Jeigu naktį lovoje sunku pasidalinti vienu užklotu, nukenčia ne tik poilsio kokybė, bet ir santykiai. Tokiu atveju verta pasidalinti įtakos zonomis. Atskiros antklodės intymumo nemažina, priešingai – padeda išvengti vadinamųjų miego skyrybų, kai partneriai persikelia miegoti į skirtingus kambarius.

 

Dramos miegamajameYoung,Couple,Fighting,For,Blanket,In,Bed

 

Šviesos išjungtos, kambaryje tamsu ir tylu, šalia alsuoja mylimas žmogus. Kiekvienas ruošiasi panirti į saldų sapną, tačiau staiga situacija pasikeičia. Vienas partneris apsiverčia ant šono ir patraukia į save antklodę. Kitas atsilygina tuo pačiu, nes jaučiasi apvogtas ir netekęs komforto. Arba prabunda sušalęs ir tik tada pamato, jog guli be užkloto. Improvizuotos virvės traukimo varžybos vyksta visą naktį. Negali būti kalbos apie kokybišką poilsį, nes partneriai periodiškai prabunda, kad atsikovotų teisę į šiltą miegą. Kas stabdo nuo racionalaus sprendimo?

 

Poros, kurioms sunku tverti naktį, vadovaujasi seniai suformuotais stereotipais, esą miegojimo poza atspindi santykius. Vyrauja romantinis įsivaizdavimas, jog įsimylėjėliai turi gulėti lovos centre susiglaudę ir užsikloję viena antklode, o bet kokie kiti variantai neva rodo rimtas problemas, apie kurias pora dar nenori kalbėti. Ekspertai skuba sugriauti mitus ir teigia, kad esame per daug skirtingi, kad miegotume vienoje padėtyje. Tai, kad partneriai miega skirtingose lovos pusėse, nebūtinai reiškia norą skirtis. „Miegas yra asmeniška patirtis. Natūralu, kad kiekvienas ieško sau komfortiškos erdvės. Bendrą energijos lygį, tarpusavio ryšį, intymumo laipsnį rodo ne tai, kaip partneriai miega, o tai, kaip naudojasi lova budrumo būsenoje, – sako seksologė ir santykių ekspertė Laurel Steinberg. – Galbūt miegojimas skirtingu atstumu nuo galvūgalio atspindi galios balansą, bet taip pat gali nieko nereikšti. Reikia analizuoti poros elgesį iki ir po užmigimo, kitaip kyla grėsmė susidaryti klaidingą nuomonę.“

 

Anot antropologų, miegas vienoje lovoje yra palyginti naujas įprotis Vakarų civilizacijoje. „Senovėje miegojimo tvarka buvo susijusi su turtu ir socialiniu statusu. Susituokę didikai, karališkų šeimų nariai miegodavo skirtinguose kambariuose, o varguomenė – vienoje lovoje. Miegas kartu yra modernus reiškinys, nes iš tikrųjų tai nelabai natūralu. Istoriškai poros, kurios turėjo galimybę, t. y. didelius namus, visada miegojo atskirai. Taigi, bendra lova – ne meilės, o vietos stokos išdava“, – sako knygos „How To Sleep Well“ autorius Neilas Stanley.

 

Atskirai geriau nei kartu

 

Nors Masačusetso universiteto (JAV) mokslininkai atrado, kad poros psichologiškai geriau jaučiasi miegodamos kartu, objektyvūs miego rodikliai būna blogesni, palyginti su atskirais miegamaisiais. „Bendra lova gali pagerinti REM stadiją, kuri susijusi su nuotaika ir atmintimi, todėl skatina artumo jausmą, tačiau jeigu vienas iš partnerių knarkia, blaškosi, perkaista, atsitinka priešingai“, – tikina miego ekspertė dr. Deirdre Conroy iš Mičigano universiteto (JAV).

 

Miego kartu žalą atspindi statistikos duomenys. Apklausos Jungtinėje Karalystėje rodo, kad beveik trečdalis (30 %) respondentų nepailsi naktį, nes trikdo partneris. Tai antra pagal dažnumą nemigos priežastis šalia streso (25 %) ir nerimo (45 %). Realybėje skaičiai gali būti didesni. „Jei pora dalinasi lova, kurios plotis mažesnis nei 1,5 m, kiekvienas turi viso lapo apie 70 cm. Kartais tai mažiau, nei turi jų vaikai. Taigi, nieko keisto, jei juda vienas – juda ir kitas, prabunda vienas – prabunda ir kitas. Skirtingi erdvės ir temperatūros poreikiai, kartu su knarkimu, sukuria ydingą miego aplinką“, – perspėja N. Stanley.

 

Anot psichoterapeutės dr. Sheri Jacobson, sutrikus miego rutinai sumažėja darbingumas, energijos lygis, nuotaika, todėl nukenčia santykiai. Keičiasi visų rūšių bendravimas – tiek su darbo kolegomis, tiek su partneriu. „Kantrybės stoką ir irzlumą labiausiai pajunta artimiausi žmonės“, – sako psichologė. Kultūrinis įsitikinimas, esą miegas vienoje lovoje liudija apie santykių stiprumą, gali baigtis skyrybomis, jei partneriai nepailsi.

 

Amerikos miego medicinos akademijos duomenimis, apie trečdalis amerikiečių porų praleidžia naktį skirtinguose kambariuose. Vadinamosios miego skyrybos neišvengiamos, jei sunku suderinti poreikius – kiek lovos ploto užimti, kada gultis ir keltis, kiek tamsinti ir atvėsinti kambarį, kokio storumo antklode užsikloti ir pan. „Tačiau skirtingi miegamieji nereiškia mirusių santykių“, – pabrėžia psichologė Tina Sundelin iš Stokholmo universiteto (Švedija).

 

Kompromisas

 

Poroms, kurios įstrigo tarp stereotipų ir pavargo dalintis bendrais patalais, yra alternatyva – skandinaviškas miego metodas, kuris apima vieną lovą ir dvi antklodes. Tradicija plačiai paplitusi šiaurinėse šalyse, tokiose kaip Danija, Norvegija, Švedija, taip pat Vokietijoje bei Austrijoje, atspindi pagarbą autonomijai ir lygiateisiškumui. Iš esmės metodas leidžia kiekvienam partneriui kontroliuoti savo aplinką, skatina gilesnį miegą ir apsaugo nuo trikdžių. „Nors skamba mažiau romantiškai, palyginti su dalijimusi viena antklode, dėmesys individualiems poreikiams sustiprina intymumą. Jei partneriai suteikia vienas kitam galimybę miegoti taip, kaip nori, palaiko ryšį per supratimo ir tolerancijos prizmę. Pora jaučiasi artimesnė vienas kitam“, – teigia psichologė prof. Roni Beth Tower.

 

Skandinaviškas miego metodas tampa vis populiaresne alternatyva, jei partneriai nori asmeninės erdvės, tačiau ne fizinio atstumo. „Labai didelį vaidmenį atlieka prisilietimas. Fizinis kontaktas – esminis žmogaus poreikis. Kai abu partneriai jaučiasi pajėgūs susidoroti su situacija, rūpinasi vienas kitu, natūraliai auga pasitikėjimas, intymumas ir artumo troškimas. Argi ne to nori pora, nesvarbu, ar miega po skirtingomis antklodėmis?“ – įsitikinusi specialistė.

 

Kitas svarbus praktikos privalumas – klimato kontrolė. „Komfortiška temperatūra miegant yra individualus pasirinkimas, kuris apima ne tik kambario orą, bet ir vietą po antklode, – primena dr. D. Conroy. – Moterys, išgyvenančios menopauzės karščio bangas, pageidauja plonesnio užkloto ar net vėsinančio efekto. Kita vertus, kai kurie vyrai mėgsta miegoti plačiai, todėl nekomfortiška nuolat glaustis prie kito kūno.“

 

Permainas reikėtų pradėti nuo diskusijos apie problemas ir galimus sprendimo būdus. Tam, kad pokalbis būtų efektyvus, svarbu, jog abu partneriai būtų pailsėję, nealkani ir geros nuotaikos. „Nepradėkite keisti miego tvarkos atsibudę vidurnaktį ar atsikėlę ryte po eilinės košmariškos nakties. Kaip augalai klesti saulėje, taip santykiai skleidžiasi pozityvume“, – aiškina psichologė ir knygos „The Power of Two: Secrets to a Strong & Loving Marriage“ autorė dr. Susan Heitler. Specialistė primena išlikti lankstiems ir ieškoti bendro sutarimo.

 

Iš pirmų lūpų

 
  • „Dažnai prabusdavau naktį, nes būdavo šalta. Supratau, kad vyras patraukdavo antklodę į savo pusę. Pasikalbėjome. Pasiūliau skandinavišką metodą ir pagaliau išmiegu 8 valandas. Nejaučiame vienas kitam priešiškumo ir skirtingos antklodės nesumažino intymumo.“ Eimantė, 32 m.
  • „Man nuolat karšta, todėl dalintis antklode su vyru visada buvo iššūkis, tarsi gulėti šalia šildytuvo. Skandinaviškas miego metodas suteikė mums erdvės. Supratome, kad patinka skirtingos antklodės. Vyrą ramina sunkus užklotas, o aš renkuosi lengvą.“ Jorūnė, 40 m.
  • „Skandinaviškas metodas iš esmės pakeitė santuokos dinamiką. Abu miegame geriau, nustojome pyktis dėl smulkmenų. Namuose dažniau skamba juokas. Norėčiau, kad būtume apsisprendę anksčiau.“ Rasa, 52 m.
  • „Esu pelėda ir guluosi labai vėlai. Partneris – vyturys, eina miegoti anksti, todėl skųsdavosi, kad pažadinu. Savo ruožtu, sapnuodamas jis daug juda ir persirita į mano lovos pusę. Nusprendus miegoti po atskiromis antklodėmis, problemos dingo. Kiekvienas susivyniojame į kokoną ir netrukdome vienas kitam.“ Justė, 24 m.

 

Nuo teorijos prie praktikos

 

Viskas ko reikės – dviejų individualių patalynės komplektų ir užvalkalų. Galimybės – beribės. Galima rinktis skirtingus ortopedinius čiužinius ir užkloti juos vienu užvalkalu, išlaikant lovos vientisumą. Galima rinktis skirtingas pagalves ir net tekstilę. Jeigu vienas mėgsta vėsų satiną, o kitas – minkštą flanelę, jungianti grandis – spalvų gama. Suvienys prabangūs pasteliniai atspalviai arba tamsūs ir gilūs tonai. Jei komplektai atrodo tobulai suderinti, kas sukuria plokščią 2D vaizdą, galima rinktis ryškią paklodę su guma. Šis triukas pritrauks žvilgsnį ir suteiks lovai gylio efektą. Norint žaismės, galima derinti giminingas spalvas, pavyzdžiui, geltoną ir žalią, rožinę ir alyvinę. Vengti raštų. Jeigu partneriams sunku rasti bendrą sprendimą, visada išgelbės balta ar pilka paklodė, paryškinta spalvingomis pagalvėmis ir antklodėmis.

 

Dienos metu erzina eklektika? Pakaks užtiesti lovą dekoratyviniu užtiesalu ir paslėpti patalynę. Stilistai rekomenduoja kurti jaukumą ir sustiprinti taktilinius pojūčius, pavyzdžiui, panaudoti nelygaus paviršiaus (megztus, dirbtinio kailio, kilpotus) aksesuarus. Ant pagrindinio užtiesalo užmesti dar vieną – įstrižai, nerūpestingai, kad susidarytų klosčių. Galvūgalį papuošti dviem dekoratyvinėmis pagalvėlėmis. Kambarys neturėtų priminti atviruko, priešingai, pageidaujamas įspūdis, jog partneriai lovą naudoja pagal paskirtį.

 

Autorė Jurgita Ramanauskienė