Ar kada nors jautėte, kad po ilgos dienos prie kompiuterio galva tiesiog nebeveikia, o atsidarius socialinius tinklus užklumpa ne atgaiva, o nuovargis? Jei taip, jūs ne vieni. Tyrimai rodo, kad vidutinis pasaulio gyventojas prie ekranų praleidžia daugiau nei 7 val. per dieną – beveik trečdalį paros. Dėl intensyvaus ryšio su technologijomis vis dažniau kalbama apie reiškinį, vadinamą skaitmeniniu perdegimu. Tai nauja, bet vis stiprėjanti grėsmė psichinei sveikatai.

 

Kai per daug technologijų…Shot,Of,Stressed,Business,Woman,Working,From,Home,On,Laptop

 

Skaitmeninis perdegimas – tai emocinis, fizinis ir psichinis išsekimas, kylantis dėl per dažno ar perteklinio skaitmeninių įrenginių naudojimo. Skirtingai nei tradicinis perdegimas, kuris dažniausiai siejamas su darbo krūviu, skaitmeninis perdegimas apima ne tik profesinį, bet ir socialinį, laisvalaikio ar net pramoginį technologijų naudojimą. Pavyzdžiui, net po darbo valandų tikriname el. paštą, skaitome naujienas, dalyvaujame vaizdo pokalbiuose, naršome instagrame ar kituose socialiniuose tinkluose. Visa tai sukuria nepertraukiamą informacinį foną, dėl kurio smegenys nespėja atsigauti. Šis perdegimas pasireiškia nuovargiu, sumažėjusiu darbingumu, nerimu, emociniu nutolimu.

 

Įspėjamieji simptomai

 

Skaitmeninis perdegimas neturi vieno aiškaus požymio, jis kaupiasi palaipsniui, todėl svarbu atpažinti pirmuosius ženklus.

 

Emociniai simptomai. Jaučiamas vidinis išsekimas, prislėgta nuotaika, apatija. Dažnai kyla irzlus ar net agresyvus reagavimas į skaitmeninę sąveiką – gali erzinti net paprasta žinutė.

 

Fiziniai simptomai. Dažnas akių pervargimas, galvos skausmai, sprando ir nugaros įtampa. Nemiga – vienas dažniausių skundų, nes per didelis ekranų naudojimas, ypač vakare, slopina melatonino gamybą.

 

Kognityviniai simptomai. Sunku susikaupti, prastėja atmintis, darosi sunku spręsti problemas ar atlikti kelias užduotis vienu metu. Vienas būdingiausių požymių – smegenų rūkas, kai žmogus jaučiasi tarsi pusiau sąmoningas.

 

Pažeidžiamiausi žmonės

 

Nors skaitmeninis perdegimas gali paliesti kiekvieną, tam tikros grupės ypač pažeidžiamos.

 

Paaugliai ir jaunimas. Jie praleidžia daugiausia laiko socialiniuose tinkluose, nuolat susiduria su informacijos gausa ir spaudimu būti prisijungus (FOMO – fear of missing out). Tai kelia nerimą, nepasitenkinimą savimi, skatina lygintis su kitais.

 

Nuotoliu dirbantys žmonės. Jų darbo ir poilsio ribos dažnai išnyksta. Visada pasiekiami, todėl sunkiai atsitraukia nuo darbo net ne laisvalaikio valandomis. Dėl to atsiranda lėtinis stresas.

 

Turinio kūrėjai, IT specialistai, žurnalistai. Žmonės, kurių profesija tiesiogiai priklauso nuo skaitmeninės erdvės, nuolat susiduria su informacijos perkrova ir psichologiniu spaudimu „būti aktualiems“, „reaguoti greitai“, „nepraleisti nieko svarbaus“.

 

Technologijų triukšmo poveikis smegenims

 

Mūsų smegenys nesukurtos taip, kad nuolat apdorotų tūkstančius stimulų. Skaitmeninė erdvė sukuria nenutrūkstamą dėmesio traukos konkurenciją: pranešimai, reklamų blyksniai, turinio srautas. Tai lemia:

 

Dopamino šuolius. Socialiniai tinklai veikia panašiai kaip lošimo automatai – patiktukai, komentarai, naujienų srautas suaktyvina malonumo hormono dopamino išsiskyrimą. Tai sukuria priklausomybę, dėl kurios sunku atsitraukti.

 

Dėmesio fragmentaciją. Nuolatinis šokinėjimas tarp užduočių (multitasking) mažina gebėjimą susikaupti. Tai ne tik vargina, bet ir silpnina ilgalaikę atmintį.

 

Miego sutrikimus. Mėlyna ekranų šviesa vakare trikdo miego hormono melatonino gamybą. Net ir poilsio metu smegenys tarsi įkaitusios, todėl sunku atsipalaiduoti, atsiranda nemiga.

 

Ilgalaikės pasekmės

 

Jei skaitmeninis perdegimas nėra laiku atpažįstamas ir sprendžiamas, gali peraugti į rimtas problemas.

 

Padidėjusi depresijos ir nerimo sutrikimų rizika. Nuolatinis informacijos vartojimas ir lyginimasis su kitais skaitmeninėje erdvėje formuoja nepasitenkinimą savimi. Prasideda uždarumas, socialinė izoliacija, emocinis atbukimas.

 

Lėtinis nuovargis. Net po ilgo kokybiško miego žmogus jaučiasi nepailsėjęs. Tokia būsena ilgainiui silpnina imuninę sistemą, didina lėtinių ligų riziką.

 

Ryšio su tikrove praradimas. Skaitmeninė priklausomybė mažina realių santykių kokybę, auga vienišumo jausmas. Žmogus, netgi turėdamas tūkstančius sekėjų, gali jaustis visiškai vienišas.

 

Kaip apsisaugoti?

 

Skaitmeninis perdegimas – išvengiama būsena. Su juo galima ir būtina kovoti taikant sąmoningus pokyčius.

 

Skaitmeninė higiena. Įvesti aiškias ekranų naudojimo ribas – pvz., jokio telefono valandą prieš miegą, savaitgaliai ar vakarai be ekranų. Galima naudoti programėles, stebinčias ekrano laiką.

 

Sąmoningas naudojimas. Technologijos turėtų padėti, o ne kontroliuoti. Pranešimų išjungimas, fokusavimo režimas dirbant, turinio filtravimas – tai paprasti, bet veiksmingi sprendimai.

 

Psichologinė priežiūra. Praktikuoti dėmesingumą (mindfulness), vaikščioti gamtoje be telefono, išmokti sąmoningai ilsėtis. Net 10 minučių per dieną be informacinio triukšmo padeda atkurti nervų sistemos pusiausvyrą.

 

Fizinė veikla. Judėjimas – natūralus streso mažinimo būdas. Aktyvus laisvalaikis be ekranų ne tik stiprina sveikatą, bet ir padeda atsitraukti nuo skaitmeninio triukšmo.

 

Kada kreiptis pagalbos?

 

Jei savijauta nuolat blogėja, o savo jėgomis nepavyksta sumažinti skaitmeninio krūvio, metas kreiptis į specialistus. Psichologas ar psichoterapeutas padės išsiaiškinti gilumines priežastis, suteiks individualius įrankius. Psichiatras įvertins, ar nėra besivystančių depresinių arba nerimo sutrikimų. Taip pat egzistuoja internetinės psichinės sveikatos platformos (pvz., pagalbasau.lt), kur pagalbos galima gauti net neišėjus iš namų.

 

Technologijos – ne priešas, o įrankis. Tačiau svarbu mokėti juo naudotis. Skaitmeninis pasaulis atveria nepaprastų galimybių, sykiu reikalauja atsakomybės ir sąmoningumo. Skirdami laiko sau, atpažindami kūno signalus, atkurdami pusiausvyrą tarp virtualaus ir realaus gyvenimo galime gyventi išmaniai, bet ne perdegę.

 

Autorė Jūratė Survilė