Sakoma, kad sunkios ligos ir kitos sveikatos problemos įspėja, kad metas sustoti ir susimąstyti, ar viskas gyvenime daroma teisingai. Daugybė tyrimų rodo, kad tik susitaikius su netikėtai užklupusiu susirgimu ir nustojus pykti, pasveikstama.

 

sveikata

Pasąmonės galia

 

Kasmet vėžys pasaulyje pasiglemžia apie 8 mln. žmonių gyvybių. Kaip pavyksta pasveikti netgi sunkiai sergantiems ligoniams? Prancūzijoje su onkologiniais ligoniais dirbantys psichologai atliko tyrimą, kurio metu tyrė išgirdusiųjų 3 ir 4 stadijų vėžio diagnozę psichologinę būklę. Atsižvelgta ne tik į psichinę sveikatą, bet ir į religingumą, artimųjų palaikymą ir kt. Iš tyrime dalyvavusių 125 pacientų tik 36 % buvo įvertinti kaip pasiruošę kovoti su liga ir sulaukiantys visapusiško artimųjų palaikymo. Tyrimas truko metus. Per tą laiką 41 % visų pacientų pralaimėjo kovą su sunkia onkologine liga. Tų, kurie ligos nepriėmė kaip priešo ir nelaimės, buvo tik 3 %. Anot psichologų, kalta gali būti pasąmonė, kuri apninka žmogų sužinojus ką nors negero, išgirdus apie nelaimę arba didelę sveikatos bėdą. Iš pradžių pacientas patiria šoką ir viską neigia, kartais suserga depresija. Ir jei išsivaduojama iš kaustančio beviltiškumo, tuomet atrandama jėgų tikėti savimi ir suvokiama, kad liga nėra blogiausia, kas gali nutikti gyvenime. Tai priverčia iš naujo apsvarstyti savo vertybių skalę ir suprasti, kad liga – tai ženklas, raginantis apmąstyti tikruosius savo gyvenimo tikslus. Jeigu ligonis turi jį palaikančių žmonių, tikimybė pasveikti išauga net 55 %. Tačiau uždariems asmenims kartais ligą įveikti vieniems būna lengviau, nes jie nenori savo problemų užkrauti kitiems.

 

Tai įrodo ir garsaus dviratininko, vieno geriausių pasaulio atletų L. Armstrongo istorija. Vos 25-erių sulaukusiam čempionui buvo diagnozuotas sėklidžių vėžys. Tačiau sportininkas buvo nelinkęs pasiduoti, sėkmingai įveikė vėžį ir pelnė dar daugiau apdovanojimų.

 

Daug stebuklingų istorijų saugo ir šventų vietų sienos. XVIII a. antrojoje pusėje Katalikų bažnyčia užfiksavo keletą stebuklingų išgijimų, kai sergantieji išsėtine skleroze ir tuberkulioze visiškai pasveiko. Keletą šimtų tokių nepaaiškinamų išgijimų užfiksuota iki praėjusio amžiaus vidurio.

 

Iškalbingoji siela

 

Siekdami išsiaiškinti, kaip rasti sunkiems ligoniams jėgų kovoti su liga ir greičiau pasveikti, psichologai atsidūrė aklavietėje. Manoma, kad gebėjimas įveikti sunkią ligą ir nepalūžti silpstant fizinėms jėgoms susijęs su pasąmone ir sergančiojo dvasia. Kuo siela išmintingesnė, tuo natūraliau ir ramiau žmogus priima jį ištikusią sveikatos bėdą. Žmonės, kurių sielos brandžios, nebijo mirti. Jie ligas priima kaip tam tikrą gyvenimo galimybę, o mirtį – kaip dar vieną atgimimą.

 

Tiksliausiai ligas, kaip teisingo gyvenimo kelio pasirinkimą, apibrėžia ajurveda. Dar prieš 5000 m. užrašytose vedose glūdi ir sveikatos paslaptys. Teigiama, kad nors siela ir neturi amžiaus, tik brandi ir sena siela neeikvoja savo fizinio kūno energijos pykčiui ir nevilčiai. Daug kartų reinkarnuodamasi brandi siela dažniausiai laukia kitų palaikymo ir pagalbos. O senai sielai nerūpi fizinis kūnas. Tokias sielas turintys žmonės dažnai būna individualistai, kliaujasi netradicine medicina, alternatyviais žiniuonių ir aiškiaregių patarimais. Taip pat dažniau kliaujasi savo nuojauta ir retai kada tiki šiuolaikine medicina.

 

Garsus JAV psichologas Albertas Bandura teigia, kad sunkiai sergančiam žmogui nepalūžti padeda jo brandumas ir optimizmas. Šios būdo savybės padeda išvengti psichinių problemų, apatijos, psichologinio šoko ir nevilties. Didžiausią emocinį sukrėtimą patiria ir sunkiausiai su gyvenimą aukštyn kojomis apverčiančia diagnoze susitaiko visuomet aiškų ateities planą susikuriantys žmonės.

 

Kaip įveikti ligas?

 

Sunkiausias fizines ligas ir net negalias padeda įveikti psichologinės praktikos. Taip pat norint labiau pasitikėti jėgomis, būtina ugdyti savo asmenybę. Tik brandaus žmogaus siela išmoksta šiame gyvenime jai skirtą pamoką ir turi galimybę atgimti brandesne kitame gyvenime.

 

Mediko C. Simono teigimu, yra tam tikrų technikų, kurios padeda greičiau suvokti, kad liga nėra nelaimė. Atliekant tam tikrus atsipalaidavimo pratimus, kurių metu ligonis mokomas suprasti, kas jo laukia pasveikus ir ko jis nepastebėjo anksčiau, tikimybė pasveikti išauga iki 25 %.

 

Bioenergetikai pataria kuo mažiau galvoti apie ligą ir gyventi įprastą gyvenimą, neatidėlioti svarbių ir smagių įvykių, neužsisklęsti. Mintys gydo, todėl kuo pozityviau mąstoma, tuo greičiau gyja fizinis kūnas. Patariama lankytis šventose vietose. Jos suteikia ramybės, vidinės harmonijos, stiprina pasitikėjimą savimi ir neleidžia palūžti dvasiai. Tiesa, norint priimti teisingiausius sprendimus, būtina ramybė ir rimtis.

 

Nors siela ir neturi amžiaus, tačiau tik brandi ir sena siela neeikvoja savo fizinio kūno energijos pykčiui ir nevilčiai.

 

Didžiausią emocinį sukrėtimą patiria ir sunkiausiai su gyvenimą aukštyn kojomis apverčiančia diagnoze susitaiko visuomet aiškų ateities planą susikuriantys žmonės.

 

Įdomu

 

  • JAV mokslininkų teigimu, sergantieji širdies ir kraujagyslių ligomis ir susitaikę su jomis pasveiksta greičiau.
  • Teigiama, kad norint pasveikti, reikia besąlygiškai tuo tikėti ir teigiamai mąstyti.
  • Knygoje „The Needs of the Dying“ rašoma, kad artimajam susirgus mirtina liga patariama koncentruotis ne į nelaimės ar ligos sumaitotą fizinį kūną, o į sielos veidrodžiu laikomas akis. Tai sustiprina tarpusavio ryšį ir geriau negu žodžiai suteikia vilties.
  • Įvairiuose šaltiniuose teigiama, kad paskutinė ligonio valia – tai tarsi laikinas atsisveikinimas su savo buvusiu kūnu ir išbandymas artimiesiems.
  • Pasaulyje susirgus onkologine, hematologine, autoimunine ar kita sunkia liga 3 iš 10 atvejų išsivysto depresija.
  • Amerikoje sunkiems ligoniams taikoma egzistencinė terapija, kad nepalūžtų ir kovotų su liga. Teigiama, kad jos veiksmingumas – 62 % visų atvejų.
  • Anot parapsichologų, tie paralyžiuoti žmonės, kurie sapnuoja, kad geba judėti, vaikščioti ir pan., greičiau pasveiksta.

 

Specialisto komentaras

Vaistininkas ir žolininkas Marius Lasinskas

 

Žmonės vis dažniau supranta, kad liga turi ne tik fizinę, bet ir dvasinę pusę. Tai suvokus ir pradėjus gydyti tikrąją sveikatos sutrikimo priežastį, pasveikstama net nuo neva nepagydomų ligų. Kita vertus, gydant tik fizinę ligos pusę, pasveikstama negreitai arba visiškai nepasveikstama. Tiek paprasčiausi sveikatos sutrikimai, pavyzdžiui, peršalimas, skrandžio rūgštingumas, smulkūs susižeidimai ir kt., tiek ir sudėtingos ligos arba sveikatos būklę paveikiančios nelaimės yra ženklas iš aukščiau, kad reikia sustoti, atkreipti dėmesį į savo gyvenimo būdą, žalingus įpročius, elgesį su aplinkiniais, darbus. Karma tikrai egzistuoja, o ligos mus gelbsti, suteikia progų pasikeisti, tobulėti ir tapti geresniems. Retas suvokia, kad kai kūnas patiria kančias ir skausmą, gelbėjama siela. Kai kurie žmonės vis dar mano, kad kūnas tėra materialus pavidalas, fizinė buveinė, o ligą priima kaip bausmę arba nelaimę. Tačiau asmuo, kuris supranta tikrąją gyvenimo prasmę, niekada negalvoja, kad liga yra katastrofa, todėl ją ir įveikia. Daug kas priklauso nuo pirminės reakcijos. Žmogus, kuris nori pasveikti, tampa sąmoningas, pradeda geriau pažinti save, savo vidinį pasaulį, gyventi visiškai kitaip. Ne vienas sunkiai sirgęs ir vėliau stebuklingai pasveikęs asmuo pastebėjo, kad pasveikti jam padėjo atsitiktinai sutikti žmonės, sužinotas sveikatos receptas, malda ar kitos įsiklausymo į save praktikos. Vaikų ligos taip pat susijusios su jų tėvais. Mažylis iki 7 m. dvasiškai ir fiziškai būna susijęs su mama, o iki 14 m. – su tėvu. Todėl nenuostabu, kad pirmiausia reikia gydyti tėvus, tik paskui vaikus.