Nišinės parfumerijos salonai „Krispo“ mini 15 metų sukaktį. Jų įkūrėja ir vadovė Kristina Strolienė atvirauja, kad jau seniai nustojo brėžti ribą, kur baigiasi verslas ir prasideda šeima. „Krispo“ persipynusi su mūsų kasdienybe, o kiekvienas naujas klientas ir darbuotojas tampa dar vienu šeimos nariu“, – sako verslininkė.

 

Kristina Strolienė_asmn

Kristina Strolienė, asm. arch. nuotrauka.

Kristina, kokios emocijos aplanko pagalvojus apie tai, kad jūsų verslui jau penkiolika metų?

 

Iš tiesų mūsų verslui daugiau metų. Čia kaip santuokoje: švenčiame vestuvių metinių datą, bet juk dar buvo ir pažinties data. Tie penkiolika jau yra tvirti mūsų santuokos metai – tiek mini mūsų verslas su parfumerijos salonais. O pati pradžia buvo 1999 m. įkurtas vyro šeimos verslas – užuolaidų ir namų tekstilės salonas. Kai pradėjome į saloną vežti dabar „Krispo“ esančius produktus, klientams tapo neaišku, kas mes esame – užuolaidų, namų kvapų ar interjero detalių salonas. Taip prieš beveik dvidešimt metų atskyrėme „Krispo“ ir kurį laiką dirbome kaip didmenininkai: neturėjome savo salonų, todėl produkciją tiekėme kitiems. Tik prieš penkiolika metų atvėrėme savo salonus, atsirado „Krispo“, kurį turime šiandien.

 

Tikrai solidus skaičius ir per tiek metų yra kuo pasidžiaugti bei pasididžiuoti. Labiausiai džiugina prieš trejus metus priimtas sprendimas žengti tvirtą žingsnį nuo namų kvapų į aukštąją parfumeriją. Kai kuriuos prekės ženklus nebuvo lengva prisikviesti į Lietuvos rinką, bet tie penkiolika metų šeimos versle praėjo įdomiai ir dinamiškai. Dabar žengiame į kitus penkiolika (šypsosi).

 

Kas labiausiai lėmė jūsų sėkmę? Gal ypatingos asmeninės savybės?

 

Nemanau, kad yra vienas lemiamas veiksnys, tikiu veiksmų visuma, nes daug kas lėmė mūsų verslo sėkmę. Pirmiausia – pažintis su mano vyru, kurio šeima jau turėjo verslą, patalpas, sandėlį, klientų ratą, kurie domėjosi namais. Džiaugiuosi, kad pasirinkome būtent šeimos verslo modelį. Visi gyvename ir verdame tame pačiame katile. Prie mudviejų su vyru jau jungiasi ir vyriausioji dukra Elzė. Galbūt kitiems dirbti šeimos versle atrodo blogas sprendimas, bet man tai didelis privalumas, nes galiu derinti asmeninę laimę ir profesinę sėkmę, be to, ir parfumerijos ženklų atstovai šeimos verslą vertina palankiau.

 

Neabejotinai tiek metų išsilaikyti rinkoje reikalauja ir tam tikrų asmeninių savybių – ryžto, vidinės energijos, komunikabilumo, lyderystės ir kt. Tokia buvau visą gyvenimą, ir šios savybės nuolat praverčia, nes ne viskam gali pasisamdyti žmogų, daug ką darai pats, todėl ši veikla tikrai ne kiekvienam.

 

Kaip sekasi derinti asmeninius ir profesinius santykius?

 

Esame bandę nusistatyti tam tikras ribas, skirstyti laiką vaikams ir darbui, bet paskui viską paleidome nusprendę, kad geriau būti lengvume, natūraliame buvime. Nesame kokie kontrabandininkai, kad nuo vaikų reikėtų slėpti, kuo užsiimame (juokiasi). Visi gyvename mūsų verslu: namuose testuojame naujus produktus (per savaitę 2–3), vaikai po pamokų ir būrelių atvažiuoja į darbą. „Krispo“ tiesiog integruota į mūsų šeimos kasdienį gyvenimą, taip pat ir darbuotojus kviečiamės pas save į namus, darome vakarienes. Pasirinkome šeimos verslo modelį, todėl kiekvienas, kuris ateina į mūsų įmonę, tampa šeimos dalimi.

 

Ar kvepalai visuomet buvo svarbi jūsų gyvenimo dalis?

   

Visada buvau jautri kvapams, patiko kvepalai. Pamenu, mama turėjo prancūziškus kvepalus, pagamintus parfumerijos sostinėje Grase. Užaugau vonioje matydama tą prabangų prancūziškų kvepalų buteliuką, kurį reikėjo saugoti kaip auksą. Aistra kvepalams niekada neišblėso ir vėliau tapau pirmąja, kuri į Lietuvą atvežė namų kvapus. Iki tol namuose buvo nebent pigūs purškiami patalpų gaivikliai. Tradiciją kvėpinti namus kvapais su lazdelėmis bei pirmuosius itališkus, prancūziškus namų aromatus atvežėme mes.

 

Augant verslui supratome, kad nuolat turime klientui pasiūlyti kažką nauja. Taip atsirado interjero knygos, o po jų ir aukštoji parfumerija. Esame šeimos verslas, todėl su klientais palaikome artimą ryšį, lojalumo klubui organizuojame įvairius renginius. Vieno jų metu paklausėme klientų, ko dar jiems norėtųsi, ir visi prašė kvepalų – pasitikėjo, kad galime atvežti į Lietuvą kažką ypatingo ne tik namams, bet ir žmonėms. Taip visa galva nėrėme į aukštosios parfumerijos pasaulį. Parfumerija yra paslaptingas menas, kitaip nei namų kvapai, kur daug matematikos (kiek laiko išsilaikys kvapas, kokio ploto patalpoms pritaikyta ir kt.). Aukštoji parfumerija yra alchemija – jei kartą pasikvietė, kelio atgal nėra (šypteli).

 

Kaip per tiek metų keitėsi jūsų skonis ir supratimas apie kvepalus?

 

Parfumerija yra ne veltui ant pjedestalo užkelta meno rūšis. Kuo daugiau kūrėjų sutinki, kuo daugiau parfumerių pažįsti, tuo daugiau skirtingų kvepalų įsimyli. Atrodo, jau turiu užtektinai favoritų, bet sužinau apie parfumerį, kuris Alpėse kuria pasitelkdamas gamtos ritmą ar Mėnulio ašis, ir vėl įsimyliu.

 

Turiu vienus kvepalus, kurių esu išpurškusi jau dešimt buteliukų, bet kiekvieną mėnesį atrandu dar po vieną naują kvapą, kuris užima ypatingą vietą mano širdyje. Jei anksčiau turėjau vieną ar du mėgstamus kvapus, tai dabar daugiau nei šimtą kasmet. Žinote, kaip su šampanu ar vynu: atrodo, kad labai mėgsti vieną vynuogių rūšį, bet kartais visiškai netikėtai sužavi kita…

 

Parfumerijoje daugiau moterų ar vyrų? Kaip apskritai per tiek metų keitėsi parfumerijos veidas?

 

Yra ir moterų, bet visgi daugiau vyrų. Vien Lietuvoje parfumerijos verslai yra valdomi vyrų, galima sakyti, kad esu vienintelė moteris šioje srityje. Ir taip daugumoje šalių, galbūt išskyrus Skandinaviją. Štai ir klientės visąlaik buvo daugiausia moterys, bet net tai jau keičiasi. Neseniai lankėmės Kanuose vykusioje prestižinėje parfumerijos parodoje, kur kasmet atskleidžiamas kitų metų idealaus kliento veidas. Visuomet tai buvo 35–40 metų ir vyresnė moteris, kuri sau leidžia daugiau. Šiemet – 20-metis stilingas vaikinas. Taigi, parfumerijos veidas keičiasi, jaunimas pradeda kvėpintis, atranda kvepalus kaip stiliaus detalę, temą pokalbiui.

 

Kaip išsirinkti kokybiškus kvepalus? Į ką atkreipti dėmesį?

 

Yra daug kriterijų. Visų pirma, kokybiški kvepalai turi būti pagaminti didžiosiose kvepalų kalvėse, kurių pasaulyje yra vos kelios – „Firmenish“, „Jemem“ ir kt. Jose pagal parfumerių sukurtas formules gaminami vertingiausi kvepalai. Aukščiausios kokybės ingredientų pasaulyje nėra daug: trumų ar ypatingų jazminų užauga tik tam tikras kiekis, ir būtent šios kompanijos pirmosios gauna teisę jų įsigyti. Visi kiti gamintojai gamina iš to, ką jiems pasiseka nusipirkti, todėl vieną kartą kvepalai pavyksta geresni, kitąkart nelabai. Patarčiau visada atkreipti dėmesį į tai, kas gamino kvepalus.

 

Kitas svarbus aspektas – kvepalų natos. Dažnai kvepalų gamintojai investuoja į stiprias aukštas natas, bet tokie kvepalai nesilaiko ilgai, o juk norisi kvepėti visą dieną, ne tik pasipurškimo momentu. Kokybiškuose kvepaluose stiprios turi būti bazinės, širdies natos. Tiesa, reikėtų įsidėmėti, kad pernelyg intensyvus kvapas yra prasto skonio ženklas. Štai prancūzai dieną beveik nesikvėpina, tiesiog naudoja parfumuotus prausiklius bei skalbiklius ir nebent šlakelį tualetinio vandens.

 

Kokių dar klaidų darome kvėpindamiesi?

 

Didelė klaida – pasipurškus kvepalais riešus, juos patrinti vienas į kitą, nes taip pažeidžiamos kvepalų molekulės. Pasikvėpinus reikia leisti kvepalams pabūti ant odos ir natūraliai atsiskleisti. Renkantis nepakanka papurkšti ant testavimo popierėlio ir pauostyti, būtina pasipurkšti ir riešą, nes susilietus su oda kvepalų natos suskamba visai kitaip dėl kūno šilumos ir hormonų. Esu pastebėjusi, kad net mūsų bestseleriai ant skirtingų žmonių kvepia visiškai kitaip dėl individualių organizmo ypatumų.

 

Kaip atrodo jūsų laikas sau? Kaip lepinatės, puoselėjate moteriškumą?

 

Meluoti ar sakyti teisybę (juokiasi)? Daug laiko sau nėra, nes jauniausi vaikai dar maži. Blogai jausčiausi laiko su šeima sąskaita išvažiavusi į SPA. Tačiau kartą per metus su draugėmis išvykstame į kelionę. Pernai plaukėme Nilu Egipte. Vyras į tokią kelionę net nevažiuotų, nes reikėjo beveik kas rytą keltis 4 val. Jis su sportu ir draugais taip pat kartais kur nors išvyksta.

 

Kalbant apie grožio puoselėjimą, gal jau būtų laikas tam skirti daugiau dėmesio, bet kol kas labiau mėgstu natūralų įvaizdį. Pasirinkau būti daugiavaike mama, o penki vaikai – tai tarsi dar viena atskira įmonė (šypsosi), todėl dirbtinai susikurti kažkokias meditacijas, ritualus man atrodo nesąžiningas dalykas, kuris tikrai manęs nepadarytų laiminga.

 

Kas toliau?

 

„Krispo“ plėtra į Baltijos šalis arba Lenkiją. Taip pat neseniai gavome pasiūlymą parduoti frančizę Pietų Prancūzijoje. Kol kas svarstome, kuris sprendimas mums būtų palankiausias. Kitą mėnesį atidarome saloną Šiauliuose, nes iki šiol Šiaurės Lietuva neturėjo savojo. Manau, daugiau salonų mūsų šalyje nereikia, todėl dairysimės į kitas šalis.

 

Autorė Laima Samulė