Tracheitas – sunki ir reta liga

Tracheitas – retai pasitaikanti liga, dažniau paveikianti berniukų nei mergaičių sveikatą. Neretai painiojama su virusiniu krupu, kuriuo sergama daug dažniau. Pagrindinė profilaktikos priemonė – skiepijimas nuo pneumokokų ir virusų, kurie gali paskatinti vaikus susirgti bakteriniu tracheitu. Ką dar reikėtų žinoti apie gyvybei pavojingą ligą?

Staigi pradžia

Tracheitas yra trachėjos infekcija, kurią sukelia bakterijos arba virusai. Dažniausiai pasitaikančios bakterijos yra auksinis stafilokokas (Staphylococcus aureus), pneumokokai (Streptococcus pneumoniae) ir žaliamėlės pseudomonos (Pseudomonas aeruginosa). Bakterinis tracheitas, dar žinomas kaip bakterinis krupas arba laringotracheobronchitas, medicinos literatūroje pirmą kartą aprašytas XX a. 2-ajame dešimtmetyje, nors pavadinimas sukurtas tik 8-ajame dešimtmetyje. Bakterinis tracheitas dažniausiai pasireiškia 3–8 metų vaikams. Taip pat gali sirgti kūdikiai ir suaugusieji. Sergamumas didėja rudenį ir žiemą, rečiau vasarą ir pavasarį, o tai sutampa su tipiškomis sezoninėmis virusinėmis gripo, paragripo ir respiracinio sincitinio viruso (RSV) epidemijomis. Paprastai bakteriniu tracheitu susergama po viršutinių kvėpavimo takų infekcijų, tokių kaip gripas, tymai ar paragripas. Tokie virusai gali pažeisti trachėjos membraną, todėl organizmas tampa jautrus infekcijai. Nors kosulys labai panašus kaip susirgus stenozuojančiu laringitu, tačiau šiuo atveju kosulys palaipsniui blogėja, o tracheito simptomai atsiranda greitai. Tracheitui atskirti naudojamas standartinis laringito gydymas inhaliacijomis. Jei sergama tracheitu, gydymas nebus veiksmingas, o tik trumpam užmaskuos simptomus.

Kvėpavimo sutrikimas

Skausmas krūtinėje vos įkvėpus, prikimęs balsas, lojantis, panašus į ruonio skleidžiamus garsus kosulys, kurį seka išskyros, dažniausiai pasireiškia ne tik sergant tracheitu, bet ir laringitu, todėl tiksliai diagnozei nustatyti tiriama daugiau simptomų. Pagrindinis ligos požymis – kvėpavimo sunkumai: stridoras (šiurkštus ir triukšmingas kvėpavimas) įkvėpus ir švokštimas iškvėpus. Iš pradžių vargina sausas, skausmingas ir spazminis kosulys, kuris gali išsivystyti į produktyvų kosulį. Dažniausiai pasireiškia naktį, paūmėja dėl gulimos padėties arba cirkadinio kortizolio ir epinefrino koncentracijos ritmo – jų lygis ypač sumažėja nuo 23 iki 4 val. ryto. Temperatūra gali pakilti daugiau nei 39 ºC, mėlynuoti lūpos. Tai cianozės (mažo deguonies kiekio) požymis. Karščiavimas ne visada būdingas sergant virusiniu tracheitu. Suaugusiųjų kvėpavimo takų obstrukcijos požymiai paprastai ne tokie ryškūs. Dvifazis stridoras ne visada gali reikšti tracheitą. Pacientai dažniausiai kenčia nuo kosulio, kuris kartais būna produktyvus, ir dusulio. Vaikams, susirgusiems bakteriniu laringotracheobronchitu, pastebimi toksiškumo požymiai ir sunkus kvėpavimo distreso sindromas. Suaugusiesiems šie požymiai būdingi retai.

Gydymui svarbus laikas

Kuo greičiau bus pradėtas gydymas, tuo greičiau pasveikstama ir pasireiškia mažiau komplikacijų. Atliekant laringoskopiją išvaloma kuo daugiau kvėpavimo takų, nes išskyros gali sukelti kvėpavimo takų obstrukciją. Taip pat gali prireikti gultis į intensyviosios terapijos skyrių, kuriame sergantysis stebimas, prireikus intubuojamas, įdedamas kvėpavimo vamzdelis. Jis leidžia gydytojams atlikti kvėpavimo takų siurbimą, kad kvėpavimas vyktų sklandžiau. Tokio gydymo dažniau prireikia mažiems vaikams. Bakterinė infekcija gydoma antibiotikais. Bendras antibiotikų kursas trunka 1–2 savaites. Kiti, ne tokie sunkūs atvejai, gydomi papildomu deguonimi. Vaikai paprastai ligoninėje praleidžia nuo 3 iki 12 dienų. Paprastai pasveikstama be komplikacijų. Tačiau yra atvejų, kai vaikams pasireiškia subtilus kvėpavimo takų susiaurėjimas. 2–3 % šios ligos atvejų baigiasi mirtimi.

Naudingi patarimai

Rankų dezinfekcija. Dažnai plaukite rankas. Greičiausias būdas užsikrėsti virusinėmis ligomis yra liečiant akis, nosį ar burną nešvariomis rankomis, ant kurios gali būti ligos sukėlėjų. Plaukite rankas muilu ir šiltu vandeniu bent 30 sek. Taip pat nuolat turėkite rankų dezinfekavimo priemonę.

Deramas skysčių kiekis. Suaugusieji per dieną turėtų išgerti 8–10 stiklinių vandens, atsižvelgiant į fizinį aktyvumą ir kūno svorį. 5–8 m. vaikai – 1 l, 9–13 m. vaikai – 1,5–2 l. Vandens vartojimas svarbus norint pašalinti toksinus iš organizmo ir atjauninti ląsteles, jaustis žvaliems. Organizmas jaus mažiau streso ir bus atsparesnis ligoms.

Tinkama drėgmė namuose. Idealus drėgmės lygis turėtų svyruoti apie 45 %. Viskas, kas mažiau nei 30 %, yra per sausa, o daugiau nei 50 % – per drėgna. Per mažai drėgmės įprastai sukelia statinę elektrą, sausą odą ir plaukus, didina jautrumą peršalimui ir kvėpavimo takų ligoms, todėl virusai ir mikrobai gali sukelti ligas. Oro drėgmei palaikyti vandens indą pastatykite prie radiatoriaus. Kitas būdas – palikite išdžiūti drėgnus rankšluosčius ir drabužius. Po paskutinio skalavimo ciklo atidarykite indaplovę ir leiskite išeiti karštam drėgnam orui užpildyti namus, kol indai džiūsta.

Imuninės sistemos stiprinimas. Vienas geriausių būdų atsilaikyti prieš virusines ir bakterines ligas – stipri imuninė sistema. Tad svarbu tinkamai maitintis ir gauti užtektinai maistinių medžiagų, vitaminų bei mikroelementų. Vadinasi, kasdienėje mityboje turi būti daug vaisių ir daržovių, liesų baltymų, neskaldytų grūdų, neriebaus pieno ir jo produktų. Tinkamai maitinantis riboti sočiųjų riebalų, cholesterolio, druskos ir cukraus kiekį.

Medaus nauda. Medus gerai žinomas dėl antibakterinių savybių ir naudingas kovojant su tracheitu. Malšina dirginimą ir skausmą, sykiu greitindamas gijimą. Šaukštą medaus nuryti ryte tuščiu skrandžiu.

Čiobrelių užpilas. Čiobreliai turi kosulį mažinančių ir kvėpavimo takus valančių savybių. Šios žolelės idealiai tinka kovojant su kvėpavimo takų ligomis, tokiomis kaip laringitas, krūtinės angina, faringitas, bronchitas ir, žinoma, tracheitas. Galima išgerti 2–3 puodelius čiobrelių arbatos per dieną.

Kvėpavimo technika. Sergantiems tracheitu dažnai sunku kvėpuoti, todėl naudinga kvėpavimo technika, vadinama sučiauptų lūpų kvėpavimu. Kvėpavimas sučiaupus lūpas padeda sulėtinti kvėpavimą, ilgiau išlaikyti kvėpavimo takus atvirus, kad plaučiai galėtų atsikratyti pasenusio oro, pagerinti deguonies bei anglies dioksido mainus. Norėdami kvėpuoti per nosį įkvėpkite maždaug 2 sek., sutraukite lūpas taip, lyg ruoštumėtės užpūsti žvakę, tada lėtai iškvėpkite per sučiauptas lūpas, du ar tris kartus ilgiau nei įkvėpėte.

Autorius Monika Budnikienė