Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) įspėja, kad šaltymečiu išauga gaisrų rizika apleistuose ir nenaudojamuose pastatuose. Kaip skelbia ugniagesiai, atšalus orams tokie pastatai neretai tampa laikinu prieglobsčiu nuolatinės gyvenamosios vietos neturintiems žmonėms. Anot PAGD, bandydami sušilti ar pasigaminti maisto jie naudoja atvirą ugnį arba nesaugius šildymo įrenginius, taip sukeldami gaisro pavojų.

 

Apleistas pastatas žiemos gaisro pavojujeNors gaisrų kasmet vis mažiau, tačiau nelaimės neišvengiamos

 

Ugniagesių duomenimis, nuo 2010 m. iki dabar Lietuvoje apleistuose pastatuose kilo daugiau kaip 6,5 tūkst. gaisrų, kuriuose žuvo 69 žmonės. „Atskirų metų palyginimas rodo ryškų teigiamą pokytį: 2012 m. tokiuose pastatuose užregistruota 700 gaisrų, o 2025 m. – 217, arba 69 % mažiau. Mažėjo ir žuvusiųjų skaičius: 2010 m. gaisruose apleistuose pastatuose žuvo 15 žmonių, 2025 m. – 1“, – teigia PAGD. Gaisrai apleistuose ir nenaudojamuose pastatuose dažniausiai siejami su neatsargiu elgesiu su ugnimi ir pašaliniais ugnies šaltiniais. Anot ugniagesių, pasitaiko ir vaikų išdykavimo su ugnimi bei tyčinių padegimų atvejų. „Šaltuoju metų laiku pavojų didina patalpose kuriami laužai, ant atviros ugnies gaminamas maistas, deginamos įvairios atliekos ar naudojami savadarbiai šildymo įrenginiai. Tokiuose pastatuose dažnai būna sukaupta įvairių degių medžiagų – senų baldų, drabužių, šiukšlių, todėl kilęs gaisras gali greitai išplisti ir kelti pavojų tiek viduje esantiems žmonėms, tiek aplinkiniams objektams“, – nurodė PAGD.

 

Vykdoma sisteminga prevencija

 

Siekdami mažinti gaisrų riziką, ugniagesiai gelbėtojai vykdo prevencines veiklas. PAGD pareigūnai sudaro ir atnaujina apleistų, nenaudojamų pastatų sąrašus, lankosi rizikingose vietose, vertina galimas grėsmes, apie nustatytas problemas informuoja savivaldybes ir kitas atsakingas institucijas. Anot departamento, taip siekiama ne tik mažinti gaisrų riziką, bet ir atkreipti dėmesį į žmones, kuriems gali būti reikalinga pagalba. Šaltymečiu budinčių pamainų ugniagesiai gelbėtojai apleistus pastatus apžiūri ir tamsiuoju paros metu, kai lengviau pastebėti pastatuose besiglaudžiančius žmones ar galimus ugnies naudojimo požymius. „Apleisti pastatai kelia specifinių gaisrinės saugos rizikų. Juose dažnai nėra saugių šildymo sąlygų, būna sukaupta degių medžiagų, o kilus gaisrui žmonės ne visada gali laiku pastebėti pavojų ir saugiai pasišalinti. Todėl mūsų tikslas – nustatyti tokius objektus, stebėti situaciją ir imtis prevencinių veiksmų dar iki nelaimės. Ugniagesiai gelbėtojai lankosi šiuose pastatuose, kalbasi su juose esančiais žmonėmis, įspėja apie pavojus, o informaciją apie nustatytas rizikas perduoda savivaldybėms ir kitoms atsakingoms institucijoms“, – teigia PAGD Prevencijos organizavimo skyriaus viršininkė Aurelija Maslauskienė.

 

Gyventojai raginami nelikti abejingiems

 

PAGD pareigūnai atkreipia dėmesį, kad panašių grėsmių rizika kyla ne tik apleistuose pastatuose. Anot ugniagesių, žmonės laikinai įsikuria ir atokiose teritorijose pastatytose pašiūrėse, vagonėliuose ar kituose gyvenimui nepritaikytuose statiniuose. Atkreipiamas dėmesys, kad juose dažnai naudojami nesaugūs šildymosi būdai, nesilaikoma gaisrinės saugos reikalavimų, todėl tokius objektus taip pat siekiama identifikuoti ir įtraukti į prevencinį darbą. Ugniagesiai ragina gyventojus nelikti abejingiems pastebėjus, kad apleistuose pastatuose ar kituose gyvenimui nepritaikytuose objektuose nuolat lankosi ar glaudžiasi žmonės. Apie tokias vietas rekomenduojama informuoti savivaldybę, seniūniją ar socialinių paslaugų įstaigą, kuo tiksliau nurodant objekto vietą ir pastebėtas aplinkybes. Tai padeda atsakingoms institucijoms įvertinti galimas grėsmes ir imtis prevencinių priemonių. Pastebėjus gaisrą ar kilus tiesioginiam pavojui žmogaus gyvybei, sveikatai ar turtui, būtina nedelsiant skambinti skubiosios pagalbos numeriu 112. Laiku pastebėta grėsmė ir perduota informacija gali padėti išvengti nelaimės.

 

Autorė Eglė Stratkauskaitė