Rūkymas – tai viena labiausiai paplitusių priklausomybės formų. Apie šio įpročio nepataisomą žalą kalbama jau daugelį metų, tačiau mesti rūkyti pavyksta tik vienetams. Deginamo tabako dūmuose randama tūkstančiai cheminių medžiagų, o daugiau nei 70 iš jų – patvirtinti kancerogenais, skatinančiais vėžio vystymąsi.

 

Arvydas Česas_800x450

 

Vasario pradžioje buvo minima Pasaulinė kovos su vėžio diena. Ji skirta atkreipti visuomenės dėmesį į ligos profilaktikos ir ankstyvosios diagnostikos svarbą, gydymo galimybes bei žalingus įpročius, skatinančius onkologinių susirgimų atsiradimą ir vystymąsi.

 

„Kasmet Lietuvoje diagnozuojame apie 18 000 naujų vėžio susirgimų ir dažniausias mūsų šalyse onkologinės ligos vyrams yra prostatos vėžys, moterims – krūties vėžys. Taip pat dažnai sergama odos vėžiu, skrandžio, storosios žarnos navikais, bet didžiausiu mirtingumu pasižymi plaučių vėžys“, – statistika dalinasi NVI direktoriaus pavaduotoja mokslui ir plėtrai, laikinai einanti direktorės pareigas, prof. dr. Sonata Jarmalaitė.

 

Plaučių vėžys – klastinga liga, pasižyminti dusuliu, kosėjimu krauju, skausmu krūtinėje. Jo atsiradimui įtakos gali turėti ne tik aplinkos veiksniai, bet ir mūsų gyvenimo būdas bei įpročiai. Nesaikingas valgymas, judėjimo stoka taip pat gali būti viena iš vėžio priežasčių, tačiau didžiausią žalą organizmui daro toksinės medžiagos, tokios kaip alkoholis ar rūkymas.

 

„Rūkymas sukelia ne tiktai pačią baisiausią ir pagrindinę ligą – plaučių vėžį, bet ir aibę kitų ligų, kenkia širdžiai, kraujagyslėms. Plaučių vėžio gydymo rezultatai yra labai prasti, nes apie 85 proc. visų pirminių plaučių vėžių yra susiję būtent su rūkymu“, – pasakoja NVI direktoriaus pavaduotojas klinikai, gydytojas, krūtinės chirurgas prof. dr. Saulius Cicėnas.

 

Robertas Badaras_800x450

 

 

Gydytojai šiai dienai pastebi, kad nors apie rūkymo žalą yra kalbama itin daug, ligoninėse visada būna dalis gydomų pacientų, kuriems šio žalingo įpročio atsisakyti nepavyksta. Net jeigu liga jau yra diagnozuota, prognozės pasveikti tampa kur kas palankesnės, nutraukus aktyvų rūkymą.

 

„Net 90 proc. galėtume sumažinti plaučių vėžio, burnaryklės, stemplės vėžio atsiradimo riziką, jeigu atsisakytume aktyvaus tabako rūkymo, elektroninių cigarečių garinimo arba kaitinamojo tabako rūkymo. Organizmui kenkia ne tik pats rūkymo procesas, bet ir buvimas šalia kito rūkančio žmogaus. Tie pacientai, kurie sužinojo apie vėžinę ligą ir metė rūkymą, turi geresnę galimybę išgyventi ir pasveikti negu tie, kurie savo žalingų įpročių neatsisako net ir gydymo metu“, – teigia Klaipėdos universitetinės ligoninės Onkologijos chemoterapijos klinikos vedėjas, gydytojas onkologas chemoterapeutas Alvydas Česas.

 

Šiandien rūkymas nuodugniai tyrinėjamas.  Mokslas jau įvardino, kas būtent sukelia didžiausią žalą rūkant ir nors 70 proc. rūkančiųjų bando mesti rūkyti, tačiau iš jų tik 5-10 proc. pavyksta tai padaryti.

 

„Rūkant įprastinio tabako cigaretes išsiskiria įvairiausių degimo produktų, dervų, aldehidų, kurie yra itin kenksmingi organizmui. Ilgalaikis šių medžiagų įtraukimas pažeidžia kvėpavimo epitelį, kuris tampa nebeatsparus įvairiausioms pažaidoms, kurios vėliau išsivysto į vėžį. Mano patirtis rodo, kad skiriant tam tikrą laiką ir aiškinant pacientui apie rūkymo žalą vis dėl to mes nesulaukiame atsako. Tačiau turime ir puikių pavyzdžių, kai žmogus rūkęs 50 metų meta ir nebepasigęsta šio įpročio daugiau niekada. Kaitinamasis tabakas galbūt yra šioks toks kelias tiems, kurie vis dėl to nesugeba mesti, ir neturi tiek valios. Amerikos Maisto ir vaistų administracija (FDA) nustatė, kad perėjimas nuo tabako prie tų vadinamųjų mažesnį kenksmingumą turinčių produktų, tokių kaip nikotino pleistrų, saldainiukų, kurie mažina potraukį rūkyti, tada žmogus lengviau gali išeiti iš priklausomybės. Su išlyga buvo įtrauktas ir kaitinamasis tabakas, kurio gamintojas per ganėtinai trumpą laiką turi pateikti patvirtinančius duomenis, kad tai yra vis dėl to tikrai saugiau. Teisingumo dėlei galima pasakyti, kad kaitinamąjį tabaką gaminanti pasaulinė kompanija skiria dideles investicijas klinikiniams tyrimams, taip kaip ir medicininių produktų, ir galbūt ateityje žinosime daugiau apie mažesnį jų kenksmingumą. Bet turbūt sakyčiau, kad tai yra mažesnė blogybė negu rūkyti įprastines arba garinamo tabako priemones“, – sako A. Česas.

 

Saulius Cicėnas_800x450

 

Nors, pasak mokslo, pats tabakas didelių kancerogenų neturi, didžioji dalis jų susiformuoja jam degant. Ne veltui šiai dienai su onkologija imami sieti ir rūkyti maisto produktai, mat jų gaminimas, naudojant dūmus, sukelia kancerogeninę riziką žmogaus organizmui.

 

„Rūkymas turi kancerogeninį poveikį ne tik dėl toksinių medžiagų, bet ir dėl aukštos įkvepiamų garų temperatūros, mat degimo metu ji pasiekia iki 800°C ir net daugiau, taigi kenksmingų organizmui medžiagų susiformuoja begalė. Nitrozaminai, dervos, formaldehidas, acto rūgšties aldehidas – tai yra degimo produktai“, – teigia Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Toksikologijos centro vadovas, Klinikinės toksikologijos gydytojas ir gydytojas anesteziologas-reanimatologas, dr. Robertas Badaras.

 

Sonata Jarmalaitė_800x450

 

Vis tik gydytojai vienbalsiai tvirtina, kad priklausomybė rūkymui – yra liga, kurią galima spręsti, pasitelkiant specialistų pagalbą.

 

„Nepradėkime dabar gydytis patys. Yra profesionali pagalba, pradedant šeimos gydytojais, baigiant rūkymo specialistais, kurie įvertinę kiekvieną atvejį, gali pasakyti, kaip įveikti priklausomybę. Tai yra liga, kuri turi būti gydoma. Ji negali būti auklėjama, negali būti atsisakoma. Ji turi būti profesionaliai gydoma, norint sėkmingai ją įveikti“, – teigia dr. Robertas Badaras.

 

„Sveikatos medis“ – tai laida, nestokojanti svarbiausių medicinos aktualijų bei patarimų, jautrių ir abejingų nepaliekančių gyvenimiškų istorijų tiek iš gydytojų, tiek iš pacientų lūpų.

 

Medicinos laida „Sveikatos medis“, kurioje susivienijo ilgametė gydytojos Irenos Pivoriūnienės patirtis ir prodiuserės, laidų kūrėjos Vaidos Skaisgirės jaunatviškas veržlumas – sekmadieniais, 15 val. per TV8!

 

Nuoroda į laidos siužetą: