Kasmet rudens pradžia daugeliui tampa išbandymu – baigiasi atostogos, moksleiviai ir studentai grįžta į mokslus, suaugusieji – į darbus. Pasikeitęs ritmas, nauji tikslai, išaugęs krūvis dažnam kelia įtampą ir nerimą. Medicinos psichologė, psichoterapeutė Viktorija Bartkutė-Vyšniauskienė ir vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Jurgita Jankauskienė dalijasi įžvalgomis, ką slepia ši būsena ir kokie sprendimai padeda lengviau įveikti pokyčių laikotarpį.

 

Atpažinti rudeninį nerimąCloseup,Faceless,Upset,Woman,Has,Mental,Health,Problems.,Melancholic,Girl

 

Medicinos psichologė, psichoterapeutė V. Bartkutė-Vyšniauskienė sako, kad patiriant nerimą žmogų lydi nepatogi emocinė būsena, vidinis nesaugumas, gali atsirasti minčių apie galimas nesėkmes, nežinomybę ateityje. „Žmonės neretai pradeda galvoti, kad nespės įvykdyti užduočių, padarys klaidų ar sulauks neigiamo vertinimo. Toks mąstymas dar labiau stiprina vidinę įtampą“, – aiškina psichoterapeutė. Jai antrina ir „Camelia“ vaistininkė J. Jankauskienė, atkreipdama dėmesį, kad nerimas gali pasireikšti ne tik mintimis ar emocijomis, bet ir aiškiais fiziniais simptomais. „Galimas intensyvesnis prakaitavimas, rankų drebėjimas, pagreitėjęs širdies ritmas, neretai pasireiškia virškinimo sutrikimai, galvos ar pilvo skausmai, nuolatinis nuovargis. Tokiais atvejais tampa sunkiau susikaupti, atlikti darbus ar net ilsėtis“, – sako vaistininkė.

 

Vaikams svarbi aiški dienotvarkė

 

Nors pirmieji mokslo metų mėnesiai įprastai siejami su maloniu jauduliu, naujomis veiklomis ir geromis emocijomis, tiek vaikai, tiek paaugliai dažnai susiduria su nerimu. Pasikeitęs režimas, nauji reikalavimai, mažiau laiko laisvalaikiui gali tapti nemenku iššūkiu, todėl tėvams svarbu visapusiškai palaikyti atžalas. „Sugrįžus į mokyklą, vaistinėse padaugėja klientų, kurie teiraujasi, kaip vaikams įveikti stresą ir nerimą. Esminis patarimas – tėvams pirmiausia pasirūpinti savo emocine sveikata. Jei tėvai ramiai priima pokyčius, tą ramybę perima ir vaikai. Taip pat svarbu laikytis stabilios dienotvarkės: eiti miegoti ir keltis panašiu laiku, turėti nusistovėjusią valgymo, mokymosi ir poilsio rutiną“, – pabrėžia J. Jankauskienė. Psichoterapeutė V. Bartkutė-Vyšniauskienė pritaria, kad rutina vaikams suteikia saugumo jausmą, tačiau net mažiausius rutininius pokyčius svarbu įvesti palaipsniui. „Rutina turi susiformuoti nuosekliai. Pavyzdžiui, jei vasarą vaikas vėlai eidavo miegoti, nereikėtų iškart drastiškai ankstinti laiko. Taip pat verta kalbėtis apie tai, kas kelia nerimą: artėjantys kontroliniai darbai, bendravimas su klasės draugais ar kitos baimės. Atviras dialogas padeda vaikui jaustis išgirstam ir lengviau prisitaikyti“, – aiškina ji.

 

Suaugusiesiems pataria nekelti sau per didelių lūkesčių

 

Po vasaros atostogų suaugusieji taip pat grįžta į intensyvesnį darbo ritmą, o studentai – į aukštąsias mokyklas. Kai kuriems šis laikas tampa dar sudėtingesnis, nes dalis žmonių studijas derina su darbu, tad tenka vienu metu priimti staigius pokyčius. „Pirmomis savaitėmis normalu jausti nuovargį ar susikaupimo stoką. Svarbu darbus planuotis etapais, užduotis išskaidyti į mažesnius žingsnelius. Tai padeda mažinti spaudimą ir leidžia palaipsniui grįžti į įprastą režimą. Taip pat nereikia tikėtis maksimalaus produktyvumo nuo pat pirmos dienos – pernelyg aukšti lūkesčiai sau tik dar labiau didina nerimą“, – V. Bartkutė-Vyšniauskienė. Vaistininkė J. Jankauskienė teigia, kad nervų sistemai stiprinti svarbūs sveiki įpročiai: tinkamas miego režimas, fizinis aktyvumas, subalansuota mityba.

 

Kada metas kreiptis pagalbos?

 

J. Jankauskienė pažymi, kad lengvą nerimą galima suvaldyti tinkamais įpročiais. Tačiau kai simptomai stiprėja, pradeda itin varginti ar tęsiasi ilgiau nei keletą savaičių, būtina kreiptis į specialistus. „Jei nuolat jaučiate nerimą, nepavyksta išsimiegoti, kamuoja psichosomatiniai simptomai, nereikėtų delsti. Emocinė sveikata – tokia pat svarbi, kaip ir fizinė, todėl verta kreiptis į psichologą ar psichoterapeutą“, – sako vaistininkė. Psichoterapeutė V. Bartkutė-Vyšniauskienė priduria, kad svarbiausia būti atviriems sau. Jeigu anksčiau jautėtės puikiai, o grįžus į kasdienybę savijauta smarkiai pablogėja, anot jos, tai rodo, kad verta stabtelėti. „Svarbiausia būti atviriems sau – jei ši būsena jums nepatinka, vadinasi, metas kreiptis pagalbos. Nes tikrai galima jaustis kitaip“, – akcentuoja ji.

 

Autorė Eglė Stratkauskaitė