Rudeninis nuovargis – ne mitas

Galva kaip apsnūdusi, mintys plaukioja, o kavos puodelis, kuris anksčiau pažadindavo akimirksniu, dabar veikia vis silpniau. Daug kas šį jausmą vadina rudens nuovargiu – kai trūksta jėgų, sunku susikaupti ir net įprasti darbai atrodo lyg neįveikiamas kalnas. Tai ne vien nuotaikos klausimas: šaltuoju metų laiku organizmas iš tiesų ima veikti lėčiau, o pirmosios tai pajunta būtent smegenys.

Organizmas lėtina apsukas

Vos saulė ima leistis anksčiau, mūsų biologinis laikrodis iškart sureaguoja. Mažėjant dienos šviesos, organizme sumažėja serotonino ir dopamino – vadinamųjų geros nuotaikos hormonų. Todėl natūraliai krinta nuotaika, kyla noras daugiau miegoti, trūksta motyvacijos. Net ir žmonės, kurie paprastai spinduliuoja energiją, rudenį pajunta, kad sunku įsivažiuoti į dienos ritmą.

Prisideda ir mitybos pokyčiai. Vėsesniu metu dažniau renkamės sočius, kaloringus patiekalus, o šviežių daržovių, žalumynų ar vaisių mažėja. Organizmui ima trūkti tam tikrų medžiagų, ypač B grupės vitaminų, kurie būtini nervų sistemai ir energijos gamybai. Kai jų trūksta, galime jausti ne tik nuovargį, bet ir sumažėjusį dėmesio, atminties aštrumą.

Dar viena priežastis – retesnis fizinis aktyvumas. Kai lauke vėjuota ir tamsu, natūralu, kad daugiau laiko praleidžiame patalpose. Tuomet lėtėja kraujotaka, smegenys gauna mažiau deguonies ir energijos, o mes – mažiau žvalumo. Net trumpas pasivaikščiojimas po darbų ar pietų metu gali padaryti daugiau, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.

Ir, žinoma, emocinė įtampa. Ruduo – tarsi naujas startas: darbų, projektų, mokyklų, planų metas. Kai visko daug, o po vasaros atsipalaidavimo ritmas pasikeičia, nervų sistema nespėja prisitaikyti. Stresas kaupiasi, o tai dar labiau sekina tiek kūną, tiek mintis.

Kai nuovargis tampa įspėjamuoju signalu

Rudeninis vangumas dažnai atrodo kaip laikinas reiškinys – „taip visiems būna“. Tačiau kai nuovargis tampa kasdieniu palydovu, tai jau signalas, kad organizmui trūksta kažko svarbaus.

Jei kokybiškai miegate, bet vis tiek ryte sunku pakilti iš lovos, jei net po poilsio jaučiate silpnumą, galvos sunkumą ar nuolatinį mieguistumą, verta susimąstyti. Dar aiškesnis ženklas – kai sudėtinga susikaupti, pamirštate paprastus dalykus, o mintys, atrodo, stringa. Kartais pasireiškia ir dirglumas, blyškumas, galvos svaigimas.

Tokie simptomai nebūtinai reiškia rimtą ligą, tačiau jie gali rodyti, kad organizmui trūksta maistinių medžiagų, reikalingų nervų sistemai ir energijos gamybai. Kai kurios jų dalyvauja tiesiogiai perduodant signalus tarp neuronų, tad jų stoka tiesiogiai atsiliepia mąstymui, nuotaikai, gebėjimui susikaupti.

Pastebėjus minėtus simptomus verta pasidaryti išsamų kraujo tyrimą, kuris padės laiku įvertinti organizmo būklę ir atskleis, ar jam netrūksta maistinių medžiagų, ar neprasidėję uždegiminiai procesai ir kt.

Smegenims trūksta „kuro“

Smegenys – vienas daugiausiai energijos suvartojančių organų: nors sudaro vos kelis procentus kūno masės, jos sunaudoja apie penktadalį visos energijos. Kai šio „kuro“ ima stigti, pirmiausia pajuntame sulėtėjusias mintis, dėmesio stoką, nuotaikos svyravimus.

Svarbiausias energijos šaltinis smegenims – gliukozė. Jei jos kiekis kraujyje krinta arba jeigu ji neefektyviai įsisavinama, neuronai ima taupyti energiją – dėl to ir atsiranda vadinamasis protinis rūkas. Prie to prisideda ir tam tikrų vitaminų trūkumas. Ypač svarbūs B grupės vitaminai, tarp jų ypač reikšmingi B₁₂ ir folio rūgštis (B₉). Jie dalyvauja vykstant nervinių impulsų perdavimui ir kraujo gamybai, todėl jų stoka tiesiogiai veikia dėmesį, atmintį, mąstymo greitį. Kai jų trūksta, net ir po poilsio jaučiamės pavargę, o darbingumas smunka. Ilgainiui šių medžiagų disbalansas gali paveikti ne tik savijautą, bet ir emocinę būklę – tampa sunkiau susikaupti, atsiranda dirglumas, liūdesys ar net lengvi depresijos simptomai. Tad svarbu ne tik ilsėtis, bet ir pasirūpinti, kad smegenys gautų viską, ko joms reikia veikti sklandžiai.

Pirmoji pagalba sau

Kai jaučiamės pavargę, dažniausiai kaltiname orą, darbų gausą ar miego trūkumą. Tačiau pirmas žingsnis turėtų būti ne tik poilsis, bet ir supratimas, kas iš tiesų vyksta organizme. Kartais užtenka kelių paprastų pokyčių, kad protas vėl „užsivestų“.

Mityba. Šaltymečiu verta įtraukti daugiau produktų, kuriuose gausu B grupės vitaminų, ypač folio rūgšties – grūdų, kiaušinių, ankštinių ir žalialapių daržovių. Jie padeda nervų sistemai, o kartu svarbūs energijai palaikyti.

Judėjimas. Net trumpas pasivaikščiojimas ar kelios minutės mankštos ryte gerina kraujotaką, todėl smegenys gauna daugiau deguonies ir maistinių medžiagų.

Poilsio ritmas. Reguliarus miegas ir pertraukos dirbant padeda atkurti nervų sistemos pusiausvyrą.

Savistaba. Jei vis tiek jaučiamas nepaaiškinamas išsekimas, verta pasitikrinti sveikatą. Paprasti kraujo tyrimai gali parodyti, ar organizmui netrūksta svarbiausių maistinių medžiagų, palaikančių energijos gamybą ir smegenų veiklą.

Žinant, kokių atsargų organizmui trūksta, lengviau pasirinkti tinkamas savigalbos priemones, pvz., atitinkamus maisto papildus, koreguoti mitybą.

Jei jau kurį laiką jaučiate, kad viskas vyksta tarsi per miglą, kad sunku susikaupti ar net paprasti darbai reikalauja daugiau pastangų, tai ne silpnumo ženklas, o kvietimas sustoti ir pasirūpinti savimi. Kartais užtenka kelių sveikatos patikrinimų, mažų pokyčių kasdienėje rutinoje ar papildomų maistinių medžiagų, kad gyvenimas vėl įgautų ryškią spalvą.

Autorė Jūratė Survilė