Rimtas pavojus – vaikai juda vis mažiau!

Fizinio aktyvumo stoka – ketvirta pagal dažnumą mirties priežastis pasaulyje. Ji sukelia daugybę lėtinių ligų, neįgalumo atvejų. Moksliniai tyrimai atskleidžia, kad jeigu visuomenė nepradės daugiau judėti, iki 2030 m. su fizinio aktyvumo stoka susijusių lėtinių ligų atvejų skaičius išaugs visu milijardu. Deja, per mažai juda ne tik suaugusieji, bet ir vaikai…

Nursery,Teacher,Helping,One,Of,Her,Students,During,A,Physical Padėtis blogėja

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje vaikų fizinis aktyvumas kasmet mažėja. Dėl to daugėja antsvorį ar nutukimą turinčių nepilnamečių. Tendencija būdinga visoms vaikų amžiaus grupėms. Ši problema stebima jau ne vienus metus, bet ypač paaštrėjo COVID-19 pandemijos metais, kai daugumos gyvenimai buvo pristabdyti ir teko užsidaryti tarp namų sienų. Deja, vėl ėmus gyventi laisvai potraukis daugiau judėti daugeliu atvejų neatsirado. Dar prieš karantiną pasauliniai sveikatos tyrimai rodė, kad per 80 % vaikų ir paauglių juda per mažai. Po pandemijos vidutinio ir intensyvaus fizinio aktyvumo trukmė per dieną tarp vaikų ir paauglių sumažėjo dar vidutiniškai 17 min. Tai beveik trečdalis rekomenduotino didelio fizinio aktyvumo per dieną! Kitas 187-iose šalyse atliktas tyrimas atskleidė, kad po karantino vaikai bei paaugliai per dieną nueina vidutiniškai 27 % žingsnių mažiau nei iki tol.

Sveikatos specialistų rekomendacijos

PSO siekis – iki 2030-ųjų vaikų ir paauglių fizinį neaktyvumą sumažinti bent 15 %. Rekomenduojama, kad vaikai nuo 5 iki 17 m. amžiaus kasdien bent valandą skirtų aktyviai fizinei veiklai. Į šį kiekį neįskaičiuojamas lengvas fizinis aktyvumas, svarbu, kad tiek laiko fizinis krūvis būtų vidutinis ar sunkus. Mažas fizinis aktyvumas – bet kokia kasdienė aktyvi veikla, vidutinis – kai bėgdamas ar atlikdamas kitus sudėtingus fizinius pratimus žmogus dar gali kalbėti, o sunkus – kai kalbėti jau per sunku, prakaituojama, bet fizinę veiklą galima tęsti. PSO atstovai priduria, kad mažiausiai 3 kartus per savaitę vaikai ir paaugliai turėtų mankštintis atlikdami pratimus raumenims ir griaučiams stiprinti: šuoliukus, pritūpimus, atsilenkimus, atsispaudimus. Sudarant treniruočių planą geriausia konsultuotis su specialistu.

Deramas fizinis aktyvumas labai svarbus ir mažiausiems. PSO kūdikiams iki metukų rekomenduoja būti fiziškai aktyviems įvairiais būdais kelis kartus per dieną. Tam puikiai tinka įvairūs interaktyvūs žaidimai ant grindų. Judėti dar visai mažai gebantys mažyliai per dieną turėtų bent 30 min. praleisti gulėdami ant pilvo ir bandydami išlaikyti galvą.

1–2 m. vaikai fiziškai aktyvūs turėtų būti mažiausiai 3 val. per dieną, įskaitant bet kokio aktyvumo fizinę veiklą. Tėvai turėtų skatinti judėjimą skatinančius žaidimus, sudaryti sąlygas vaikui pabūti gryname ore.

3–4 m. vaikams irgi rekomenduojama fizinei veiklai skirti bent 3 val. per parą, o valandą iš šio laiko užsiimti vidutine ar sunkia fizine veikla.

Antsvoris – tik viena iš problemų

PSO 2022 m. duomenimis, pasaulyje yra 340 mln. paauglių ir 39 mln. vaikų, kurie turi antsvorio ar yra nutukę. Prognozuojama, kad dėl to iki 2025-ųjų 167 mln. pasaulio gyventojų (įskaitant ir suaugusiuosius, kurie kenčia nuo per didelio svorio) susidurs su pastebimai suprastėjusia sveikata. Ypač didėja II tipo cukrinio diabeto, širdies ir kraujotakos, sąnarių, raumenų ligų rizika. Deja, antsvoris ir su juo susijusios ligos nėra vienintelė problema, kurią skatina per mažas fizinis aktyvumas.

Įrodyta, kad menkai fiziškai aktyvūs vaikai ir paaugliai patiria net apie 40 % daugiau streso nei judrūs bendraamžiai. Nieko keisto, mat daugybė mokslinių studijų patvirtina, kad fizinė veikla skatina laimės hormonų išsiskyrimą, o jie gerina nuotaiką ir padeda įveikti psichinę įtampą. Ilgalaikis stresas mažiesiems labai pavojingas, net gali lėtinti smegenų vystymąsi, pristabdyti fizinį augimą. Taip pat pastebėta, kad tie vaikai ir paaugliai, kuriems stinga fizinio aktyvumo, dažniau susiduria su staigiu nuotaikų svyravimu, įvairiausiais kompleksais, baimėmis, turi savivertės problemų. Kai kurie moksliniai tyrimai netgi rodo, kad tokie vaikai ir paaugliai suaugę turi didesnę riziką susirgti depresija bei nerimo sutrikimais.

Fizinės veiklos stoka glaudžiai susijusi su prasta miego kokybe. Įrodyta, kad per mažai judantys mažieji sunkiau užmiega, jų miegas ne toks gilus, todėl dažniau pabunda naktį, net dažniau sapnuoja košmarus nei fiziškai aktyvūs bendraamžiai.

Kai stinga miego, prastėja gebėjimas susikaupti, silpnėja atmintis, todėl blogėja rezultatai mokykloje. Nustatyta, kad fizinis aktyvumas gerina smegenų funkcijas, todėl leidžia pasiekti geresnių akademinių rezultatų, o jo stygius veikia priešingai.

Kaip paskatinti daugiau judėti?

Vieni vaikai iš prigimties aktyvesni nei kiti, visgi daugiausia įtakos atžalos fiziniam aktyvumui turi tėvų gyvenimo būdas, įdėtos pastangos. Fizinio lavinimo pamokų tikrai nepakanka rekomenduojamam judrumui užtikrinti. Siekiant paskatinti vaiką būti fiziškai aktyvesniam, rekomenduojama:

Fizinę veiklą paversti šeimos rutina. Tarkime, įvesti tradiciją visiems po vakarienės pasivaikščioti, pasivažinėti dviračiais, pažaisti gaudynių, krepšinį ar užsiimti kita aktyvia veikla. Jeigu iki šiol gyvenote pasyviai, pradėkite nuo 15 min. aktyvios veiklos ir pamažu ją ilginkite.

Rodyti pavyzdį. Jeigu mankštinatės namuose, tegul tai mato ir vaikai, vyresni netgi gali įsitraukti į mankštą. Geras pavyzdys užkrečiamas. Jeigu patys nesportuojate, niekada nevėlu pradėti.

Kai tik įmanoma, atsisakyti automobilio. Jeigu reikia įveikti nedidelį atstumą ir neskubate, kodėl su vaikais nenuėjus pėsčiomis? Jeigu vaikas jau ganėtinai savarankiškas, o kelias iki mokyklos netolimas ir saugus, galima leisti į pamokas vykti dviračiu ar paspirtuku (tik ne elektriniu).

Atskleisti fizinės veiklos įvairovę. Dažnai tėvai sako, kad jų vaikai nemėgsta sporto. Visgi dažniau tiesiog neatradę patinkančios aktyvios fizinės veiklos. Derėtų leisti vaikui išbandyti įvairias veiklas – plaukimą, komandinius žaidimus, važiavimą dviračiu, šokius ir kt.

Skatinti, o ne bausti ir kritikuoti. Vargu ar kas nors pasisemtų daug motyvacijos girdėdamas, kad yra tinginys, namisėda ir pan. Todėl patartina nekritikuoti vaikų dėl per menko fizinio aktyvumo, o girti, kai tik juda. Pagyros iš tėvų lūpų vaikams itin malonios ir veikia kaip puiki motyvacija stengtis toliau. Taip pat nevalia versti daugiau judėti griežtai nurodinėjant, verčiau viską paversti žaidimu, kad vaikas pats norėtų įsitraukti į fizinę veiklą.

Daugiau laiko leisti lauke. Čia natūraliai daugiau judama, ypač jeigu vaikai įtraukiami į smagius žaidimus. Vis labiau šylant orams rekomenduojama šeimos laisvalaikį planuoti gryname ore.

Rinktis laiptus, kai tik įmanoma. Tiek daugiaaukščiuose, tiek prekybos centruose patartina vengti liftų bei eskalatorių, vietoj jų lipti laiptais. Tai bent minimali mankšta tiek jums, tiek vaikams.

Įdomu

Mergaitės juda mažiau nei berniukai.

Lietuvoje atliktas tyrimas atskleidė, kad per pastaruosius 20 m. suprastėjo kone visi vaikų ir paauglių fizinio pajėgumo rezultatai, išskyrus vieną – pusiausvyrą. Ši pagerėjo. Kai kuriose amžiaus grupėse fizinių ypatybių rezultatai sumenko net 40 %.