Šiemet žiema jau spėjo priminti, kad gausus sniegas ir speigas gali tapti rimtu išbandymu gyventojų turtui, ypač individualiems gyvenamiesiems namams ir smulkiems statiniams. Visgi draudikai pabrėžia, kad didžioji dalis nuostolių, patiriamų dėl sniego slėgio, yra numatomi. Jų būtų galima išvengti laiku pašalinus sniego dangą nuo pastatų stogų ir kitų paviršių.

 

Jau kreipėsi daugiau nei 120 nukentėjusiųjųWoman,With,Shovel,Cleaning,Snow,Aeound,Car.,Winter,Shoveling.,Removing

 

„Lietuvos draudimo“ duomenimis, šiemet nuo sausio 1-osios iki sausio 12 d. registruota 120 kreipinių dėl sniego slėgio padarytų nuostolių. Jiems atlyginti rezervuota suma perkopė 90 tūkst. Eur ir, prognozuojama, toliau augs. Bendrovės teigimu, viena sniego slėgio padaryta žala sudaro 700–800 Eur sumą. Kaip pastebi „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento direktorius Artūras Juodeikis, esant storai sniego dangai gyventojai dažniausiai į draudikus kreipiasi dėl sugadinto turto. Per didelio sniego slėgio neatlaiko gyvenamųjų, ūkinių ir komercinių pastatų stogai, lūžta pavėsinės, būna apgadintos stoginės, šiltnamių konstrukcijos. Lūžtančios medžių šakos taip pat apgadina automobilius ir kiemuose esantį turtą. „Iškritus gausiam sniegui paprastai fiksuojame kelias gyventojų žalų kreipinių bangas. Pirmoji būna po intensyvaus snygio, kai gyventojai kreipiasi dėl pagrindiniam būstui padarytos žalos, o antroji – po kelių savaičių, kai žmonės pasiekia savo sodybas, atokiau esantį nekilnojamąjį turtą, kuriam sniego slėgis irgi būna pridaręs žalos“, − komentuoja ekspertas.

 

Kaip apsaugoti savo turtą?

 

Juodeikis pabrėžia, kad reguliarus sniego šalinimas nuo stogų ir lietaus nutekėjimo sistemų priežiūra – svarbiausios prevencinės priemonės, kai žemę ir pastatus padengia stora sniego danga. „Esant storai sniego paklotei labai svarbu ilgai nedelsiant sniegą nuvalyti nuo pastatų stogų, balkonų, stoginių, šiltnamių ir kitų konstrukcijų. Itin didelę riziką kelia atodrėkis, kurio metu sniegas paprastai sugeria drėgmę ir tampa kelis kartus sunkesnis, todėl įvairios konstrukcijos dažnai jo neatlaiko“, – sako A. Juodeikis. Pasak draudimo eksperto, 1 kg sauso sniego gali sugerti net 2–3 litrus vandens, taigi vidutinis 30 cm storio 1 m2 šlapio sniego svoris gali siekti net 200–300 kg. Tai reiškia, kad stogai, kurių konstrukcija nepritaikyta tokioms apkrovoms, gali deformuotis ar net įgriūti ir sugandinti viduje esantį turtą. Patarimas sniegą valyti nedelsiant yra ir praktinis − iki atodrėkio šis nėra toks sunkus. Ekspertas įvardija dar vieną sniego keliamą grėsmę: „Sniegas tirpsta iš apačios, nes šiluma sklinda iš pastato vidaus. Dėl to vanduo gali patekti po stogo danga, prasiskverbti į konstrukcijas ir sukelti drėgmės pažeidimus patalpų viduje. Svarbu patikrinti ir lietvamzdžius, latakus – jie turi būti neužsikimšę, kad vanduo galėtų laisvai nutekėti“. A. Juodeikis taip pat primena, kad tirpstant sniegui gali formuotis varvekliai. Svarbu juos reguliariai nuimti, nes krisdami, kaip ir sniego sankaupos, gali sugadinti aplinkinį turtą, automobilius ar sužeisti žmones.

 

Kiti baltos žiemos pavojai

 

Kitas svarbus aspektas meteorologams prognozuojant speigą – gaisrų prevencija šildant nuosavus namus. „Lietuvos draudimo“ praėjusių metų duomenimis, šalčiausiomis žiemos savaitėmis buvo fiksuota 60 % daugiau gaisro sukeltų žalų, palyginus su šiltesniais žiemos mėnesiais. „Gaisrų padažnėjimas spaudžiant speigui susijęs su intensyvesne šildymo įrenginių eksploatacija individualiuose namuose ir butuose. Žiemą dažna gaisrų priežastis būna įvairūs šildymo katilų gedimai, suodžių užsidegimas nevalytuose dūmtraukiuose“, – sako A. Juodeikis. Ekspertas pabrėžia, kad šildymo sistemų nevalia palikti be priežiūros, o dūmtraukius būtina reguliariai valyti. Dėl intensyvaus kūrenimo gali ne tik sugesti šildymo įrenginiai, bet ir užsidegti kamine susikaupę suodžiai ir dervos. Taip pat svarbu degius daiktus laikyti saugiu atstumu nuo katilų ir kitų ugnies šaltinių, taip sumažinant gaisro kilimo riziką. „Išvykstant iš namų per šalčius, svarbu pasirūpinti papildoma būsto priežiūra. Patartina iš anksto susitarti su artimaisiais ar draugais, kad jie kasdien apžiūrėtų būstą, nes nutrūkus elektros tiekimui šildymo sistema gali greitai nustoti veikti, o vamzdynai – užšalti. Tuimet kyla rizika ne tik sugadinti vandentiekio ir šildymo sistemas, bet ir patirti didelę žalą dėl užlietų patalpų. Reguliari būsto patikra leidžia laiku pastebėti problemas ir sumažinti galimų nuostolių mastą“, − komentuoja A. Juodeikis. Draudimo ekspertas atkreipia dėmesį į dar vieną aspektą: šaltymečiu daugiabučiuose gyvenamuosiuose pastatuose ypač svarbu reguliariai vėdinti patalpas ir vengti perteklinės drėgmės kaupimosi, pavyzdžiui, džiovinant drabužius. „Padidėjusi oro drėgmė, esant dideliam temperatūrų skirtumui tarp patalpų ir lauko, kelia rasos susidarymo riziką. Dėl to ant langų, sienų ar kitų paviršių gali formuotis kondensatas, o ilgainiui – ir pelėsis, kuris kenkia tiek pastato konstrukcijoms, tiek gyventojų sveikatai. Reguliarus vėdinimas padeda palaikyti tinkamą mikroklimatą ir sumažinti žiemą pasitaikančias drėgmės problemas“, − akcentuoja A. Juodeikis.

 

Autorė Eglė Stratkauskaitė