Lietuviai gyvena nuosavame, bet itin prastos ekonominės klasės būste

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) skelbia, kad 90 % Lietuvos gyventojų gyvena savame būste. Tai didžiausia dalis tarp organizacijos narių. Deja, šalyje didelis atotrūkis tarp prastos ir geros energinės kokybės būstų, o jaunos šeimos iš tiesų sunkiai įperka naujus būstus, tad dažnai tenka įsikurti sovietmetį menančiuose daugiabučiuose. Visa tai rodo, kad būsto rinka Lietuvoje nėra tokia, kokia turėtų būti. Tad Seimas užsimojo skaidrinti nuomos rinką vildamasis, jog, užuot pirkę būstą, jauni lietuviai jį noriau nuomosis.

Lietuvos būsto rinkai EBPO dėmesys

„Lietuva turi didžiausią būsto savininkų dalį tarp EBPO narių, todėl sprendimų priėmėjams kyla daugybė iššūkių“, – pristatydamas EBPO parengtą studiją „Politinės priemonės būsto prieinamumui Lietuvoje užtikrinti“ ir rekomendacijas Vilniuje sakė EBPO Užimtumo, darbo ir socialinių reikalų direktorato direktoriaus pavaduotojas Markas Pearsonas. Jis taip pat teigė, kad, 2020 m. duomenimis, Lietuva yra trečioje vietoje EBPO pagal didžiausią būsto energinės klasės atotrūkį. Didesnis atotrūkis yra tik Graikijoje ir Portugalijoje. „Didesni būsto kokybės skirtumai reiškia, kad daugelis mažas ir vidutines pajamas gaunančių namų ūkių negali sau leisti šildyti būsto“, – sakė jis. Pasak EBPO atstovo, dėl didėjančių statybos sąnaudų žmonėms sunku įpirkti naują būstą: „2022 m. rugsėjį kalbėjome apie 19 % išaugusias gyvenamųjų pastatų statybos sąnaudas – šis augimas daugiau nei dvigubai didesnis nei ankstesniais metais.“ Anot M. Pearsono, EBPO ekspertai išskyrė keturias pagrindines rekomendacijas, kaip sudaryti galimybę Lietuvos gyventojams įsigyti kokybišką būstą už prieinamą kainą – siūloma gerinti būsto kokybę ir didinti energijos vartojimo efektyvumą, stiprinti paramą įsigyti būstą mažas pajamas gaunantiems namų ūkiams, peržiūrėti paramos jaunoms šeimoms schemą, panaikinti šešėlį nuomos rinkoje. „Tai išplėstinis pagalbos būstui pasiūlymų, skirtų mažas pajamas gaunantiems ir pažeidžiamiems namų ūkiams, sąrašas“, – komentavo M. Pearsonas. EBPO Lietuvai rekomenduoja pasiūlyti mokestines paskatas, kad žmonės registruotų nuomos sutartis, išplėsti duomenų apie šias sutartis Nekilnojamojo turto registre apimtis, per mokesčius skatinti investicijas į nuomai skirtą būstą bei apskritai didinti jo pasiūlą.

Lietuviai už paskolas ir nuomą moka per daug

Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus mano, kad didelė šalies problema – nėra gerai išvystytos būsto nuomos rinkos. „Lietuvos gyventojai yra labai sėslūs, nes prisirišę prie savo būsto. Tai neatitinka jų poreikių – nuo studentiško gyvenimo iki senjorų“, – spaudos konferencijoje sakė M. Šiurkus. „Turime sukurti galimybes savivaldybėms, kad jos galėtų vystyti socialinio būsto rinką per įvairias paramos formas. Dirbant kartu su Finansų ir Teisingumo ministerijomis taip pat mažinti šešėlinės būsto nuomos dalį, nes tai viena iš galimybių, kad žmonės galėtų pasinaudoti būsto nuomos kompensacijomis“, – aiškino viceministras. Aplinkos ministro Simono Gentvilo teigimu, dėl kylančių būsto kainų jaunos šeimos dažnai negali jo įsigyti. „Tik 16 % šalies gyventojų turi būsto paskolas, o jas vis sunkiau gauti, vidutinis naujos statybos būstas Vilniuje su daline apdaila kainuoja 160 tūkst. Eur, tai pradiniam įnašui reikia apie 20 tūkst. Parodykit man jauną šeimą, kuri be tėvų pagalbos turi tiek pinigų“, – spaudos konferencijoje teigė S. Gentvilas. Pasak jo, EBPO studija rodo, kad vidutinis lietuvis už būstą moka per daug, didelė dalis gyventojų negali įpirkti tinkamo standarto būsto, o pusė ir daugiau žmonių įstrigę prastos kokybės energetiškai neefektyviame būste. Be to, nemaža dalis net neturi normalių sanitarinių sąlygų. „Mums reikia pergalvoti, kaip Lietuva padės gyventojams įpirkti būstą, pagerinti būsto įperkamumą ir tiems, kurie gyvena prastuose būstuose“, – teigė ministras. Pasak M. Šiurkaus, kylančias nekilnojamojo turto (NT) kainas lemia ir per didelės valstybės subsidijos jaunų šeimų pirmam būstui regionuose. „Remti tuomet, kai paklausa didesnė negu pasiūla, parama ir subsidija nukeliauja į dar didesnes NT kainas. Parama, ypač tuose regionuose, kur pasiūla didesnė už paklausą, kainas dar daugiau didina“, – kalbėjo M. Šiurkus. Vis dėlto viceministras teigė, kad šiuo metu mažinti paramos neplanuojama – numatoma tik peržiūrėti, ar parama pasiekia tuos, kuriems jos labiausiai reikia.

Kainos krizės akivaizdoje

„Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis anksčiau teigė, kad šiuo metu Lietuvoje būsto įperkamumas yra prasčiausias nuo 2010-ųjų. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, būsto kainos Lietuvoje šių metų I ketvirtį, palyginti su paskutiniu 2022-ųjų ketvirčiu, padidėjo 1,8 %, o palyginti su praėjusių metų I ketvirčiu – 13,1 %. Naujos statybos būstai per ketvirtį pabrango 2,8 %, per metus – 20,7 %, iš jų butai daugiabučiuose – atitinkamai 2,9 % ir 19,5 %, vienbučiai ir dvibučiai namai – atitinkamai 2,5 % ir 23,2 %. Ankstesnės statybos būstai per ketvirtį pabrango 1,2 %, per metus – 9,4 %, iš jų vienbučiai ir dvibučiai – atitinkamai 5 % ir 7,7 %, tuo metu butai daugiabučiuose atitinkamai atpigo 0,1 % ir pabrango 10 %. Kokia situacija būsto rinkoje susidarys artimiausiu metu, prognozuoti sunku. Tačiau naujausi duomenys rodo, kad trijuose didmiesčiuose – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje – gegužę, palyginti su balandžiu, sumenko tiek pirminės, tiek visos rinkos butų pardavimai. Registrų centro duomenimis, gegužę Lietuvoje parduotų butų daugiabučiuose skaičius sumenko 8,8 %, iki 2,57 tūkst., o per metus – 10,5 %. Vien Vilniuje gegužę parduoti 954 butai – 0,9 % daugiau nei balandį, bet 1,27 % daugiau nei 2022-ųjų gegužę, Kaune – 380 butų – atitinkamai 11,2 % mažiau ir 5,6 % daugiau, o Klaipėdoje – 207 butai – atitinkamai 25 % ir 19,1 % mažiau. Vilniuje per mėnesį kainos augo 0,2 %, iki 2556 Eur už kv. metrą, o per metus – 14,7 %, Kaune – atitinkamai 0,5 % ir 10,2 % iki vidutiniškai 1719 Eur, Klaipėdoje – atitinkamai sumenko 0,1 % ir augo 10 %, iki vidutinės 1606 Eur kainos.

Autorius Eglė Stratkauskaitė