Žiemos mėnesiai psoriaze sergantiems žmonėms – tikras iššūkis. Šaltas oras, sausas patalpų klimatas, mažiau saulės šviesos, daugiau virusinių infekcijų gali paaštrinti ligos eigą. Naujausi gydymo būdai ir paprasti kasdieniai įpročiai leis sumažinti paūmėjimus, pagerinti gyvenimo kokybę.

 

Visam gyvenimuiLow,Poly,3d,Image,Of,Psoriasis

 

Psoriazė – tai lėtinė autoimuninė odos liga, kai imuninė sistema per greitai skatina odos ląstelių dauginimąsi. Dėl to odoje susiformuoja rausvų pleiskanojančių plokštelių: dažniausiai ant alkūnių, kelių, galvos odos ar nugaros. Liga nėra užkrečiama, tačiau turi aiškią genetinę ir imuninę prigimtį – jei vienas iš tėvų serga psoriaze, rizika vaikui padidėja iki 10–20 %, o jei abu – net iki 50 %. Pasak Pasaulio psoriazės federacijos, ja serga 2–3 % pasaulio gyventojų, o Lietuvoje diagnozuota tūkstančiams žmonių. Psoriazė dažnai siejama su kitomis sveikatos problemomis, pavyzdžiui, psoriaziniu artritu, širdies ir kraujagyslių ligomis, depresija, todėl laikoma ne tik kosmetine, bet ir rimta lėtine liga, turinčia įtakos bendrai gyvenimo kokybei. Deja, kaip ir dauguma kitų autoimuninių ligų, nėra išgydoma, tačiau gali būti sėkmingai kontroliuojama.

 

Išmokti atpažinti

 

Psoriazė dažniausiai prasideda lėtai, tačiau jos požymiai gana lengvai atpažįstami:

 
  • Bėrimai ant odos: paprastai pasirodo ryškiai rausvų arba rausvai rudų dėmių, padengtų sidabrinėmis ar balkšvomis pleiskanomis. Šios plokštelės gali būti nuo kelių milimetrų iki kelių centimetrų dydžio, kartais susilieja į didesnius plotus.
  • Tipiškos kūno vietos: alkūnės, keliai, galvos oda, apatinė nugaros dalis, kartais nagai, delnai ar padai. Retsykiais gali pažeisti veidą ar pažastis, kirkšnis.
  • Odos pojūčiai: bėrimai dažnai niežti, kartais degina ar sukelia skausmą. Oda gali įtrūkti ar kraujuoti, ypač jei pažeidžiamos alkūnės, keliai ar nagai.
  • Nagų pakitimai: nagai gali sustorėti, trupėti, atsirasti gelsvų dėmių, net atskilti nuo nago guolio.
  • Sąnarių simptomai: maždaug 10–30 % sergančiųjų gali išsivystyti psoriazinis artritas – pasireiškia sąnarių skausmu, patinimu, ypač rytais arba po poilsio.
  • Paūmėjimai: dažniausiai pasireiškia žiemą arba po streso, infekcijų, hormonų pokyčių, nepalankių aplinkos sąlygų. Oda tampa sausesnė, pleiskanoja, bėrimai gali plėstis.
 

Svarbu: jei pastebite pleiskanojančių, uždegiminių bėrimų, kurie ilgai nepraeina arba blogėja, verta kreiptis į dermatologą. Ankstyva diagnozė leidžia pradėti tinkamą gydymą, sumažinti komplikacijų riziką ir pagerinti gyvenimo kokybę. Dermatologas gali nustatyti ligos formą, parinkti vietinį arba sisteminį gydymą ir patarti dėl kasdienės odos priežiūros.

 

Kodėl žiemą paūmėja?

 

Žiemos mėnesiais psoriazės simptomai dažnai sustiprėja. Tam yra keli moksliškai pagrįsti paaiškinimai.

 
  • Mažiau saulės šviesos – mažiau vitamino D. Ultravioletiniai (UV) spinduliai natūraliai slopina odos uždegimą, todėl vasarą daugelis sergančių psoriaze pastebi pagerėjimą. Žiemą dienos trumpos, oras apsiniaukęs, daugiau laiko praleidžiame patalpose, todėl organizmas gauna mažiau vitamino D. Tai silpnina natūralią uždegimo kontrolę, oda tampa jautresnė ir lengviau pažeidžiama. Tyrimai rodo, kad žiemą vitamino D koncentracija kraujyje gali sumažėti net iki 40–50 %, kas siejama su psoriazės paūmėjimu.
  • Šaltis ir sausas patalpų oras. Šaltis ir vėjo poveikis lauke išsausina odą, o centrinis šildymas dar labiau sumažina drėgmės kiekį patalpose. Oda praranda apsauginį lipidinį sluoksnį, pradeda pleiskanoti, skilinėti, atsiranda uždegimo židinių. Sausa oda labiau linkusi į įtrūkimus, kurie gali sukelti skausmą ir padidinti infekcijų riziką.
  • Virusinės infekcijos ir stresas. Žiemą dažnesni peršalimai, gripas ar kitos virusinės ligos, kurios veikia imuninę sistemą. Kai imunitetas kovoja su infekcija, jis gali netyčia suintensyvinti ir psoriazės uždegiminius procesus. Be to, tamsa, šaltis ir mažesnis fizinis aktyvumas gali kelti emocinį stresą – vieną iš žinomų psoriazės paūmėjimo veiksnių.
 

Šių veiksnių kombinacija paaiškina, kodėl daugeliui sergančių žiema tampa didžiausiu iššūkiu kontroliuojant ligos eigą.

 

Kasdienė odos priežiūra

 

Tinkama kasdienė odos priežiūra gali sumažinti psoriazės paūmėjimus ir pagerinti bendrą savijautą.

 
  • Riebesni kremai. Po maudynių odą drėkinamosiomis priemonėmis tepti iškart, kol ji dar drėgna, – tai sulaiko drėgmę. Rinktis sodrius, emolientų turinčius kremus, kurie sudaro apsauginį sluoksnį ir mažina pleiskanojimą. Rekomenduojama tepti odą 2–3 kartus per dieną arba pagal dermatologo nurodymus. Tyrimai rodo, kad reguliarus emolientų naudojimas gali sumažinti psoriazės pažeidimų plotą ir niežėjimą net iki 50 %.
  • Švelnūs prausikliai. Vengti stiprių muilų ir prausiklių, kurie pašalina natūralius odos lipidus. Rinktis produktus be sintetinių kvapų, su gliceroliu ar keramidais, kurie palaiko odos barjerą ir mažina sudirgimą. Netinkami prausikliai gali pabloginti uždegimą, paskatinti naujų bėrimų radimąsi. Be to, patartina vengti karšto, ilgo dušo ar vonios, nes tai dar labiau sausina odą. Vietoj to geriau rinktis drungną vandenį ir trumpesnį maudymąsi.
  • Namų drėkinimo rutina. Patalpų šildymas sausina orą, todėl siūloma naudoti oro drėkintuvus arba padėti dubenėlius su vandeniu šalia šildymo įrenginių. Optimalus kambario drėgnumas – 40–60 %.
  • Tinkama apranga. Sintetinių audinių drabužiai gali erzinti odą, skatinti niežulį ir bėrimus. Todėl verčiau rinktis medvilnę, vilną arba kitus minkštus natūralius audinius. Sluoksniuotas aprangos principas padeda reguliuoti kūno temperatūrą ir sumažinti prakaitavimą, kuris taip pat gali pabloginti psoriazę.
 

Tinkama kasdienė priežiūra žiemą ne tik mažina simptomus, bet ir paruošia odą gydymui, jei prireiktų vietinių ar sisteminių vaistų.

 

Mokslo patvirtinti gydymo būdai

 

Žiemą, kai psoriazės paūmėjimai dažnesni dėl šalčio, sauso oro ir vitamino D trūkumo, gydymo strategija turi būti labiau individualizuota. Dermatologai, vadovaudamiesi mokslo įrodymais, paprastai rekomenduoja derinti kelis metodus, atsižvelgiant į ligos sunkumą.

 
  • Vitaminas D ir vietiniai kortikosteroidai. Lengvesnėms psoriazės formoms pirmo pasirinkimo vaistai – vietiniai preparatai su vitaminu D (kalcipotrioliu) arba kortikosteroidais. Vitaminas D padeda reguliuoti odos ląstelių dauginimąsi, o kortikosteroidai slopina uždegimą. Tyrimai rodo, kad, tinkamai naudojant abu preparatus, pažeidimų plotas gali sumažėti iki 60–70 %, gerokai sušvelnėja niežėjimas ir pleiskanojimas. Dermatologai dažnai rekomenduoja juos tepti du kartus per dieną ir derinti su kasdiene odos priežiūra.
  • Fototerapija (UVB spinduliai). Dirbtinė ultravioletinė šviesa imituoja saulės poveikį, slopina odos uždegimą ir mažina keratino gamybą. Fototerapija ypač naudinga žiemą, kai natūralios saulės mažai. Klinikinių tyrimų duomenimis, reguliarūs UVB seansai (2–3 kartus per savaitę, 8–12 savaičių kursas) gali sumažinti bėrimų plotą iki 75 % ir pagerinti odos tekstūrą. Procedūros atliekamos prižiūrint dermatologui dėl nudegimų rizikos.
  • Biologinė terapija. Tai naujos kartos sisteminiai vaistai, kurie tiksliai blokuoja uždegiminius signalus organizme, pavyzdžiui, interleukinų IL-17 ar IL-23 kelius. Skiriama sergant vidutine ir sunkia psoriazės forma, ypač jei vietiniai preparatai neefektyvūs. Moksliniai tyrimai rodo, kad biologiniai vaistai gali ne tik sumažinti odos pažeidimus, bet ir pagerinti gyvenimo kokybę, švelninti niežėjimą ir diskomfortą, o kai kuriais atvejais net užtikrina ilgalaikį remisijos pasiekimą.
  • Kombinuotas gydymas. Dažniausiai dermatologai rekomenduoja derinti kelis metodus. Pavyzdžiui, vietiniai tepalai kartu su UVB fototerapija arba biologiniais vaistais gali duoti geresnį rezultatą, nei vienas metodas atskirai. Kombinuotas požiūris leidžia sumažinti stiprių kortikosteroidų ilgalaikį naudojimą, mažina odos sudirgimą, optimizuoja gydymo efektyvumą.
 

Tinkamai parinktas gydymas, reguliari priežiūra ir gyvenimo būdo pokyčiai žiemą padeda suvaldyti psoriazę, sumažinti paūmėjimų dažnumą, pagerinti odos būklę.

 

Papildomi patarimai

 

Be kasdienės odos priežiūros ir gydymo, gyvensenos pokyčiai gali pastebimai sumažinti psoriazės paūmėjimų dažnumą ir intensyvumą. Mokslas patvirtina, kad net paprasti įpročių pakeitimai duoda realių rezultatų.

 
  • Maistas. Omega-3 riebalų rūgštys turi priešuždegiminį poveikį ir gali sumažinti odos bėrimus. Tad į mitybą verta įtraukti natūralių jų šaltinių: riebią žuvį (lašišas, skumbres), linų sėmenis, įvairias sėklas. Taip pat daug daržovių ir vaisių – vitaminai ir antioksidantai padeda odos ląstelėms atsinaujinti, mažina uždegimą. Tyrimai rodo, kad reguliariai vartojant omega-3 riebalų rūgščių papildus, psoriazės simptomai gali sumažėti iki 20–30 %.
  • Streso mažinimas. Emocinis stresas dažnai suaktyvina psoriazę. Joga, meditacija, kvėpavimo pratimai ar tiesiog ramūs pasivaikščiojimai gamtoje padeda reguliuoti imuninę sistemą, tad mąžta paūmėjimų tikimybė. Klinikiniai tyrimai rodo, kad streso valdymo programos gali sumažinti bėrimų intensyvumą vidutiniškai 15–25 %.
  • Alkoholio ir rūkymo vengimas. Abu šie veiksniai pablogina psoriazės eigą ir gali trikdyti gydymo efektyvumą. Rūkymas susijęs su sunkesne liga ir didesniu plokštelinių bėrimų plotu, o per didelis alkoholio vartojimas skatina odos uždegimą ir pažeidimų radimąsi.
  • Profesionali pagalba. Jei paūmėjimai dažnėja, odos pleiskanojimas stiprėja arba įprastos priemonės nebeveikia, svarbu nedelsiant kreiptis į gydytoją. Dermatologas gali koreguoti gydymo planą, skirti vietinių ar sisteminių vaistų bei patarti dėl fototerapijos ar biologinių preparatų. Ankstyvas reagavimas padeda išvengti stiprių bėrimų, niežulio ir odos pažeidimų progresavimo.
 

Šie paprasti, bet efektyvūs patarimai, derinami su kasdiene priežiūra ir gydymu, padeda žiemą išlaikyti odą sveiką, mažina paūmėjimų dažnį, gerina gyvenimo kokybę sergantiems psoriaze.

 

Naujausios kryptys

 

Šiuolaikinė dermatologija sparčiai tobulėja, o žiemą, kai psoriazės paūmėjimai dažnesni, naujos technologijos ir tyrimai ypač aktualūs. Kas naujo psoriazės tyrimų srityje?

 
  • Tikslinės molekulės. Kuriami nauji biologiniai vaistai, kurie itin preciziškai slopina specifinius uždegimo kelius odoje, pavyzdžiui, interleukinų 17 ar 23 signalus. Tyrimai rodo, kad tokia terapija gali sumažinti bėrimų plotą iki 90 % sunkių formų pacientams ir išlaikyti ilgalaikę remisiją. Nauji preparatai leidžia mažinti tradicinių kortikosteroidų ilgalaikį naudojimą, taip sumažinant odos plonėjimo ir kitų šalutinių efektų riziką.
  • Personalizuota terapija. Gydymo planai vis dažniau kuriami atsižvelgiant į paciento genetinius veiksnius, imuninės sistemos atsaką ir gyvenimo būdą. Taip gydymas tampa efektyvesnis, turi mažiau šalutinių poveikių. Ištirta, kad personalizuota schema gali ženkliai sumažinti paūmėjimų dažnumą ir pagerinti gyvenimo kokybę.
  • Skaitmeninės priemonės. Mobiliosios programėlės ir specialios platformos leidžia stebėti odos būklę, fiksuoti simptomus, fotografuoti bėrimus, sekti gydymo poveikį. Ankstyvas paūmėjimų nustatymas leidžia greičiau koreguoti gydymą, išvengti sunkesnių epizodų. Be to, kai kurios aplikacijos suteikia edukacinę medžiagą, kaip prižiūrėti odą ir kokių įpročių vengti žiemą.
 

Psoriazė žiemą gali tapti didesniu iššūkiu, tačiau tinkama kasdienė priežiūra, naujausi gydymo metodai ir gyvenimo būdo pokyčiai leidžia kontroliuoti ligą. Svarbiausia – nuoseklumas: drėkinti odą, vengti dirgiklių, stebėti simptomus ir reguliariai konsultuotis su dermatologu. Net maža kasdienė detalė – tinkamas kremas, drėkinimas ar švelni higiena – gali pagerinti odos būklę ir bendrą savijautą.

 

Autorė Jūratė Survilė