Viena iš „nepatogių“ moteriškų temų yra šlapimo nelaikymas, apie kurį dažniausiai nelinkstama niekam pasakotis. Pasak statistikos, šią problemą patiria net iki  25 proc. darbingo amžiaus ir iki 40 proc. šešiasdešimtmetį perkopusių moterų (tarp vyrų šis sutrikimas retesnis).

 

Gydytojas akušeris ginekologas, KGN Ginekologijos skyriaus vedėjas L. Kraujalis

Greitas ir paprastas sprendimas

   

LSMU Kauno ligoninės akušerijos ir ginekologijos klinikos Krikščioniškųjų gimdymo namų  (KGN) Ginekologijos skyriaus vedėjo, gydytojo akušerio-ginekologo Liutauro Kraujalio teigimu, paplitusi nuomonė, kad šlapimo nelaikymas vargina tik vyresniame amžiuje, yra klaidinga. „Iš tiesų stresinis šlapimo nelaikymas kosėjant, čiaudint, fizinio krūvio metu: šokinėjant, bėgant, šokant ir kt. dažnai pasireiškia ir jaunoms moterims, ypač po gimdymo dėl įvykusių mikrotraumų“, – aiškina gydytojas.

 

Pasak L. Kraujalio, nemažai moterų nežino, kad šlapimo nelaikymą, apsunkinantį tiek asmeninį,  tiek socialinį gyvenimą, dažniausiai gali išgydyti neilga ir nesudėtinga dienos chirurgijos ginekologinė operacija.

 

„Gausu reklamų, skirtų šlapimo nelaikančių moterų higienos priemonėms, bet tai nepanaikina problemos. Tuo tarpu mūsų atliekamos nedidelės chirurginės intervencijos daugeliu atvejų gali problemą išspręsti radikaliai – pritaikius specialias juosteles, kurios ištaiso pakitusią šlapimo pūslės, makšties padėtį“, – apie technologiškai pažangius metodus, leidžiančius atsisveikinti su  šlapimo nelaikymu, pasakoja L. Kraujalis.

 

Krikščioniškųjų gimdymo namų operacinėIntervencija – 20 minučių

   

Šiuolaikiški sprendimai taikomi ir šalinant gimdos polipus, miomas, kitus darinius, atliekant gimdos kaklelio operacijas esant ikivėžinėms ligoms ar ankstyvos stadijos onkologijai, gydant kiaušidžių cistas, endometriozę, nevaisingumą, kiaušintakių nepraeinamumą, taip pat atliekant plastines operacijas, esant lyties organų nusileidimui ar iškritimui.

 

Didžioji dalis šių operacijų atliekamos dienos chirurgijos sąlygomis, kai chirurginės paslaugos ir pacientės priežiūra stacionare trunka iki 24 valandų.

 

„Greita nedidelė chirurginė operacija, po jos – gera pacientės savijauta ir spartus sveikimas.  Tokia yra šiuolaikinė ginekologinė operacija, kuriai tereikia sugaišti vieną darbo dieną, o pati intervencija trunka apie 20 minučių“, – pasakoja gydytoja akušerė-ginekologė Dalia Deksnienė. Ji pabrėžia, kad sveikatos draudimą turinčioms moterims visi operacijos komponentai yra nemokami.

 

Kiek ilgesnis, 3-5 dienos gydymas laukia pacienčių, kurioms išslenka makšties sienelės, dubens dugnas nesulaiko vidinių genitalijų slinkimo. Pastaruoju metu KGN Ginekologijos skyriuje pradėta  taikyti sintetinių medžiagų panaudojimą – taip galima efektyviai sustabdyti minėtą procesą.

 

Išsaugoti gimdą

   

Dar palyginti neseniai dėl sunkiai sustabdomų kraujavimų premenopauzėje pirmo pasirinkimo metodu būdavo laikomas gimdos pašalinimas, po kurio sekdavo ilgas pooperacinis periodas. „Šiuo metu turime įrangą ir galimybę paveikti vien tik gimdos gleivinę – efektas tas pats, bet išsaugoma gimda. Vadovaujamės išsivysčiusiose šalyse taikomais  ginekologinės pagalbos standartais“, – sako D. Deksnienė.

 

Moterys raginamos periodiškai tirtis dėl gimdos kaklelio vėžį galinčio sukelti žmogaus papilomos viruso nešiojimo, ankstyvų gleivinės pakitimų. Šis tyrimas paprastai atliekamas poliklinikose, tačiau šį ir kitas diagnostines procedūras (citologiniai tepinėliai, biopsija) galima atlikti ir KGN ginekologijos skyriuje. Vėliau gali būti taikomas tausojantis, vaisingumo funkciją išsaugantis operacinis gydymas.

 

„Mūsų specialistų konsultacijos neįsivaizduojamos be ultragarsinės diagnostikos tyrimo. Turime didelės raiškos echoskopus – tiek vaisiaus ir nėščiųjų tyrimams, tiek ginekologinių ligų diagnostikai. Gimdos kaklelio pakitimų įvertinimui turime šiuolaikinį kolposkopą, kuriuo galime identifikuoti pakitusios gleivinės zonas, iš kurių imame biopsijas. Operacinėse „Storz“ įranga  atliekamos laparoskopijos, histeroskopais diagnozuojamos gimdos ertmės ligos – polipai, miomos. Tuomet rezektoskopų pagalba galime darinius pašalinti. Taip gali būti atstatomas vaisingumas, stabdomi kraujavimai. Visa tai – vadinamoji minimalios invazijos technika, leidžianti išsaugoti gimdą“, – teigia L. Kraujalis.

 

Parengė LSMU Kauno ligoninės Komunikacijos ir rinkodaros skyrius