Nors skausmingi ir pasikartojantys raumenų spazmai nėra liga, šis nemalonus simptomas gali stipriai apkartinti gyvenimą jį patiriantiems. Paprastai mėšlungis yra organizmo signalas, kad stokojama tam tikrų medžiagų. Tačiau kartais jis gali sukelti ne tik nepatogumų, bet ir pavojų. Tad kūno poreikius būtina atpažinti ir tinkamai patenkinti.

 

meslungis

Dažniausios priežastys

 

Fiziologiškai raumenys būna arba atsipalaidavę, arba susitraukę. Raumuo yra atsipalaidavęs, kai visos jo skaidulos pailgėjusios. Tuomet, kai raumens skaidula sutrumpėja, jis susitraukia – atlieka savo darbą. Šios būsenos metu vyksta ir biocheminiai procesai – kalcis pereina į raumens ląstelę, o natris iš jos išeina. Tokia judėti padedanti sudėtinga sistema veikia sklandžiai, jeigu organizmas yra tvirtas, nuolat gauna tinkamą fizinį krūvį ir nestokoja biocheminiams procesams svarbių elektrolitų. Pažeidus jų pusiausvyrą, raumuo gali įsitempti netikėtai ir patirti vadinamąją kontrakcinę būseną. Skaidulos gauna klaidinančių impulsų ir susitraukia, kai to nereikia. Tuomet, kai ši būsena užsitęsia, kyla stiprus skausmas. Nors jis trunka keletą minučių (rečiau iki 15 min.), tai ne tik sukelia nepatogumų, bet ir gali sutrikdyti miego kokybę, kelti pavojų vairuojant ar plaukiant. Mokslininkams pavyko nustatyti, kodėl gali atsirasti tokia būklė. Viena iš dažnų priežasčių – kalcio perteklius. Mat jis aktyviai dalyvauja raumenų veikloje, o esant itin ženkliam pertekliui ląstelės gauna klaidingų signalų ir verčia raumenis nevalingai susitraukinėti. Kita priežastis – magnio, kalio ir B grupės vitaminų trūkumas. Stokojant šių medžiagų sutrinka normali ląstelių ir raumenų skaidulų biocheminė pusiausvyra, todėl raumenys pradeda reaguoti klaidingai. Rizika patirti mėšlungį didėja, kai raumuo pertemptas, pavyzdžiui, ilgai išbuvus netinkamoje padėtyje arba sutrikus kraujo tekėjimui į tam tikras organizmo sritis, dažniausiai kojas. Kartais mėšlungį sukelia mechaninis nervų šaknelių spaudimas. Mėšlungis gali ištikti bet kada ir paveikti bet kurią raumenų grupę. Visgi 8 atvejais iš 10 jis paveikia blauzdų raumenis. Taip pat gali nevalingai susitraukti ir pėdos ar šlaunies raumenys.

 

Pasireiškia ne tik kojose

 

Kita nemaloni ir išskirtinai moteris kamuojanti būklė – gimdos mėšlungis per menstruacijas. Kartą per mėnesį gimda susitraukdama atsikrato nepanaudoto vidinio sluoksnio. Gimda yra tvirtas ir intensyviai susitraukinėti galintis raumuo. Teoriškai šis procesas neturėtų būti skausmingas, tačiau esant medžiagų ar hormonų disbalansui raumenų skaidulos susitraukinėja ne tada, kada reikia, ir patiriamas stiprus skausmas. Būna atvejų, kai menstruacijų skausmai primena tuos, kuriuos moterys patiria gimdydamos, ar abiejų lyčių atstovai ištikti infarkto. Ne ką mažiau skausmingas gana retas, bet itin nemalonus pilvo raumenų mėšlungis. Paprastai tai sukelia per daug įsitempę raumenys. Tai atsiranda dėl fizinio krūvio, raumenų nuovargio. Rizika patirti pilvo raumenų mėšlungį gerokai didesnė tiems, kurie intensyviai ir ne itin taisyklingai sportuoja, kilnoja didelius svorius. Sportininkai paprastai pajunta, kad raumenys tuoj nevalingai susitrauks, todėl sąmoningai ištempia raumenų skaidulas. Nors tai mėšlungio visiškai išvengti nepadeda, bet leidžia sumažinti skausmą. Nesimankštinančius dažnai kamuoja kaklo raumenų mėšlungis. Jis dažniausiai juntamas toje vietoje, kur susijungia nugaros ir kaklo raumenys. Kaklo mėšlungis ištinka, kai laikui bėgant dėl netinkamos laikysenos pavargsta, susilpnėja kaklo raumenys. Tai lemia nuolatinis žiūrėjimas į kompiuterio ekraną, ilgas vairavimas, kai rankos būna pakeltos, ilgą laiką naudojamas telefonas, ypač kai laikomas prispaudus prie peties. Rankų raumenis mėšlungis kartais sutraukia dėl dehidratacijos ar susižalojus. Kardiologai primena, kad nuolat kamuojant mėšlungiui pravartu pasitikrinti širdį. Mat dėl elektrolitų (kalcio, kalio, magnio) disbalanso gali atsirasti širdies permušimai, sutrikti širdies ritmas, prasidėti prieširdžių virpėjimas.

 

Prevencija ir greita pagalba sau

 

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, daugelio Vakarų šalių gyventojams trūksta magnio. JAV, kai kuriose Europos šalyse net 80 % gyventojų negeba pasiekti rekomenduojamos magnio vartojimo normos. Tačiau svarbu tai, kaip ir su kuo geriamas magnis. Daugelis vartojančių maisto papildus nežino, kad mikroelementai įsisavinami geriau, kai vartojami atskirai. Magnio ir kalcio vartoti kartu išvis nederėtų, nes jie tarpusavyje sąveikauja. Ne ką mažiau problemų, taip pat ir mėšlungį, sukelia vitaminų trūkumas. Greičiausiai nemalonių pojūčių pasireiškia stokojant B grupės vitaminų. Norint išvengti mėšlungio sukeliamų nemalonumų, derėtų daugiau dėmesio skirti raumenų priežiūrai. Rekomenduojama atsisakyti nepatogios avalynės, ypač aukštakulnių ir batų be užkulnių. Poilsio metu sėdėti kojas pakėlus kiek aukščiau, pvz., ant pagalvėlės. Dirbantiems sėdimą darbą svarbu reguliariai mankštinti kojas ir pėdas. Itin padeda kojų masažas, vaikščiojimas ant pirštų galiukų. Puikios profilaktikos priemonės – pasivaikščiojimai, plaukimas baseine. Jei kamuoja raumenų spazmai prieš menstruacijas (paprastai likus 5–7 dienoms), patartina pagulėti karštoje vonioje su kvapiais rozmarinais, kurie reguliuoja moteriškųjų hormonų pusiausvyrą. Tiems, kuriuos mėšlungis užklumpa miegant, vakare derėtų sušildyti pėdas ir miegoti su vilnonėmis kojinėmis. Tai gerina kraujotaką. Taip pat svarbu žinoti, ką daryti pajutus, kad tuoj pasireikš nevalingi raumenų spazmai:

 
  • Įtarus, kad artėja blauzdos mėšlungis, galima suspėti to išvengti palenkus pėdą į viršų. Jau prasidėjus mėšlungiui derėtų atsisėsti, suimti už kojų pirštų ir traukti pėdą į save. Taip bus ištempiamas raumuo ir skaidulos pamažu atsipalaiduos.
 
  • Jei raumenų spazmas ištiko bėgant ar minant dviratį, svarbu sustoti, atsisėsti ir švelniai pamasažuoti bei ištempti sutrauktą raumenį. Tempimą derėtų atlikti po kelis kartus kas 15 sek. Raumenį atpalaiduoja šiluma, tad galima skaudamą vietą intensyviai patrinti delnais.
 
  • Namuose pagelbės šalti kompresai, specialios šaldančios priemonės – slopina skausmą.
 
  • Jei raumens spazmas ištiko plaukiant, būtina pakeisti plaukimo stilių arba tiesiog apsiversti ant nugaros ir giliai kvėpuojant plūduriuoti vandens paviršiuje, kol spazmas baigsis.
 
  • Jeigu mėšlungis apėmė kojų ar rankų pirštus, juos reikėtų suimti ir palaikyti užlenkus į viršų. Pakartojus pratimą kelis sykius skausmas turėtų atlėgti.
 
  • Jei mėšlungis traukia rankos raumenis, rekomenduojama atsigulti ant nugaros, iškelti ranką, suspausti kumštį, vėl ištiesti. Jeigu mėšlungis traukia abiejų rankų raumenis, geriausia atsigulti ant nugaros, iškelti abi rankas ir sudėjus plaštakas spausti vieną į kitą.