Dažnai sakoma, jei žuvys būtų automobiliai, tai tunas tikrai primintų „Ferrari“ – aptakus, galingas ir greitas. Šie galingi plaukikai rado vietą daugelio kultūrų virtuvėse, patiekalus iš tunų gamina net neįgudę kulinarai. Mat nesunku paruošti ir lengvai pritaikomi kiekvieno skoniui.

 

Gausiai vartojamiCooked,Juicy,Tuna,Steak,With,Vegetables,On,A,Black,Stone

 

10-ojo dešimtmečio pradžioje konservuoti tunai pamėgti kaip sveiki pusgaminiai. Dešimtmečius žmonės maitinosi konservuota žuvimi, tunų skardinės gulėjo beveik kiekvieno sandėliuko lentynoje kartu su pomidorais ar agurkais. Tačiau paklausa lėmė pasiūlą – į įvairias pasaulio vietas pradėta skraidinti šviežius tunų kepsnius, kuriuos gali įsigyti kiekvienas, norintis paskanauti šios ypatingos žuvies. Pasaulinė tunų konservų rinka 2020 m. siekė 8,57 mlrd. JAV dolerių, o iki 2027-ųjų tikimasi, kad augs 4,7 %. Pagal svorį 5 % viso pasaulyje sugautų žuvų sudaro tunai. Švieži tunai itin vertingi ir vertinami. Geriausių paprastųjų tunų vertė Japonijoje gali siekti 400 JAV dolerių už kilogramą. Naujametiniame aukcione 2020-aisiais Tokijo Toyosu žuvų turguje 276 kg svėręs paprastasis tunas parduotas už 1,8 mln. JAV dolerių. Japonijoje ir Ramiojo vandenyno salose šios žuvys – pagrindinis maistas nuo XVIII–XIX a. Kaip teigia istorikai, Viduržemio jūroje tunų žvejyba vykdoma mažiausiai 2000 metų. Tačiau būtent Japonijos pomėgis išskirtiniams tunams sukėlė pirmąją didelę 2009 m. maisto krizę. Dėl per daug intensyvios žvejybos Atlante tunai atsidūrė ant išnykimo ribos.

 

Graikų filosofas Aristotelis minėjo paprastuosius tunus leidinyje „Gyvūnų istorija“, parašytame 350 m. Plinijus Vyresnysis, senovės Romos rašytojas, gamtininkas ir filosofas, rekomendavo valgyti tunų gydant opas. Istorikai tvirtina, kad tunų ašakų aptikta akmens amžiaus priešistorinėse vietovėse.

 

Konservuotų tunų pasiūla

 

XX a. pradžioje dažniausiai konservuodavo sardines. Šių konservų populiarumas buvo akivaizdus, tačiau pagauti daug nedidelių jūros žuvų darėsi vis sunkiau. Tad jas teko pakeisti ilgapelekiais tunais, kurie kadaise laikyti netinkama žuvimi. Tačiau verslininko Alberto Powerso Halfhillo sprendimas pasiteisino ir tunų konservai tapo mėgstamu vartotojų maistu. Tunų konservų pramonės tėvas taip pat išsiaiškino, kad plikyti tunai tampa baltos spalvos ir švelnaus skonio. Pirmieji tunų konservai prekybos centrų lentynose pasirodė 1904 m., o gamyba išaugo per kitus du dešimtmečius. Tiesa, iki 1930-ųjų ilgapelekiai tunai išnyko iš Kalifornijos pakrantės, todėl žvejai buvo priversti kraustytis į Meksiką jų žvejoti. Per Antrąjį pasaulinį karą JAV karinis jūrų laivynas kariams gabendavo tunų konservų kaip baltymingą maisto šaltinį. Nors konservuotų tunų paklausa vis dar buvo didelė, pasiūla liko ribota, nes į tarnybą pašaukta daug žvejų. Po karo tunų konservų gamyba tęsėsi. Iki 1954 m. JAV buvo didžiausia pasaulyje tunų konservų gamintoja ir vartotoja. Per kitus tris dešimtmečius Brazilija, Venesuela, Indonezija, Filipinai ir kitos šalys išplėtė pramoninę žvejybą.

 

Nauda sveikatai

 

Gerina širdies darbą. Tunuose apstu omega-3 riebalų rūgščių, tad jų valgant gerėja kraujagyslių praeinamumas, mažėja cholesterolio kiekis arterijose. Šių žuvų vartojimas susijęs su mažesne mirties nuo išeminės širdies ligos rizika. Gydytojai pataria riebią kiaulieną pakeisti sveikesniu tunu. Tyrimai rodo, kad tunai gausūs kalio, kuris mažina kraujospūdį. Kalio ir omega-3 derinys sergsti nuo uždegimų. Taip pat turi teigiamą poveikį širdies ir kraujagyslių sistemai, mažina insulto, infarkto ir užsikimšusių arterijų riziką. Didelis geležies ir B grupės vitaminų kiekis stiprina kraujo ląsteles. Geležis gerina kraujotaką, organų oksidaciją ir užtikrina optimalų funkcionavimą.

 

Stiprina imuninę sistemą. Stebėjimo ir intervencinių tyrimų duomenys rodo, kad reguliarus žuvies vartojimas susijęs su mažesniu lėtinių uždegiminių ligų, ypač reumatoidiniu artritu, dažniu. Tad nuolatinė žuvų taukų infuzija per zondą maitinamiems kritiškai sergantiems pacientams gali pagerinti svarbius intensyviosios terapijos rezultatus. Tunuose gausu mangano, cinko, vitamino C ir seleno – antioksidantų, kurie padeda stiprinti imuninę sistemą ir apsaugo nuo vėžio. Tyrimai rodo, kad tie, kurie laikosi sveikos mitybos su daug žuvies, turi mažesnę riziką susirgti tam tikromis vėžio rūšimis. 100 g žuvies per dieną – 35 % mažesnė kepenų vėžio rizika.

 

Mažina depresijos simptomus. Tyrimų duomenimis, tunų valgant bent du kartus per savaitę moterų depresija mąžta 25 %. Taip yra dėl omega-3 riebalų rūgščių ryšio su moteriškaisiais lytiniais hormonais estrogenais ir progesteronu, veikiančiu smegenų funkcijas.

 

Teigiamai veikia akių sveikatą. Amžinė geltonosios dėmės degeneracija silpnina regėjimą ir pamažu sukelia aklumą. Omega-3 riebalų rūgštys, esančios tunuose, padeda užkirsti kelią šiai būklei. Be to, reguliarus jų vartojimas saugo nuo sausų akių sindromo.

 

Gerina inkstų darbą. Kalis padeda palaikyti skysčių balansą ir normalią inkstų veiklą. Inkstų vėžys – viena labiausiai paplitusių vėžio rūšių visame pasaulyje. Tunuose yra mažai fosforo ir daug omega-3 riebalų rūgščių, todėl tai sveikas pasirinkimas sergantiems inkstų ligomis. Be to, optimaliai inkstų funkcijai ir kūno sveikatai palaikyti reikia išgerti nuo 7 iki 9 stiklinių vandens per dieną.

 

Naudingosios medžiagos   100 g

Cholesterolis 60 mg

Natris 47 mg

Kalis 522 mg

Baltymai 28 g

Kalcis 37 mg

Magnis 44 mg

100 g 131 kcal

 

Makaronai su tunais

 

4 porcijos

100 g 672 kcal

Ruošti 40 min.

 
  •  2 šaukštai alyvuogių aliejaus
  •  Raudonasis svogūnas
  •  500 g vyšninių pomidorų
  •  400 g makaronų
  •  1 l daržovių sultinio
  •  220 g konservuotų tunų alyvuogių aliejuje
  •  3 šaukštai maskarponės
  •  30 g parmezano
  •  2 šaukštai kaparėlių
  •  Pusė citrinos
  •  15 g petražolių
  •  Druskos, maltų pipirų pagal skonį

GAMINIMAS. Įkaitintame aliejuje pakepinti smulkintą svogūną. Į puodą sudėti 350 g smulkintų pomidorų, makaronus ir supilti daržovių sultinį. Užvirinus sumažinti kaitrą ir virti 15 min. Retkarčiais pamaišyti. Sudėti likusius smulkintus pomidorus ir virti 5 min. arba kol sumažės skysčio. Sudėti tunus, maskarponę, tarkuotą parmezaną, kaparėlius, tarkuotą citrinos žievelę, smulkintas petražoles, pagardinti prieskoniais. Uždengti ir palikti 5 min. pastovėti prieš patiekiant.

 

 Spaghetti,With,Tuna,Capers,And,Tomatoes

 

Tunų ir šparagų salotos

 

2 porcijos

100 g 490 kcal

Ruošti 20 min.

 
  •  2 kietai virti kiaušiniai
  •  125 g smidrų
  •  185 g konservuotų tunų aliejuje
  •  2 pomidorai
  •  300 g romaninių salotų

Padažui:

  •  Valgomasis svogūnėlis
  •  Šaukštelis angliškų garstyčių miltelių
  •  2 šaukštai baltojo vyno acto
  •  Šaukštas alyvuogių aliejaus
  •  Cukraus, druskos, maltų pipirų pagal skonį

GAMINIMAS. Smidrus sudėti į verdantį vandenį 2 minutėms. Gerai nusausinti ir perplauti šaltu vandeniu, kad atvėstų. Vėl nusausinti. Kiaušinius perpjauti perpus arba ketvirčiais. Padažo ingredientus išmaišyti su šaukštu vandens ir trupučiu prieskonių. Į dubenį sudėti smidrus, tunus, smulkintus pomidorus ir salotas. Apšlakstyti padažu ir gerai išmaišyti. Sudėti kiaušinius ir patiekti.

 

Salad,With,Tuna,,Tomatoes,,Asparagus,And,Onion.,Salad,Nicoise

 

Autorius Monika Budnikienė