Ekstremaliųjų situacijų metu tradicinė ryšio infrastruktūra tampa viena pažeidžiamiausių grandžių. Elektros energijos tiekimo sutrikimai, fiziniai stočių pažeidimai ir staigus tinklo perkrovimas gali akimirksniu palikti gyventojus informaciniame vakuume. Siekiant išlaikyti ryšį su artimaisiais ir gauti gelbėjimo tarnybų pranešimus, būtina iš anksto suprasti ryšio priemonių specifiką ir pasiruošti alternatyvų planą.

 

Emergency,Warning,Alert,Alarm,On,Smartphone,,Data,Network,Protection,,VirusMobilusis telefonas: paruošimas ir SMS pranašumas

 

Mobilusis telefonas yra pagrindinis įrankis, tačiau krizės metu jo naudojimo įpročius privaloma pakeisti. Pirmiausia telefone būtina įjungti įspėjimus apie ekstremaliąsias situacijas (Emergency Alerts), kad gautumėte Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento siunčiamus pranešimus. Taip pat verta iš anksto atsisiųsti neprisijungus veikiančius žemėlapius (pavyzdžiui, „Google Maps“ ar „OsmAnd“) ir išsisaugoti svarbiausių institucijų bei artimųjų kontaktus ne tik įrenginio atmintyje, bet ir užrašytus popieriuje. Kilus krizei, itin rekomenduojama siųsti SMS žinutes, o ne skambinti. Skambučiams reikalingas nuolatinis, nepertraukiamas ir pakankamai platus radijo ryšio kanalas tarp jūsų telefono ir bazinės stoties. Kai tūkstančiai žmonių bando skambinti vienu metu, tinklas akimirksniu persipildo ir ryšys nutrūksta. SMS žinutės veikia visiškai kitu principu – jos naudoja itin mažus duomenų paketus ir yra perduodamos valdymo kanalais. Jei tinklas perkrautas, SMS žinutė lieka sistemos eilėje ir bus išsiųsta vos tik atsiras laisva sekundės dalis. Be to, teksto siuntimas naudoja daug mažiau telefono baterijos energijos nei balso skambutis.

 

Kaip užtikrinti telefono įkrovimą?

 

Nutrūkus elektros tiekimui, telefono baterijos saugojimas tampa kritiniu uždaviniu. Telefone iškart įjunkite maksimalų energijos taupymo režimą (Ultra Power Saving), sumažinkite ekrano ryškumą iki minimumo, išjunkite „Wi-Fi“, „Bluetooth“, vietovės nustatymus (GPS) ir visas fone veikiančias programėles. Energijos atsargoms užtikrinti šeimoje reikėtų turėti: išorines baterijas (rekomenduojama turėti bent dvi 20 000 mAh talpos baterijas, palaikančias greitąjį įkrovimą. Jos turi būti nuolat įkrautos iki 100 %); automobilinį įkroviklį; saulės baterijų įkroviklį (nešiojamosios saulės panelės (bent 15–21 W galios) yra nepakeičiamos per ilgalaikes krizes, kai elektros nėra kelias dienas ar savaites).

 

Racijos: kam jos reikalingos ir kaip naudotis?

 

Kai mobilusis ryšys visiškai neveikia, racijos tampa vieninteliu būdu susisiekti kelių kilometrų spinduliu. Jos veikia tiesioginiu radijo bangų principu tarp dviejų įrenginių, todėl joms nereikia jokių tarpinių stočių ar operatorių tinklų. Šeimai minimaliai reikia dviejų racijų, tačiau idealu turėti po vieną kiekvienam suaugusiam šeimos nariui. Civiliniam naudojimui be licencijos geriausiai tinka PMR446 standarto racijos. Jos turi 8 arba 16 standartinių kanalų. Jų veikimo nuotolis mieste dėl pastatų ribojimo siekia apie 1–2 km, o atviroje vietovėje – iki 5–10 km. Naudojantis racija, kalbėti vienu metu negalima (tai vadinamasis pusiau dupleksinis ryšys). Norint kalbėti, reikia nuspausti ir palaikyti PTT (Push-to-Talk) mygtuką, palaukti pusę sekundės ir tik tada aiškiai bei trumpai kalbėti. Baigus frazę, sakomas žodis „Priėmiau“ ir mygtukas atleidžiamas, kad galėtumėte girdėti pašnekovą. Prieš krizę šeimoje būtina iš anksto sutarti konkretų kanalo numerį ir subkanalą (kodą), kuriuo bendrausite.

 

Šeimos susisiekimo plano kūrimas

 

Ryšio priemonės bus nenaudingos, jei šeima neturės aiškaus veiksmų plano. Sukurkite ir užrašykite Šeimos komunikacijos planą, kurį sudaro šie žingsniai:

 
  • Koordinatorius už šeimos ribų. Paskirkite vieną toli kitame mieste ar net užsienyje gyvenantį giminaitį „ryšininku“. Ekstremaliosios situacijos metu tarpmiestinis ar tarptautinis ryšys dažnai veikia geriau nei vietinis. Visi šeimos nariai, esant galimybei, siunčia SMS šiam asmeniui (pvz., „Man viskas gerai, esu darbe“), o koordinatorius sujungia informaciją.
  • Fizinės susitikimo vietos. Sutarkite dvi konkrečias vietas, kur susitiksite, jei negalėsite susisiekti. Pirmoji vieta – prie namų (pvz., konkretus kiemo medis ar aikštelė). Antroji vieta – už jūsų rajono ar miesto ribų (pvz., degalinė ar giminaičio sodyba), jei į savo rajoną patekti negalėtumėte.
  • Laiko intervalai ryšiui. Sutarkite, kad racijas arba telefonus įjungsite tik tam tikru laiku (pvz., kas valandą, tiksliai 10-ąją minutę: 12:10, 13:10 ir t. t.) ir klausysitės 5 minutes. Tai leis drastiškai sutaupyti baterijų energiją, užuot laikius įrenginius įjungtus nuolatos.
  • Pasiruošimas ir plano repeticija užima vos kelias valandas, tačiau krizės akimirką tai gali išgelbėti šeimos gyvybę ir padėti išvengti panikos.
 

Projektą „Ramus puslapis“ iš dalies finansuoja „Medijų rėmimo fondas“ (4000 Eur).

 

Autorė Eglė Stratkauskaitė

 

MRF_logo_SPALV_RGB_LT_HOR