Šypsena, tapusi Holivudo simboliu

Julia Roberts – viena tų aktorių, kurios pristatyti nereikia. Jos plati šypsena tapo beveik tokiu pat atpažįstamu Holivudo simboliu kaip raudonasis kilimas, o vaidmenys filmuose „Graži moteris“, „Noting Hilas“ ir „Erin Brockovich“ įrašė ją į kino istoriją. Per daugiau nei tris dešimtmečius trukusią karjerą ji pelnė „Oskarą“, tris „Auksinius gaublius“ ir BAFTA apdovanojimą, taip pat tapo viena geriausiai apmokamų savo kartos aktorių. Tačiau už spindinčio ekrano įvaizdžio slypi kur kas įdomesnė istorija – netikėti karjeros posūkiai, sudėtingi santykiai ir atkaklumas siekiant savo tikslo.

Daugiau nei graži moteris

Julia Fiona Roberts gimė 1967 m. spalio 28 d. Smirnoje, Džordžijos valstijoje, JAV. Jos tėvai Walteris Grady Robertsas ir Betty Lou Bredemus buvo aktoriai ir dramaturgai, todėl teatras šeimai nebuvo svetimas. Atlantoje jie buvo įkūrę aktorystės ir rašymo dirbtuves, kuriose lankėsi ir Martino Liuterio Kingo Jaunesniojo bei Corettos Scott King vaikai. Tad būsimoji Holivudo žvaigždė nuo mažens augo aplinkoje, kurioje scena ir kūryba buvo kasdienybės dalis.

Vis dėlto vaikystėje Julia neplanavo tapti aktore. Ji svajojo apie veterinarės profesiją, grojo klarnetu ir tik vėliau pradėjo rimčiau domėtis vaidyba. Nemažą įtaką tam turėjo vyresnysis brolis Ericas Robertsas, jau pasirinkęs aktoriaus kelią. Baigusi mokyklą Julia persikėlė į Niujorką, lankė aktorystės pamokas ir pradėjo ieškoti vaidmenų.

Pirmieji pasirodymai buvo nedideli, tačiau 1988 m. ji gavo vaidmenis filmuose „Mistikos pica“ ir „Pasitenkinimas“. Tikrasis proveržis įvyko po metų, kai ji suvaidino Shelby Eatenton Latcherie filme „Plieninės magnolijos“. Šis vaidmuo tapo svarbiu jos karjeros posūkiu – Julia Roberts pelnė „Auksinį gaublį“ ir buvo nominuota „Oskarui“.

O tada pasirodė filmas, pakeitęs viską. 1990 m. kino teatrus pasiekusi „Graži moteris“ pavertė ją pasauline žvaigžde. Vivianos Ward vaidmuo, partnerystė su Ričardu Giru ir išskirtinė Julios Roberts šypsena tapo vienu įsimintiniausių Holivudo romantinio kino derinių. Filmas sulaukė didžiulės komercinės sėkmės, o Julia gavo antrąją „Oskaro“ nominaciją ir „Auksinį gaublį“. Nuo tada jos pavardė Holivude jau reiškė ne perspektyvią jauną aktorę, o tikrą kino žvaigždę.

Meilės istorijos ne visada baigiasi laimingai

Kai Julia Roberts tapo garsia aktore, visuomenės susidomėjimas jos asmeniniu gyvenimu augo taip pat sparčiai, kaip ir jos honorarai. Romanai su kitais aktoriais atsidurdavo žurnalų viršeliuose. Tarp jos buvusių partnerių buvo Jasonas Patricas, Liamas Neesonas, Dylanas McDermottas, Kieferis Sutherlandas ir Benjaminas Brattas.

Daugiausia dėmesio sulaukė santykiai su Kieferiu Sutherlandu. Pora buvo susižadėjusi ir planavo vestuves, tačiau 1991 m. jų santykiai nutrūko. Spauda šį išsiskyrimą pavertė tikru skandalu, o J. Roberts tuo metu buvo vos 23-ejų. Šis epizodas parodė ir kitą pasaulinės šlovės pusę – asmeninis gyvenimas gali tapti viešo susidomėjimo objektu net tada, kai pats žmogus to visai nenori.

1993 m. aktorė ištekėjo už kantri muzikos atlikėjo Lyle’o Lovetto, tačiau santuoka truko mažiau nei dvejus metus. Vėliau jos gyvenime buvo santykiai su Benjaminu Brattu, tačiau tikrą šeimą ji sukūrė sutikusi operatorių Danielį Moderį. Pora susipažino 2000 m. filmo „Meksikietis“ filmavimo aikštelėje, o 2002 m. susituokė.

Julia ir Danielis kartu jau daugiau kaip du dešimtmečius. Jie augina tris vaikus – dvynius Hazel ir Finną bei jaunesnįjį sūnų Henry. Aktorė šeimos gyvenimą stengiasi saugoti nuo žiniasklaidos, o motinystę ne kartą yra vadinusi viena svarbiausių savo gyvenimo dalių.

Vėlesniais karjeros metais vaidmenis ėmė rinktis kur kas atidžiau, o duodama interviu taip pat atsargiau kalbėdavo apie asmeninį gyvenimą. Holivude jai nebereikia įrodinėti, kad gali būti žvaigždė – dabar ji sprendžia, kada būti dėmesio centre, o kada nuo jo atsitraukti.

20 milijonų dolerių honoraras

Julia Roberts ne tik išgarsėjo – ji tapo viena daugiausiai uždirbančių Holivudo aktorių. 2000 m. už pagrindinį vaidmenį filme „Erin Brockovich“ ji gavo 20 mln. JAV dolerių. Tuo metu tai buvo rekordinis honoraras aktorei už vieną kino vaidmenį. Tačiau dar svarbiau tai, kad už šį vaidmenį Julia pelnė „Oskarą“ kaip geriausia pagrindinio vaidmens atlikėja.

Šis filmas buvo svarbus ir dėl kitos priežasties. Po „Gražios moters“ premjeros aktorė lengvai galėjo likti romantinių komedijų žvaigžde, tačiau ji rinkosi vis įvairesnius vaidmenis. Ji vaidino filmuose „Arčiau“, „Šeimos paslaptys“, „Stebuklas“, „Valgyk, melskis, mylėk“ ir kituose projektuose. J. Roberts įrodė, kad jos talentas gerokai platesnis nei gebėjimas žavingai šypsotis.

Jos finansinė sėkmė nesibaigė ties 20 mln. dolerių. Už vaidmenį filme „Monos Lizos šypsena“ ji gavo apie 25 mln. dolerių – tuo metu tai buvo vienas didžiausių aktorei sumokėtų honorarų. Kartu su aktorystės karjera stiprėjo ir jos, kaip grožio simbolio, statusas. Julia daugelį metų bendradarbiavo su prancūzų kosmetikos ženklu „Lancôme“, o žurnalas „People“ ją penkis kartus paskelbė gražiausia pasaulio moterimi. Pirmą kartą šį titulą gavo 1991 m., o paskutinį – 2017 m., būdama 49-erių. Taigi, Julios šypsena ir grožis Holivude tapo ne tik nuolatinių komentarų objektu, bet ir komercinės sėkmės dalimi.

Ne vien šypsena

Julios Roberts viešasis įvaizdis ilgą laiką buvo beveik tobulas: talentinga, graži, turtinga ir apdovanojimų nestokojanti aktorė, kurios šypsena, regis, galėtų išgelbėti net blogiausią pirmadienį. Tačiau jos reputacija ne visada buvo tokia nepriekaištinga. Žiniasklaidoje ne kartą buvo pasakojama apie jos kategorišką būdą, sudėtingą charakterį ir ne visuomet lengvus santykius su kolegomis filmavimo aikštelėje. Pati aktorė yra pripažinusi, kad ne visos istorijos apie ją buvo teisingos, tačiau niekada itin nesistengė kurti nepriekaištingos „geros mergaitės“ įvaizdžio.

Galbūt tai ir yra viena priežasčių, kodėl jos populiarumas išliko toks ilgalaikis. Julia nebando atrodyti tobula. Ji gali būti šilta ir juokinga, tačiau kartu užsispyrusi, reikli ir kategoriška. Jos šypsena tikrai nepasako visko apie jos charakterį, ir galbūt būtent todėl ji įdomesnė už daugelį žvaigždžių, kurios visuomet atrodo lyg nužengusios nuo reklamos plakato.

Aktorė taip pat neapsiribojo kino pasauliu. Ji bendradarbiavo su UNICEF ir prisidėjo prie humanitarinių iniciatyvų, o savo žinomumą naudojo įvairioms socialinėms bei vaikų gerovės temoms palaikyti. Vis dėlto labdaringą veiklą ji linkusi vykdyti gana tyliai, neviešindama kiekvieno savo gero darbo.

Per beveik keturis dešimtmečius Julia Roberts tapo kur kas daugiau nei Viviana iš „Gražios moters“. Ji įrodė, kad gali būti ir romantinės komedijos karalienė, ir rimtos dramos aktorė, už savo vaidmenis uždirbanti dešimtis milijonų, ir moteris, pasirinkusi šeimą bei privatumą tuomet, kai Holivudas iš jos galėjo reikalauti nuolatinio buvimo ekrane.

Jos šypsena padėjo tapti žvaigžde, tačiau vien jos tokiai karjerai būtų neužtekę. Už jos slypi talentas, ambicijos, atkaklumas ir, matyt, tas ne itin holivudiškas gebėjimas kartais tiesiog pasakyti „ne“. Jos šypsena žavi, tačiau visų širdžių ji užkariauti negali. Ir tai visai gerai. Juk tikros legendos įdomios ne todėl, kad visiems patinka, o todėl, kad po daugelio metų vis dar turi ką papasakoti.

Autorė glė Stratkauskaitė