Dar visai neseniai diagnozė vėžys skambėjo lyg mirties nuosprendis. Tačiau mokslas nestovi vietoje. Medikų ir tyrėjų pastangos galiausiai pradėjo duoti vaisių. Šiandien įveikti onkologines ligas įmanoma, bet jos turi būti diagnozuojamos laiku. Taigi kokie yra pirmieji vėžio simptomai?

 

simptomai

 

Dažniausi susirgimai

 

Mokslininkai kovodami su vėžiu padarė išties didelę pažangą. Vis dėlto, remiantis JAV nacionalinio vėžio instituto duomenimis, net 14,5 mln. amerikiečių serga šia sunkia liga. Skaičiai tampa dar šiurpesni vertinant viso pasaulio sergamumą. Vėžys – viena pirmaujančių ankstyvos mirties priežasčių. Nustatyta, kad dažniausiai žmones užklumpa šlapimo pūslės, plaučių, krūties, storosios žarnos, kasos, prostatos, skydliaukės vėžys, leukemija, melanoma ir limfoma. Neretai konkretų susirgimą išduoda tam tikri specifiniai simptomai. Kartais, pavyzdžiui, užklupus kasos vėžiui, pirmieji požymiai išryškėja negreitai. Vis dėlto organizmas perspėjamuosius ženklus pradeda siųsti gana anksti. Reikia tik atkreipti į juos dėmesį. Kokie šie ženklai?

 

Svorio pokyčiai

 

Kai vėžinės ląstelės puola sveikas, organizmas į tai gali reaguoti mesdamas svorį. Amerikos vėžio draugijos duomenimis, daugeliu nediagnozuoto vėžio atvejų pacientai skųsdavosi netikėtu maždaug 4,5 kg svorio netekimu. Kartais staigus svorio numetimas gali būti susijęs ir su aktyvia skydliaukės veikla. Tačiau retkarčiais tai gali perspėti apie stemplės, plaučių, kasos arba skrandžio vėžį.

 

Karščiavimas

 

Tai organizmo atsakas į infekciją arba ligą. Sergantieji onkologinėmis ligomis dažnai susiduria su karščiavimu. Tačiau neretai šis simptomas išduoda, kad liga išplito į naują sritį arba daro įtaką imuninei sistemai. Be abejo, karščiavimas retai tampa ankstyvu vėžio pranašu, nebent tais atvejais, kai gresia leukemija arba limfoma.

 

Kraujavimas

 

Kai kurios vėžio formos taip pat gali sukelti neįprastą kraujavimą. Pavyzdžiui, gaubtinės arba tiesiosios žarnos vėžys gali pasireikšti krauju išmatose. Kraujavimas šlapinantis neretai įspėja apie šlapimo pūslės arba prostatos onkologines ligas. Retkarčiais išduoda ir skrandžio vėžį. Bet kokiu atveju apie tokius simptomus būtina nedelsiant informuoti gydytojus.

 

Nuovargis

 

Nepaaiškinamas nuovargis – vienas dažniausių vėžio simptomų. Jis pasireiškia nepaisant kokybiško ir visaverčio miego naktį, t. y. netgi išsimiegojęs 8 val. žmogus gali jaustis pavargęs, silpnas. Nors tai gali būti daugelio ligų simptomas, tam tikrais atvejais jis neretai perspėja apie leukemiją. Be to, nuovargį gali sukelti ir neįprastas kraujavimas.

 

Skausmas

 

Esant ankstyvoms onkologinių ligų stadijoms skausmas juntamas retai. Paprastai jis atsiranda išsivysčius metastazei, t. y. išplitus vėžinėms ląstelėms. Pavyzdžiui, nugaros skausmas gali byloti apie gaubtinės arba tiesiosios žarnos, prostatos, kiaušidžių vėžį.

 

Nuolatinis kosulys

 

Kosulys atsiranda dėl daugelio priežasčių. Tai natūralus organizmo būdas atsikratyti nepageidaujamų medžiagų. Kosulys gali išsivystyti dėl peršalimo, alergijos, gripo, netgi drėgmės. Kai kalba pasisuka apie plaučių vėžį, kosėjama ilgą laiką, nepaisant taikomo gydymo. Kartais jį lydi užkimimas. Vėžiui progresuojant, žmogus gali pradėti atsikosėti krauju. Kosulys gali išduoti ne tik plaučių, bet ir skydliaukės onkologines ligas.

 

Odos pokyčiai

 

Dažniausiai odos pokyčiai – pakitę, padidėję apgamai, karpos – išduoda odos vėžį. Vis dėlto tam tikri požymiai gali rodyti ir kitus onkologinius susirgimus. Pavyzdžiui, baltos dėmės burnoje – burnos vėžį, iškilimai, gumbai po oda – auglį, krūties vėžį ir pan. Melanoma paprastai pasireiškia tamsiomis dėmėmis (hiperpigmentacija), padidėjusiu plaukuotumu, geltonomis, raudonomis dėmėmis.

 

Kodėl vėžys – klastinga liga?

 

Vėžinės ląstelės organizme atlieka pakeitimus, kurie dažniausiai nelieka nepastebėti. Tačiau kai kurios šios ligos formos organus pažeidžia labai tyliai. Pavyzdžiui, kasos vėžio ilgą laiką nepavyksta atpažinti, kol galiausiai ligai stipriai progresavus išryškėja pirmieji simptomai. Kai kuriais atvejais į tam tikrą galimą onkologinį susirgimą atkreipti dėmesį turėtų paskatinti šeimos ligų istorija. Sergant kasos vėžiu dažni šio organo uždegimai ir kiti veiksniai. Itin dažnai vėžys sukelia labai subtilius simptomus, todėl šią ligą įmanoma diagnozuoti tik atlikus reikiamus tyrimus. Be to, neaišku, kaip ši liga kiekvieną asmenį gali paveikti individualiai. Todėl gali skirtis ir jos simptomai.

 

Įdomu

 

Lietuvoje…

 
  • 2015 m. Nacionalinio vėžio instituto duomenimis, Lietuvoje vėžiu serga apie 3 % gyventojų.
  • Pagal 2012 m. duomenis, mūsų šalyje daugiau negu 23 000 gyventojų, sergančių vėžiu, gyvena 10 m. ir ilgiau.
  • Vėžio registro duomenimis, 2012 m. buvo diagnozuoti 17 734 piktybiniai susirgimai – 9 078 vyrams ir 8 656 moterims.
  • Dažniausia onkologinė liga tarp lietuvių moterų – krūties vėžys, tarp vyrų – prostatos vėžys.
  • Vertinant 5 m. rodiklius, sergant šiomis vėžio formomis išgyvenimo rodikliai dideli, t. y. sergant prostatos vėžiu siekia 100 %, krūties vėžiu – 74,1 %.
  • Lietuvoje daugiausia gyvybių nusineša plaučių vėžys – tai sudaro net 17 % visų mirčių nuo onkologinių ligų.
 

JAV…

 
  • Spėjama, kad 2016 m. bus diagnozuota 1 685 210 naujų vėžio atvejų.
  • Greičiausiai 595 690 žmonių nuo šios ligos mirs.
  • Remiantis 2008–2012 m. statistika,100 000 gyventojų tenka 454,8 vėžio atvejų.
  • 2008–2012 m. duomenimis, 100 000 gyventojų tenka 171,2 mirtys nuo šios ligos.
  • Mirtingumas nuo onkologinių ligų didesnis tarp vyrų (100 000 gyventojų tenka 207,9 mirtys) negu tarp moterų (100 000 gyventojų tenka 145,4 mirtys).
  • Didžiausias mirtingumas nuo vėžio – tarp afroamerikiečių. 100 000 gyventojų tenka 261,5 mirtys. Mažiausias yra tarp Azijos ir Ramiojo vandenyno salų moterų – 100 000 gyventojų tenka 91,2 mirtys.
  • Prognozuojama, kad 2024 m. vėžiu sirgs apie 19 mln. žmonių.
  • 2014 m. net 15 780 vaikų (amžius nuo 0 iki 19 m.) diagnozuotas vėžys. 1 960 iš jų mirė.
 

Pasaulyje…

 
  • Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, 2012 m. buvo užregistruota 14 mln. naujų vėžio atvejų ir 8,2 mln. mirčių nuo šios ligos.
  • Tais pačiais metais tarp vyrų dažniausiai nustatytos plaučių, prostatos, gaubtinės žarnos, skrandžio ir kepenų onkologinės ligos.
  • Tarp moterų – krūties, gaubtinės žarnos, plaučių, gimdos kaklelio ir skrandžio vėžys.
  • Tabako vartojimas – didžiausias rizikos veiksnys, dėl kurio įvyksta net 20 % mirčių nuo vėžio ir 70 % jų nuo plaučių vėžio.
  • Daugiau negu 60 % naujų onkologinių ligų atvejų užfiksuojama Afrikoje, Azijoje ir Centrinėje bei Pietų Amerikoje.
  • Per artimiausius du dešimtmečius prognozuojama, kad sergančiųjų vėžiu skaičius išaugs iki 22 mln.
 

Specialistės komentaras

Šeimos gydytoja Irena Brogaitė

 

Kokie sveikatos simptomai turėtų paraginti pasitikrinti dėl vėžio?

 

Pajutę skausmą pacientai dažnai kreipiasi į gydytoją. Problema ta, kad sergant vėžiu pradinėse stadijose neskauda, o skausmas dažnai pasireiškia esant vėlesnei šios ligos stadijai. Egzistuoja tam tikri simptomai, kuriuos pajutę pacientai turėtų kreiptis į gydytoją. Reikėtų kreiptis prasidėjus kraujavimui iš lytinių organų, krūties spenelio, pasirodžius kraujui su šlapimu, išmatomis, atsikosėjus su kraujo priemaišomis. Esant šiems simptomams dar nereiškia, kad žmogus būtinai serga vėžiu. Tačiau tai gali būti vienas iš šios ligos ankstyvųjų simptomų. Reikėtų kreiptis į gydytoją pastebėjus odos pokyčius, pavyzdžiui, pakitui apgamui, ilgai negyjant žaizdoms, atsiradus guzeliams po oda, pakitus krūties, sėklidžių formoms. Smegenų navikams būdingas elgesio pasikeitimas. Dažnas bet kokio vėžio simptomas – lėtinis nuovargis, svorio kritimas be priežasties.

 

Kokį vėžį diagnozuoti sunkiausia?

 

Sunkiausia diagnozuoti kasos ir inkstų vėžį. Šie vidaus organų vėžiai ilgą laiką vystosi be specifinių simptomų, todėl netgi trečdaliui ligonių liga nustatoma įsisenėjusi. Ankstyvų stadijų vėžys nustatomas atsitiktinai, atlikus vidaus organų echoskopiją. Viena pavojingiausių ir sunkiausiai diagnozuojamų onkologinių ligų – glioblastoma (piktybinis galvos smegenų auglys).

 

Kokios svarbiausios prevencinės priemonės?

 

Kuo vėliau onkologinė liga diagnozuojama, tuo sunkiau ją išgydyti. Lietuvoje vykdomos prevencinės programos, finansuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto. Tai gimdos kaklelio, krūties, prostatos, storosios žarnos vėžio prevencinės programos. Apie jas žmones informuoja šeimos gydytojas arba slaugytoja profilaktinio pasitikrinimo arba bet kurio apsilankymo pas šeimos gydytoją metu. Nebūtina laukti kvietimo pasitikrinti. Kiekvienas asmuo dėl šių tyrimų gali pats kreiptis į šeimos gydytoją. Be to, reikėtų paskatinti ir šeimos narius, giminaičius, draugus, bendradarbius atlikti vėžio prevencines programas, nes tik anksti diagnozuota liga yra visiškai išgydoma.