Nuo gegužės 1-osios draudimas deginti augalus ir jų dalis lauko sąlygomis, kai nėra galimybių kompostuoti, taikomas ne tik miestuose ir miesteliuose, bet ir kurortuose, kurortinėse teritorijose bei į miestų teritorijas nepatenkančiose sodų bendrijose, išskyrus kelias išimtis. Aplinkos ministerija paaiškina, kaip gyventojams tinkamai tvarkyti sode ir darže susidarančias atliekas, jei šių deginti negalima.

 

Kodėl draudžiama deginti augalų atliekas?Gardener's,Hands,In,Gardening,Gloves,Are,Sorting,Through,Compost,Heap

   

Sodo ir daržo atliekų deginimas nėra tinkamas būdas jas tvarkyti. Deginant teršiamas oras, kyla žolės ir miško gaisrų rizika, gali nukentėti žmonių turtas, žūsta ugnies kelyje pasitaikiusi laukinė gyvūnija, augalija ir retos saugomos rūšys.

 

Kur draudžiama deginti augalų atliekas lauko sąlygomis?

 

Draudimas lauko sąlygomis deginti surinktus augalus ar jų dalis galioja miestuose, miesteliuose, taip pat kurortuose ar kurortinėse teritorijose ir į miestų teritorijas nepatenkančiose sodų bendrijose. Savivaldybėms bus suteikta daugiau laisvės nustatyti deginimo sąlygas ar draudimus kaimuose ir viensėdžiuose. Nenustačius deginimo sąlygų, surinktų augalų deginimas draudžiamas, leidžiama deginti tik mažą kiekį – iki 1 m3 sumedėjusių augalų.

 

Kaip tinkamai sutvarkyti augalų atliekas jų nedeginant?

   

Vienas geriausių būdų tvarkyti sode ar darže susidariusias žaliąsias atliekas – kompostavimas. Šis procesas leidžia pasigaminti sodui naudingų natūralių trąšų. Kompostavimas kaip žaliųjų atliekų tvarkymo būdas netinka tada, kai gali paskatinti kenkėjų plitimą, taip pat nedera kompostuoti piktžolių su subrendusiomis sėklomis.

 

Žaliąsias atliekas kompostavimui taip pat galima pristatyti į specialiai joms priduoti skirtas aikšteles. Jų sąrašą ir adresus galima rasti Atliekų priėmimo vietų žemėlapyje arba Lietuvoje veikiančių žaliųjų atliekų surinkimo aikštelių interaktyviame žemėlapyje.

 

Svarbu žinoti, kad žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelėse priimamos biologiškai skaidžios atliekos: krūmų ar kitų želdynų karpymo atliekos, nukritę lapai, nupjauta žolė, gėlės, piktžolės, vaisių, daržovių atliekos, medžio žievė, pjuvenos, drožlės.

 

Žaliosios atliekos į aikšteles turi būti atvežtos be priemaišų ir kitų atliekų: plastiko ir jo pakuočių, laikraščių, žurnalų, gyvūninių atliekų, kitų mišrių atliekų, pavojingųjų atliekų (tepalų, užterštų pakuočių) ir kt.

 

Jas taip pat galima mesti į specialius konteinerius. Ten pat metami nukritę lapai, smulkios medžių ar krūmų šakos, nupjauta žolė, gėlės, piktžolės, medžio žievė, pjuvenos, drožlės, skiedros, šienas, vaisiai, daržovės.

 

Ar taikomos išimtys?

   

Neturint galimybių kompostuoti, leidžiama sudeginti mažą kiekį sumedėjusių augalų ar jų dalių (šakų, stiebų). Vienoje ugniavietėje tokių atliekų vienu kartu galima sudeginti ne daugiau kaip 1 m3 (apytikriai viena automobilinė priekaba). Tai bus galima daryti miesteliuose, sodų teritorijose, taip pat kaimuose ir viensėdžiuose, jei savivaldybė nustatys deginimo sąlygas.

 

Augalų deginimo lauko sąlygomis reikalavimai netaikomi iš augalų paruoštam kietajam biokurui. Tai reiškia, kad gyventojai gali iš surinktų augalų ar jų dalių pasiruošti biokurą patys ir jį naudoti.

 

Pavyzdžiui, iš nukirsto ar nugenėto medžio pasigaminti malkų ar sausų šakelių pakurai ir jas sudeginti lauke įrengtoje šašlykinėje, kepsninėje ar pastato krosnyje.

 

Deginant kietąjį biokurą būtina laikytis gaisrinės saugos reikalavimų (minimalaus atstumo nuo pastatų ir kt.), o biokuras turi būti sausas, neapdorotas cheminėmis medžiagomis, be priemaišų.

 

Kur leidžiama sudeginti augalų atliekas, jei nėra kito būdo jas sutvarkyti?

   

Savivaldybės, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba (VSTT), Valstybinių miškų urėdija (VMU) gali nustatyti laužaviečių vietas, kuriose rekreacijos tikslu galima laužuose deginti sumedėjusius augalus ar jų dalis. Išlieka draudimas deginti arčiau kaip 50 metrų iki miško.

 

Kas gresia deginant augalus ir jų dalis?

   

Pagal Administracinių nusižengimų kodekso 286 straipsnį, už aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus deginant surinktus augalus ar jų dalis (išskyrus surinktus vykdant miškų ūkio veiklą) lauko sąlygomis  gyventojams gresia 30–230 Eur bauda, o juridiniams asmenims – nuo 60 iki 300 Eur.

 

Nenupjautų, nesugrėbtų ar kitaip nesurinktų augalų ar jų dalių deginimas yra draudžiamas, išskyrus atvejus, numatytus Saugomų teritorijų įstatymo nustatyta tvarka patvirtintuose gamtotvarkos planuose. Šio reikalavimo nesilaikymas  užtraukia baudą fiziniams asmenims nuo 50 iki 300 Eur, o juridiniams asmenims 120–350 Eur.

 

Kur kreiptis pastebėjus neteisėtai deginamus augalus?

   

Pastebėjus neteisėtai deginamas sodo ir daržo atliekas, reikia pranešti skubiosios pagalbos tarnybų telefonu 112. Pastebėję savo žemėje žolės, ražienų ar nesugrėbtų šiaudų gaisrą, gyventojai nedelsdami privalo informuoti telefonu 112 ir (arba) Valstybinę priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą. Jei dėl gaisro kyla pavojus artimiausiam miškui, svarbu pranešti atitinkamos miškų urėdijos padaliniui (girininkijai).

 

Autorė Eglė Stratkauskaitė