Evakuacija – organizuotas gyventojų perkėlimas iš teritorijų, kuriose kyla tiesioginis pavojus jų gyvybei ar sveikatai, į saugias vietas. Ji vykdoma kilus didelio masto nelaimėms, pavyzdžiui, kariniams konfliktams, branduolinėms ar cheminėms avarijoms, taip pat katastrofiškiems gamtos reiškiniams, tokiems kaip didžiuliai potvyniai ar gaisrai. Sprendimą skelbti evakuaciją priima valstybės arba savivaldybės vadovybė, o apie jos pradžią gyventojai informuojami kaukiančiomis sirenomis, trumpaisiais pranešimais į mobiliuosius telefonus bei per visuomeninį radiją ir televiziją. Teisingas elgesys ir išankstinis žinojimas, kur rasti pagalbą, šių krizių metu tampa esminiu veiksniu, lemiančiu žmonių saugumą.

 

Oficialių evakuacijos vietų paieškaAssembly,Point,Sign

 

Norint sužinoti tikslią informaciją apie saugias vietas, svarbiausia naudotis patikimais ir oficialiais šaltiniais. Pagrindinis civilinės saugos įrankis šalyje yra speciali pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms interneto svetainė LT72.lt, kurioje skelbiamas interaktyvus visos Lietuvos priedangų, kolektyvinės apsaugos statinių ir evakuacijos punktų žemėlapis. Šiuos duomenis taip pat patogu stebėti per išmaniąją LT72 programėlę iš „Google Play“, užtikrinančią greitą prieigą prie informacijos realiuoju laiku. Už savo teritorijos gyventojų saugumą tiesiogiai atsako vietos valdžia, todėl detalūs planai ir konkretūs surinkimo adresai visada publikuojami savivaldybių, pavyzdžiui, Vilniaus, Kauno, Klaipėdos miesto savivaldybės ar kitų rajonų administracijų, svetainėse. Kasdieniame gyvenime, esant pastatų viduje – darbovietėse, mokyklose ar prekybos centruose – reikėtų iš anksto įsidėmėti žaliai šviečiančias rodykles ir pakabintus patalpų evakuacijos planus, kurie nelaimės atveju aiškiai nurodo trumpiausią kelią į saugų išėjimą lauke.

 

Specializuoti punktai ir jų paskirtis

 

Ekstremaliųjų situacijų metu civilinės saugos sistema naudoja trijų tipų punktus, kurių kiekvienas atlieka konkrečią užduotį. Pirmasis tipas yra gyventojų surinkimo punktai (GESP), skirti asmenims, kurie neturi nuosavo transporto ar galimybių išvykti savarankiškai – čia žmonės registruojami, susodinami į organizuotus autobusus ir saugiai išvežami. Antrasis tipas – tarpiniai gyventojų evakavimo punktai (TGEP), steigiami išskirtinai tik cheminių ar radiologinių avarijų zonų pakraščiuose, kur atliekamas žmonių užterštumo tikrinimas, sanitarinis švarinimas ir tik tuomet jie perlaipinami į švarias transporto priemones tolesnei kelionei. Trečioji grandis – gyventojų priėmimo punktai arba kolektyvinės apsaugos statiniai (KAS), dažniausiai įkuriami saugiose teritorijose esančiose mokyklose ar sporto centruose, kur visi atvykę gyventojai, įskaitant ir judančius nuosavais automobiliais, gauna laikiną pastogę, maisto, vandens bei būtinąją medicinos pagalbą.

 

Būtinosios elgesio ir pasiruošimo taisyklės

 

Sėkminga evakuacija reikalauja griežtos disciplinos ir išankstinio pasirengimo, kad panikos akimirką nebūtų daromos kritinės klaidos. Jeigu turite veikiantį nuosavą automobilį, evakuotis reikėtų savarankiškai kartu su visa šeima viena transporto priemone, judant tik oficialiai nurodytais bei saugiais keliais. Prieš galutinai užveriant namų duris, būtina visiškai išjungti elektros tiekimą, užsukti pagrindinius dujų bei vandens vožtuvus, sandariai uždaryti langus ir, jei įmanoma, trumpai įspėti kaimynus apie savo išvykimą. Pats svarbiausias elementas šiame procese yra iš anksto sukomplektuotas išvykimo krepšys arba 72 valandų išgyvenimo rinkinys, kuriame privalo būti asmens dokumentai, grynųjų pinigų, negendančio maisto, vandens, pirmosios pagalbos vaistinėlė, degtukų, žibintuvėlis bei nešiojamas radijo imtuvas su baterijomis informacijai klausytis.

 

Svarbu atpažinti ženklą

 

Gatvėje arba atviroje lauko teritorijoje evakuacijos susirinkimo vieta žymima specialiu, lengvai atpažįstamu žalios spalvos informaciniu ženklu. Gatvėje ženklas turi būti matomas iš toli ir virš žmonių minių, todėl jis įrengiamas kitaip nei patalpose:

 
  • Dažniausiai naudojamos V raidės formos arba trikampės tūrinės metalinės lentelės, pritvirtintos prie aukštų stulpų. Taip ženklas išlieka puikiai matomas 360 laipsnių kampu iš bet kurios gatvės ar aikštės pusės.
  • Lauke naudojami atšvaitiniai arba tamsoje švytintys (fluorescenciniai) ženklai, kad jie būtų aiškiai matomi naktį, esant dūmams ar atjungus miesto apšvietimą.
  • Šie ženklai gatvėse montuojami iš anksto numatytose, saugose zonose, kurios yra nutolusios nuo pastatų griūties ar gaisro pavojaus. Didelėse automobilių stovėjimo aikštelėse prie prekybos centrų ar gamyklų, vidiniuose kiemuose, skveruose, parkeliuose arba pėsčiųjų zonose šalia mokyklų, ligoninių ir valstybinių įstaigų. Prie šaligatvių, kur numatytos autobusų ar gelbėjimo transporto sustojimo vietos (pavyzdžiui, Gyventojų surinkimo punktuose).
 

Projektą „Ramus puslapis“ iš dalies finansuoja „Medijų rėmimo fondas“ (4000 Eur).

 

Aautorė Eglė Stratkauskaitė

 

MRF_logo_SPALV_RGB_LT_HOR