Kaip elgtis pasiklydus miške?

Pasiklydimas miške – situacija, su kuria gali susidurti net patyrę grybautojai ar gamtos mylėtojai. Praradus orientaciją tarp vienodų medžių, žmogų užplūsta baimė, kuri trukdo mąstyti racionaliai. Tačiau saugumas miške priklauso ne nuo sėkmės, o nuo pasiruošimo ir tinkamų veiksmų. Žinodami, kaip elgtis pametus kelią, galite apsaugoti savo sveikatą ir gyvybę.

Pasiruošimas žygiui ir prevencija

Didžioji dalis sėkmės priklauso nuo namų darbų, atliktų prieš iškeliaujant į mišką. Pati svarbiausia taisyklė – niekada neišeikite į mišką niekam apie tai nepranešę. Artimiesiems ar draugams visada palikite tikslią informaciją: į kokį mišką važiuojate, kur planuojate statyti automobilį ir kada žadate sugrįžti. Tai leis tarnyboms operatyviai pradėti paiešką, jei laiku nepasirodysite. Taip pat kritiškai svarbu pasirūpinti ryšio priemonėmis. Telefono baterija privalo būti įkrauta iki 100 %, kartu su savimi rekomenduojama turėti išorinę bateriją. Šiuolaikiniai išmanieji įrenginiai turi GPS imtuvus, kurie veikia net ir ten, kur nėra mobiliojo ryšio operatoriaus signalo. Prieš žengdami nuo kelio, programėlėje pažymėkite pradinį tašką. Galiausiai pasirinkite tinkamą aprangą. Pamirškite žalius atspalvius ir tamsias spalvas. Miške privalote šviesti iš tolo – tam puikiai tinka ryškios oranžinės, geltonos ar raudonos striukės, liemenės ir kepurės. Kartu į kuprinę įsidėkite vandens buteliuką, degtukų vandeniui atsparioje pakuotėje ir paprastą švilpuką, kurio garsas sklinda kur kas toliau nei žmogaus balsas.

Teisingas orientavimasis ir aplinkos stebėjimas tankmėje

Miške išlikite budrūs ir nuolat stebėkite aplinką, o ne tik žiūrėkite sau po kojomis ieškodami grybų ar uogų. Žmogaus atmintis yra vizuali, todėl fiksuokite išskirtinius gamtos objektus. Tai gali būti keistos formos nulūžęs medis, didelis samanotas akmuo, proskyna, kalva ar pelkėta vieta. Reguliariai atsisukite atgal ir pažiūrėkite į kelią, kuriuo atėjote. Grįžtant atgal tas pats takas dėl šviesos ir šešėlių žaidimo gali atrodyti visiškai kitaip, todėl vaizdo fiksavimas iš abiejų pusių padės lengviau atpažinti maršrutą. Stenkitės judėti tiesiomis linijomis ir nenutolti nuo aiškių orientyrų: miško keliukų, kvartalinių linijų, griovių ar elektros perdavimo linijų. Jeigu pastebėjote miško kvartalinį stulpą, įsidėmėkite ant jo esančius skaičius. Šie stulpai tiksliai sužymėti žemėlapiuose, todėl praverčia kaip puikus geografinis orientyras. Jeigu neturite kompaso ar žemėlapio, atminkite pagrindinius gamtos ženklus, nors jie ir nėra šimtaprocentiniai: samanos dažniau auga šiaurinėje medžių pusėje, o skruzdėlynai dažniausiai būna pietinėje medžių ar kelmų pusėje, kur gauna daugiau šilumos.

Veiksmų planas ir išgyvenimo strategija pasiklydus

Jei supratote, kad nebežinote, kur esate, pirmasis ir pats svarbiausias žingsnis – nedelsiant sustoti. Didžiausia klaida, kurią daro pasiklydę žmonės, yra baimės genamas skubėjimas gilyn į mišką, tikintis tuoj rasti pažįstamą taką. Taip elgdamiesi tik dar labiau nutolsite nuo pradinio taško ir apsunkinsite gelbėtojų darbą. Atsisėskite, giliai įkvėpkite ir nurimkite. Jeigu telefone yra ryšys, iškart skambinkite skubiosios pagalbos tarnybų telefonu 112. Tiksliai apibūdinkite, ką matote aplinkui, ir griežtai vykdykite operatoriaus nurodymus. Po skambučio nenaudokite telefono žaidimams ar ilgiems pokalbiams su giminaičiais, kad neišsikrautų baterija. Jeigu ryšio nėra, įsiklausykite į aplinkos garsus. Tolimas šunų lojimas, traukinio dundesys ar automobilių ūžesys išduoda civilizaciją – judėkite tik ta kryptimi. Jei artėja vakaras ir suprantate, kad teks nakvoti, energiją nukreipkite guoliui įsirengti. Raskite sausą vietą po tankia egle, pasiklokite storą sluoksnį spygliuočių šakų apsaugai nuo šaltos žemės ir laukite pagalbos. Garsiai šaukite ar švilpkite tik tada, kai išgirstate jus ieškančių žmonių balsus.

Projektą „Ramus puslapis“ iš dalies finansuoja „Medijų rėmimo fondas“ (4000 Eur).

Autorė Eglė Stratkauskaitė