Puikieji obuoliai

Obuoliai – vieni mėgstamiausių, plačiausiai auginamų ir daugiausiai vartojamų vaisių Lietuvoje. Jie naudingi organizmui, nes šviežiuose obuoliuose gausu vitaminų ir įvairių mikroelementų, ypač reikalingų vėstant orams. Norint, kad organizmas gautų užtektinai naudingų medžiagų, ekspertai pataria kasdien suvalgyti 1–2 obuolius.

Istorijoje ir mitologijoje

Nors šiandien obuoliai yra įprasti vaisiai kone visose pasaulio šalyse, prieš kelis tūkstantmečius jų augo tik nedidelėje dabartinio Kazachstano teritorijoje. Tian Šanio kalnų papėdėje vis dar galima aptikti laukinę obelų rūšį Malus sieversii, kuri laikoma šiuolaikinių sodo obelų (Malus domestica) tolimąja protėve. Įdomu tai, kad laukinius obuolius labiau nei žmonės mėgo vietinės meškos. Obuolių sėklos yra kietos ir nesuvirškinamos, todėl meškoms keliaujant ir paliekant mėšlo krūveles, obelys savaime pasisėjo ir pamažu išplito už Centrinės Azijos ribų. Nežinia, ar meškų, ar kitų gyvūnų dėka laukinių obelų sėklos pasiekė ir Mesopotamiją. Būtent čia žmonės pastebėjo, kad obuolius galima ne tik valgyti, bet ir sukultūrinti. Šumerai pradėjo dauginti obelis ne tik iš sėklų, bet ir naudodami įskiepius. Taigi, būtent Mesopotamijoje išvystyti pirmieji mums šiandien pažįstami Malus domestica – kultūriniai obuoliai. Iš ten, prekybos keliais, obelų daigai paplito po pasaulį.

Obuoliai pirmą kartą paminėti rašytiniuose šaltiniuose daugiau nei prieš 5 tūkstančius metų. Taip pat žinoma, kad laukinius obuolius pirmykščiai žmonės valgė jau akmens amžiuje. Archeologai rado įrodymų, kad mūsų protėviai kepdavo ir džiovindavo mažus, labai rūgščius obuoliukus. Tikėtina, kad taip buvo daroma ir dabartinės Lietuvos teritorijoje, kur iki šiol galima aptikti Malus sylvestris – miškinę obelį.

Obuoliai lydėjo žmoniją per visą jos istoriją, tad nenuostabu, kad šis vaisius daugybę kartų minimas įvairių kultūrų mituose ir legendose. Senovės graikų mituose pasakojama, kad Žemė (Gaja) Dzeuso ir Heros vestuvių proga padovanojo jiems obuolių. Graikijoje buvo įprasta, kad jaunavedžiai pirmąją naktį pasidalydavo vienu obuoliu. Taip pat pasakojama apie „nesantaikos obuolį“, kuris sukėlė dievų kivirčą ir galiausiai – Trojos karą. Keltų mitologijoje, kurios padavimai artimi ir baltiškajai tradicijai, minimas „obuolių kraštas“ – Avalonas, laimės ir džiaugsmo simbolis. Kita vertus, obuolys dažnai reiškia ir nuodėmę: visiems žinomoje Biblijos istorijoje apie Ievą ir Adomą moteris davė vyrui vaisių nuo Pažinimo medžio ir taip jį sugundė. Lietuvoje, ypač pokario metais, buvo gyva tradicija ant Kalėdų eglutės kabinti obuolių – simbolizavo padarytas nuodėmes. Skandinavų mitologijoje Idunos sode augo auksiniai obuoliai, dovanojantys amžiną jaunystę. Baltų mitologijoje obuoliai siejami su saule, o Kinijoje simbolizuoja taiką. Obuolys minimas ir garsioje pasakoje „Tūkstantis ir viena naktis“, kur aprašytas stebuklingas vaisius, galėjęs gydyti visas ligas. Taip pat visi prisimename pasaką apie Snieguolę, kurią užmigdė užnuodytas obuolys. Laukinių obelų atvaizdų galima rasti ir įvairiuose herbuose. Šis medis nuo seno laikytas simboliniu – jis siejamas su žmonijos moraliniu augimu, nuolankumu, įstatymų laikymusi bei pagundomis. Obuolys mituose dažnai žymi ne tik gėrį, bet ir blogį, kuris atsiranda ne savaime, o susigundžius ar pakliuvus į piktos būtybės (dažnai žalčio ar gyvatės) pinkles.

Ant kasdienio stalo ir mokslininkų laboratorijose

Skirtingai nei mituose, šiuolaikiniame pasaulyje obuoliai nesiejami nei su blogiu, nei su pavojais. Priešingai – mokslininkai ne kartą įrodė, kad posakis „vienas obuolys per dieną padeda išvengti gydytojų“ turi pagrindo. Obuoliai itin naudingi žmogaus organizmui. Manoma, kad sveikiausi yra tie vaisiai, kurie užauginti mūsų šalyje ar kaimyninėse valstybėse. Tokie obuoliai dažniausiai nereikalauja papildomo cheminio apdorojimo prieš transportavimą, o tai reiškia mažiau cheminių likučių ir daugiau naudingųjų medžiagų. Be to, obuoliai natūraliai pasižymi gana dideliu atsparumu, todėl, tinkamai laikomi, išlieka skanūs ir maistingi net keletą mėnesių. Tačiau būtent šis atsparumas kelia iššūkių mokslininkams. 2009 m. Australijoje išvesta nauja, išskirtinė obuolių veislė RS103-130, išsiskirianti ypač ilgai išliekančiu traškumu ir atsparumu kenkėjams. Šie ryškiai raudoni obuoliai, laikomi kambario temperatūroje, net po 14 dienų išlieka tokie pat švieži, o šaldytuve nesugenda net 4 mėnesius. Nors ši veislė nėra genetiškai modifikuota, į ją buvo įterptas Malus floribunda(Azijoje augančios laukinės obels) genas, suteikiantis atsparumą obeliniam rauplėgrybiui.

Obuoliai – mėgstamas mokslininkų tyrimų objektas. Viename Didžiosios Britanijos universiteto sode auga obelis, ant kurios dera daugiau nei 200 skirtingų skonių obuolių. Taip pat aktyviai tiriamos ir jų savybės. Pavyzdžiui, nustatyta, kad obuolio žievelės spalva neturi įtakos skoniui. Spalvą lemia veislė ir klimato sąlygos – kuo didesnis dienos ir nakties temperatūrų skirtumas, tuo sodresnė būna obuolio spalva. Skoniui daug didesnės įtakos turi vaisiaus brandumas: bręstant cukraus kiekis didėja, obuolys tampa saldesnis, o neprinokę obuoliai dažniau būna krakmolingi ir rūgštesni. Svarbu žinoti, kad daugiausia naudingųjų medžiagų slypi ne tik vaisiaus viduje, bet ir jo žievelėje. Joje yra net tris kartus daugiau antioksidantų, tad ji itin naudinga organizmui. Jos reikėtų vengti tik tiems, kurie turi dantų ar virškinimo problemų. Tačiau net tokiu atveju nulupta žievelė neturėtų keliauti į šiukšliadėžę – ji gali virsti traškučiais ar būti panaudota arbatai pagardinti.

Dar vienas mitas, kurį paneigia mokslas – tai baimė dėl obuolių sėklų. Nors jos nėra pagrindinis maisto šaltinis, viena kita sėkla ne tik nepakenks, bet netgi padės – jose yra skaidulų, palengvinančių virškinimą. Valgant obuolius daugelis pastebi, kad vienų rūšių vaisiai vos perpjauti greitai paruduoja, o kiti ilgiau išlieka šviesūs. Tai nėra gedimo požymis – tai natūrali reakcija, susijusi su rūgščių ir pektinų kiekiu. Lietuviški obuoliai dėl mažesnio cukraus kiekio paprastai greičiau paruduoja, štai vaisiai, augantys šiltesnio klimato zonose, dažnai ilgiau išlieka nepakitusios spalvos.

Nepaneigiama nauda sveikatai

Saugo nuo ligų. Australijos ir Anglijos mokslininkai teigia, kad kasdien suvalgomas obuolys gali apsaugoti nuo astmos. Pasak mokslininkų, tiems, kurie suvalgo mažiausiai du obuolius per savaitę, astmos rizika sumažėja 22–32 %. Suomijos mokslininkai patvirtino, kad obuoliai – puiki ligų prevencijos priemonė. Vienas obuolys per dieną gali 28 % sumažinti riziką susirgti II tipo cukriniu diabetu ir net 60 % – širdies ir kraujagyslių ligomis. Tyrime dalyvavo daugiau nei 10 tūkst. vyrų ir moterų, iš kurių per pusę jau sirgo II tipo cukriniu diabetu.

Mažai kalorijų. Vidutinio dydžio obuolį sudaro apie 86 % vandens. Vandens gausus maistas suteikia sotumą ir padeda sumažinti suvartojamų kalorijų kiekį. Pavyzdžiui, vidutinio dydžio obuolyje yra vos 95 kalorijos. Žurnale „Nutrients“ publikuotas tyrimas atskleidė, kad mažo kaloringumo maisto produktai didina sotumo jausmą, padeda kontroliuoti apetitą ir skatina svorio mažėjimą.

Gausu skaidulų. Obuoliai – puikus maistinių skaidulų šaltinis. Juose ypač gausu pektino – skaidulų, padedančių jaustis sotiems. Tai gali sumažinti alkį, suvartojamų kalorijų kiekį ir padėti išvengti persivalgymo. Žurnale „Frontiers in Nutrition“ skelbta, kad didesnis skaidulinių medžiagų vartojimas susijęs su mažesniu kūno svoriu ir mažesne nutukimo rizika.

Žemas glikeminis indeksas. Obuolių glikeminis indeksas (GI) yra žemas – tai reiškia, kad jie nesukelia staigių cukraus kiekio kraujyje šuolių. Žemo GI maisto produktai padeda palaikyti stabilų cukraus kiekį kraujyje ir kontroliuoti kūno svorį. „American Journal of Clinical Nutrition“ publikuotas tyrimas patvirtino, kad žemo GI maistas mažina cukrinio diabeto, širdies ligų ir kitų lėtinių susirgimų riziką.

Verta žinoti! Anksčiau buvo manoma, kad obuoliai padeda pašalinti dantų apnašas, tačiau tyrimai šio fakto nepatvirtino. Priešingai – dėl rūgštingumo obuoliai gali net skatinti apnašų kaupimąsi. Todėl po obuolio reikėtų praskalauti burną vandeniu arba išsivalyti dantis.

Kai kuriems žmonėms gali pasireikšti alergija obuoliams. Ji, kaip ir kitos maisto alergijos, būna įvairių formų ir stiprumo. Jei po obuolio jaučiate nemalonių pojūčių, verta pasitarti su gydytoju.

Maistingumas                            100 g

Angliavandeniai                          14 g

Baltymai                                      0,3 g

Riebalai                                       0,17 g

Maistinės skaidulos                    2,4 g

Natris                                           1 g

Kalcis                                           6 mg

Geležis                                         0,12 mg

Cinkas                                          0,04 mg

Fosforas                                       11 mg

Kalis                                             107 mg

Magnis                                         5 mg

Vitaminas C                                 4,6 mg

Vitaminas E                                 0,18 mg

Vitaminas K                                 2,2 µg

Beta karotenas                             27 µg

Beta kriptoksantinas                   11 µg

Liuteinas                                      29 µg

100 g                                            95 kcal

Vištienos ir obuolių salotos

4 porcijos

100 g 168 kcal

Ruošti 15 min.

• 400 g virtos vištų krūtinėlės
• Obuolys
• Saliero stiebas
• Šaukštelis baltojo vyno acto
• 30 g anakardžių
• 30 džiovintų spanguolių
• 4 šaukštai graikiško jogurto
• 2 šaukštai alyvuogių aliejaus
• Druskos, maltų juodųjų pipirų pagal skonį

GAMINIMAS. Vištieną, obuolį ir salierą supjaustyti nedideliais kubeliais. Apšlakstyti actu ir gerai išmaišyti. Suberti riešutus ir spanguoles. Atskirame dubenėlyje sumaišyti jogurtą, aliejų, druską ir pipirus. Paruoštą padažą užpilti ant salotų ir gerai išmaišyti.

Obuolių keksiukai

8 porcijos

100 g 167 kcal

Ruošti 50 min.

• 2 obuoliai
• 3 kiaušiniai
• 150 g cukraus
• Šaukštelis vanilinio cukraus
• Druskos pagal skonį
• 100 ml aliejaus
• 250 ml kefyro
• 250 g miltų
• 1,5 šaukštelio kepimo miltelių
• Cinamono pagal skonį

GAMINIMAS. Obuolius nulupti ir supjaustyti nedideliais kubeliais. Kiaušinius plakti su cukrumi, vaniliniu cukrumi ir žiupsneliu druskos, kol masė pabals ir tūris padvigubės. Supilti aliejų ir dar kartą lengvai paplakti. Įmaišyti kefyrą, suberti persijotus miltus, kepimo miltelius ir cinamoną. Atsargiai išmaišyti. Galiausiai sudėti pjaustytus obuolius ir lengvai išmaišyti. Tešlą sudėti į keksiukų formeles, užpildant du trečdalius formelės. Kepti apie 35 min. orkaitėje, įkaitintoje iki 180 °C.

Autorė Eglė Stratkauskaitė