Brigita Petrulė prieš ketverius metus iš Norvegijos persikėlė gyventi į Ispaniją ir dirbdama nuotoliu jau penkerius metus plėtoja savo veiklą „Stay Fit with Petrule“, padėdama moterims iš viso pasaulio. Neseniai išleista Brigitos receptų knyga „Geros savijautos virtuvė“ jau spėjo tapti bestseleriu. Sveikatingumo trenerė ne tik padeda atsikratyti nereikalingų kilogramų, sutvirtėti, įveikti sveikatos problemas, bet ir susigrąžinti meilę sau, kuri neretai pradingsta kasdien skubant.

 

Brigita, kada pati susidomėjote sveika gyvensena?Edita 01-02_63

 

Visada sportavau, lankiau lengvosios atletikos, krepšinio, bokso treniruotes. Nuo paauglystės domėjausi ir sveikesne mityba, deja, trūko informacijos, todėl daugiausia sužinodavau apie įvairias dietas, o ne patį sveikatingumą. Didesni pokyčiai prasidėjo prieš dešimt metų, kai patyriau stuburo išvaržą. Būdama jauna, negalėjau dėl skausmo išlipti iš lovos, normaliai nevaldžiau vienos kojos. Tai stipriai sukrėtė, pradėjau mąstyti, kad kažką gyvenime darau negerai, atsirado noras stiprinti kūną, norėjau būti sveika, jaustis gerai, būti energinga ir susilaukti vaikų. Pradėjau domėtis, ką turėčiau pakeisti, kad tai taptų realybe.

 

Padedama kineziterapeuto susigrąžinau judėjimą, tada savarankiškai stiprinau kūną sportuodama, vėliau pradėjau keisti mitybos įpročius: atsisakiau cukraus, baltus miltus pakeičiau visų grūdo dalių, avižų, kukurūzų, migdolų miltais. Atsisakiau žalingų įpročių (jau aštuonerius metus esu abstinentė). Kasdien užsiimu aktyvia veikla. Susikūriau poilsio, mitybos, judėjimo rutinas.

 

Kokių teigiamų fizinių ir emocinių pokyčių pajutote?

 

Didžiausią pokytį lėmė mityba. Dažnas įpratęs valgyti bet kada: kai išalkstame, kai prisimename, kad reikia pavalgyti. Tai labai veikia mūsų energiją. Kai pradedi reguliariai valgyti pusryčius, pietus ir vakarienę, jų nepraleisdamas, būni pakilesnės nuotaikos, gerėja miego kokybė, imi geriau pažinti savo kūną ir jo siunčiamas signalus (kada esi alkanas, kada reikia gerti daugiau skysčių ir kt.).

 

Dėl sporto tapau fiziškai stipresnė, nejaučiu kūno skausmų – galiu kelti net ir 100 kg svorius, nors po išvaržos diagnozės medikai sakė, kad niekada negalėsiu kelti didelių svorių, kad negalėsiu sportuoti. Tapau pozityvesnė, man lengviau siekti tikslų, aiškiau suvokiu gyvenimo prasmę. Pakeitus mitybos ir fizinio aktyvumo įpročius, pasikeitė ne tik gyvenimo būdas, bet ir aš pati.

 

Kada atsirado noras padėti kitiems?

 

Gyvendama Norvegijoje įgijau trenerės specialybę, kurią pasirinkau dėl noro įgyti daugiau žinių, kad išmokčiau sportuoti ir maitintis taisyklingai. Sveikos gyvensenos tema mane labai domino, todėl ir toliau daug mokiausi, skaičiau knygas, dalyvavau seminaruose ir kursuose. Susilaukus vaikelio, norėjosi susigrąžinti iki nėštumo turėtas kūno formas, numesti priaugtą svorį, sustiprėti. Tai pavyko padaryti sėkmingai ir greitai, nes pritaikiau studijuojant įgytas žinias. Supratau, kad viskas puikiai veikia ir galėčiau padėti kažkam iš artimos aplinkos taip pat pasijausti geriau. Iš pradžių sesei, paskui draugėms. Visoms puikiai sekėsi, rezultatai buvo matyti jau po 4–6 savaičių. Supratau, kad mano žinios gali būti naudingos kitiems, norėjau padėti kitiems geriau jaustis, įgyti gerų įpročių ir pagerinti gyvenimo kokybę. Jau po kelių mėnesių veiklos toje srityje atsirado pasitikėjimas savimi, užtikrintumas, kad iš tiesų galiu padėti kitiems. Taip tapau sveikatingumo trenere. Noriu nuolat tobulėti ir mokytis, kad galėčiau daugiau perduoti kitiems.

 

Kodėl sveiką mitybą reikia derinti su sportu? Geriau sportuoti kasdien trumpiau ar rečiau, bet intensyviai?

 

Neįmanoma vien tik gera mityba, be judėjimo, pasiekti geros savijautos. Svarbu suvokti, kad būtinas kasdienis fizinis aktyvumas ir kad jis skiriasi nuo jėgos treniruočių. Šias reikėtų atlikti ne rečiau nei 2–3 kartus per savaitę, bet tai nereiškia, kad likusias dienas galima gulėti ant sofos, nes tokiu atveju teigiamų pokyčių nejausime. Žmogus gerai jaučiasi tada, kai atlieka tam tikrus veiksmus nuolat, kai yra rutina. Judėjimas kiekvienam būtinas kasdien. Tai gali būti pasivaikščiojimas gryname ore stengiantis surinkti per dieną 10 000 žingsnių, aktyvūs žaidimai su vaikais, plaukimas ar kt.

 

Kokios sporto šakos ar pratimai efektyviausi norint atsikratyti papildomų kilogramų?

 

Fizinis krūvis turi būti tinkamai parinktas konkrečiam žmogui. Jei žmogus nesportuoja, nereikia pradėti nuo bėgimo, nes gali kilti kelių, nugaros skausmų, mat kūnas nepasiruošęs tokiam fiziniam krūviui, ypač turint antsvorio. Prieš pradėdami pokyčius turime išsiaiškinti, ko ir kodėl siekiame: ar norime sulieknėti iki tam tikros dienos, kad gražiai atrodytume su suknele, ar norime visą gyvenimą jaustis gerai. Griežta dieta gali padėti atsikratyti 10 kg, bet pradėjus įprastai maitintis, grįžus prie senųjų įpročių svoris sugrįžta. Norint ilgalaikio pokyčio, reikia keisti įpročius. Svarbiausi yra penki dalykai: kasdienis fizinis aktyvumas, maisto produktų keitimas sveikesnėmis alternatyvomis, valgymų reguliarumas, deramas skysčių vartojimas, poilsio ir miego kokybė. Daugelis paskutinį punktą pamiršta – eina gulti vėlai, sunkiai keliasi rytais. Miego rutina turi didžiulę įtaką sveikatai ir energijos lygiui, todėl keisti reikia ir ją.

 

Paskutiniu metu itin madinga keto dieta. Ar iš tiesų galima visiškai atsisakyti vienos maisto produktų grupės?

 

Nesu už visišką kokių nors produktų atsisakymą. Kad būtum sveikas, turi gauti visų maistinių medžiagų. Keto dieta orientuota į angliavandenių atsisakymą. Ar tai bus naudinga sveikatai bei savijautai, ar taip galėsime maitintis visą gyvenimą – manau, kad ne. Keto dieta yra kraštutinumas, o sveika gyvensena grįsta pusiausvyra. Be to, daugelis mėgsta angliavandenius. Aš irgi ne išimtis: mėgstu duoną, patinka makaronai ir vaisiai. Jų atsisakymas ir griežtas savęs ribojimas, mano nuomone, nenaudingas.

 

Esate dviejų vaikų mama. Kaip juos mokote sveikos mitybos principų?

   

Vaikams turime būti pavyzdys. Nebūna taip, kad vienas vaikas maitintųsi nesveikai ar būtų nevalgiukas, nors šį žodį iš mamų išgirstu neretai. Kol mama gamina pietus, vaikas dažnai užkandžiauja sausainiais, saldainiais ar saldintu jogurtu, todėl paruošto rimto maisto jau nebenori. Kaip ir suaugusiems žmonėms, vaikams reikia sudaryti mitybos režimą, kad reguliariai maitintųsi, nepraleistų valgymų. Matydamas, kad tėvai maitinasi sveikai, reguliariai, geria užtektinai vandens, ir vaikas taip elgsis. Galbūt atsirinks, kokie patiekalai jam labiausiai patinka, bet įpročiai valgyti reguliariai, neužkandžiauti nesveikais produktais, rinktis sveikesnes alternatyvas, gerti vandenį, o ne saldžius gėrimus, lydės ir ateityje. Vaikai – tėvų įpročių atspindys, todėl turime elgtis atsakingai.

 

Ar visa jūsų šeima maitinasi sveikai, daug juda?

 

Visi maitinamės subalansuotai, o laiką stengiamės leisti kuo aktyviau: pasivaikščiojimai, maudynės, žaidimai kieme, estafetės, buvimas gamtoje. Vyras su sūnumi žaidžia krepšinį, lanko tekvondo treniruotes. Planuodami laisvalaikį visuomet žiūrime, kad būtų kuo aktyviai užsiimti, o ne sėdėti vietoje. Kai turi vaikų, atsiranda noras daugiau žaisti, suaugusiesiems naudinga įsitraukti į žaidimus, nes tai pakelia nuotaiką, gera proga pajudėti.

 

Dauguma jūsų klienčių yra moterys. Dėl ko dažniausiai jos nori keisti išvaizdą? Ar visi motyvai tinkami?

 

Dauguma klienčių žino, kad esu sveikatingumo trenerė, nes seka mano veiklą instagrame (@brigita_petrule) ar feisbuke (Stay Fit with Petrule). Mano darbo tikslas – pakeisti gyvenimo būdą, o ne duoti į rankas mitybos ir treniruočių planą. Dažnai moterys kreipiasi dėl prastos fizinės ir psichologinės savijautos, sveikatos problemų, ieškodamos patarimų, kaip susitvarkyti miego ir valgymo rutiną. Žinoma, vienas pagrindinių tikslų – noras sulieknėti, tapti fiziškai stipresnėms. Apie raumenų masės didinimą moterims vis dar neįprasta kalbėti, nes vyrauja įsitikinimas, kad nuo to jų kūnas taps per daug raumeningas ir praras moteriškumą. Iš tiesų raumenų masės didėjimas suteikia fizinės jėgos, ištvermės, stangrina kūną, gerėja sveikata ir nuotaika. Be to, greitėja medžiagų apykaita – turintys didesnę raumenų masę sudegina daugiau kalorijų net nieko neveikdami. Kad ir kokį tikslą moteris išsikeltų, jį galime pasiekti drauge, tik kartais tam prireikia daugiau laiko, nes dažnai norisi per greito rezultato.

 

Gal pasidalintumėte keliomis sėkmės istorijomis?

 

Pakeitus įpročius, galima pagerinti bendrą gyvenimo kokybę ir įveikti įvairias problemas – nuo odos bėdų iki nevaisingumo, padidėjusio kraujospūdžio, energijos trūkumo ar kūno skausmų. Visų klienčių pasiekimai ir pokyčiai man itin prasmingi. Žinoma, didelį įspūdį palieka moterys, kurioms pavyksta atsikratyti kelių dešimčių kilogramų, su kuriais nesėkmingai kovojo daug metų. Tačiau labiausiai džiugina istorijos, kai pagerėjo sveikata, kad nebereikia gerti vaistų, kad atsirado energijos ir pradėjo džiaugtis gyvenimu. Manau, dauguma neįvertina, kokią didelę įtaką gyvenimo kokybei daro rūpinimasis savimi.

 

Gyvename socialinių tinklų eskaluojamo grožio kulto laikais. Kaip neperspausti su lieknėjimu ir sportu?

 

Svarbu rinktis tinkamus šaltinius ir susikurti pozityvią aplinką. Kone 95 % to, ką matome ekranuose, mus veikia neigiamai. Jei jaučiame negatyvą, kam į tai žiūrėti? Patarčiau sumažinti laiką prie ekranų, taip pat atidžiau rinktis, ką sekti, ką žiūrėti. Akcentuoju ne išvaizdą, bet savijautą, sveikatą, gyvenimo kokybę. Suprantu, kad galiu padėti į gerąją pusę pasikeisti tik nedideliam žmonių skaičiui, bet tai geriau nei nepadėti niekam. Tiesa, dauguma nori būti laimingi ir sėkmės lydimi iki tol, kol sužino, ką daro laimingi ir sėkmės lydimi žmonės kiekvieną dieną: rūpinasi savo sveikata ir vidiniu pasauliu, moka būti disciplinuoti, laikosi susikurtos rutinos, o tie, kurie stebi, nesiryžta net pradėti.

 

Stengiuosi būti geras pavyzdys aplinkai, noriu prisidėti prie to, kad socialinėje erdvėje ir realiame gyvenime būtų kuo daugiau naudingos informacijos apie sveiką gyvenseną, gerus įpročius ir jų įtaką mums. Mano klienčių ratas tik didėja, jų istorijos yra pavyzdys ir motyvacija, kad kiekvienas, kuris tam ryžtasi, gali pagerinti gyvenimo kokybę. Mano išleistoje receptų knygoje irgi daug naudingos informacijos apie sveikatingumą.

 

Ką manote apie body positivity judėjimą? Jis veikia teigiamai ar kelia pavojų?

Džiaugiuosi, kad po truputį šio judėjimo populiarumas atslūgsta. Stambios moterys drąsiai demonstruoja savo kūną, kalba apie meilę sau, bet nesu girdėjusi, kad atvirai pasakotų apie sveikatos problemas, sunkumus, su kuriais susiduria dėl didelio svorio: hormonų sutrikimus, sąnarių skausmus, kraujospūdį, oro trūkumą po lipimo laiptais, gausų prakaitavimą, prastą miego kokybę ir kt. Per didelis riebalų kiekis niekada nesiejamas su sveikata. Tyrimai rodo, kad antsvoris tiesiogiai susijęs su daugybės ligų rizika. Norėtųsi, kad šia tema būtų kalbama jau mokyklose, kad vaikai būtų supažindinami su sveikos mitybos principais, miego režimo ir fizinio aktyvumo būtinybe, kad būtų mokomi perskaityti etiketes ir suvokti produktų maistinę vertę.

 

Body positivity socialiniuose tinkluose skelbia, kad lengviau priimti save, koks esu, nei stengtis ir tapti geresniam. Visi turi trūkumų (randų, strijų, spuogų ar celiulito), ir jie neturėtų moterims būti priežastimi nemylėti savo kūno. Turime mylėti save, bet prie pozityvios meilės sau privalome dar ir rūpintis kūnu taip, kaip galime geriausiai. Tai vienintelė vieta, kurioje gyvensite visą likusį gyvenimą. Vien tik pozityvus mąstymas nesuteiks geros sveikatos, nesustiprins kūno ir nepadės išvengti ligų, kurias sukelia antsvoris ir nutukimas.

 

Tačiau medikai sako, kad moterims pavojingas per mažas riebalų kiekis?

 

Per mažas riebalų kiekis kūne aktualus mažai kam. Daugybė žmonių turi antsvorio ar net yra nutukę. Mažai riebalų turi tik sunkiai sergantys asmenys arba fitnesu ir kultūrizmu užsiimančios moterys, kurios specialiai mažina riebalų sluoksnį, kad per pasirodymus geriau išryškėtų raumenys. Dėl to joms gali kilti problemų su hormonų balansu, gali dingti menstruacijos. Tačiau kalbame apie profesionalias sportininkes, kurių toks darbas. Be to, raumenys ryškinami tik prieš varžybas, paskui riebalų kiekis vėl būna didesnis, viskas daroma prižiūrint specialistams. Man asmeniškai neteko sutikti žmogaus, kuris turėtų sveikatos problemų dėl per mažo riebalų kiekio kūne, o dėl per didelio riebalų kiekio į mane kreipiasi daug moterų kiekvieną dieną.

 

Kaip rūpinimasis sveikata, mitybos įpročiai susiję su meile sau?

 

Visi turime tam tikrų vertybių, prioritetų, tačiau neretai rūpinimasis savimi nustumiamas į kaži kurią vietą. Ypač tai linkusios daryti moterys. Susilaukus vaikelio visą laiką atiduoda darbui, namams, buičiai, šeimai, o pačios lieka nuošalyje. Nėra laiko nei sportuoti, nei pasigaminti tinkamo maisto – valgo vaiko likučius arba, kol jis miega, prisikemša bet ko. Žinoma, tai nenutinka per dieną, bet žingsnis po žingsnio moteris apsileidžia, pamiršta, koks geras jausmas, kai skiri laiko maloniems dalykams, kurie veda į gerą savijautą. Juk sportas ir tinkama mityba suteikia energijos, gerina fizinę ir emocinę būklę. Tai sveikos gyvensenos ir meilės sau pagrindas. Rūpinuosi savimi, nes myliu save. Keičiu įpročius, nes tai investicija į laimingą ateitį.

 

Akivaizdu, kad rūpinatės išoriniu grožiu, o kaip turtinate vidinį pasaulį?

 

Sveika gyvensena įmanoma tik tada, kai vyrauja pusiausvyra – nesusitvarkę vidinio pasaulio, nepasieksime ir norimų išorės pokyčių.

 

Seniai domiuosi psichologija, kasdien skaitau mokslinę literatūrą, klausau paskaitų, seminarų, įgarsintų knygų apie saviugdą. Tai praturtina vidinį pasaulį, suteikia vertingų žinių, stiprina savikontrolę. Tai labai naudinga ir mano klientėms. Galiu pasidalinti įžvalgomis, kas yra tikrasis sveikatingumas – ne vien treniruotės ir valgis. Jį sudaro ir mūsų mintys, nusiteikimas, suvokimas, ką ir kodėl darai. Teigiami pokyčiai įvyksta tada, kai stengiamės dėl gyvenimo kokybės, o ne kitų žmonių nuomonės.

 

Autorius Laima Samulė