pasigirsta dažniausiai vykstant telekineziniams stebuklams arba tuoj po jų.

 

Be vaiduoklių ir balsų yra užfiksuota nemažai telekinezinių stebuklų. Tokie reiškiniai vadinami poltergeistu, kai netikėtai pradeda skraidyti daiktai, sproginėja elektros lemputės, juda šaldytuvai ir t. t.

 

Krinta į akis viena detalė: chuliganiški poltergeisto veiksmai primena vaikų poelgius. Kartais namuose, kur siaučia poltergeistas, atsiranda raštelių, prikeverzotų vaikišku braižu, pilnu klaidų. Bet, matyt, tai ne vaikų, o suaugusiųjų sielos, kurios fizinės mirties metu netenka savo intelekto ir nusirita iki vaikiško lygio…

 

Okulistų, šiuolaikinių ekstrasensų teigimu, žmogaus siela susideda iš kelių apvalkalų („kokonų“), kurie sielai keliaujant į anapus nusimeta vieną po kito savo žmogiškąjį „aš“. Astralinis „aš“, pereidamas į kitą būtį, nusimeta eterinio „kokono“ apvalkalą. Eterinis „kokonas“ kurį laiką gyvena savarankiškai. Iš išorės jis labai panašus į mirusįjį. Tai tarsi jo antrininkas, tik skaidrus, permatomas. Nevisavertis antrininkas, kurs turi vos rusenantį protą. Tokio antrininko energija greitai senka. Jis netrukus suyra be pėdsako.

 

 

Ką gali poltergeisto energija?

 

Gali būti, kad dauguma vaiduoklių ir yra eteriniai „kokonai“, o poltergeistas – jų karštligiški mėginimai pailginti savo egzistenciją, nes jie nenori sunykti. Taigi stengiasi papildyti savo energiją siurbdami ją iš gyvųjų. Patyrus išgąstį išsiskiria daug energijos, todėl šie „kokonai“ stengiasi mirtinai išgąsdinti gyvuosius. Dėl šios priežasties žmonės, gyvenantys „poltergeisto apsėstame“ būste, jaučiasi išsekę, jiems skauda galvą, laužo kaulus ir pan. Streso ir panikos apimtų žmonių aura pažeista, jos apsaugos mechanizmai beveik arba visiškai neveikia, ir „kokonai“ laisvai siurbia jų energiją. Poltergeistas, prisisiurbęs svetimos energijos, pasidaro matomas.

 

Viename bute dažnai skraidydavo daiktai. Šeimininkai jautėsi vis blogiau ir blogiau. Vieną dieną butas buvo nufotografuotas. Nuotraukose užfiksuotos dvi ant sofos gulinčios apsikabinusios moterys. Vėliau darytoje nuotraukoje matyti dar viena būtybė – pusiau permatoma mergaitė mokykline uniforma. Ji žiūri tiesiai į objektyvą, bet kokios baisios jos akys! Vietoj vyzdžių – idealiai apskritos ir visiškai juodos kiaurymės. Jos įsmeigtos į fotoaparatą kaip dvivamzdžio šautuvo tūtos, per kurias nematomas pasaulis žvelgia į mus iš neįsivaizduojamų tolių.

 

Matyt, vaiduokliai ir poltergeistas yra mirusiųjų, kurie kėsinasi į mus, eteriniai „kokonai“. Kodėl jie nori materializuotis ir mums pasirodyti – tai klausimai, į kuriuos vis dar ieškoma atsakymų…