Klausa – vienas pagrindinių žmogaus pojūčių ir svarbi socialinės integracijos dalis. Klausos praradimas sutrikdo bendravimą, pasaulio pažinimą, trukdo gebėjimui dirbti ir mėgautis gyvenimu. PSO teigimu, pusės visų kurtumo ir klausos sutrikimų atvejų būtų galima išvengti juos nustačius laiku. O 2025 m. atlikta genų terapija įrodo, kad jau dabar dalį kurčiųjų galima visiškai išgydyti.

 

Daugybė skirtingų kurtumo priežasčiųSenior,Woman,And,Her,Granddaughter,With,Hearing,Aids,Hugging,On

 

Lietuvoje yra apie 6 tūkst. kurčių žmonių, o klausos sutrikimų turinčių asmenų – maždaug 40 tūkst. Prognozuojama, kad ateityje šių sutrikimų daugės. Pasak otorinolaringologų, klausos susilpnėjimo ar praradimo priežasčių yra daug: stiprus triukšmas, smegenų augliai, įvairių stiprių vaistų poveikis (dažniausiai antibiotikų ir skirtų onkologinėms ligoms gydyti), kai kurios infekcinės, genetinės ligos. Klausa retsykiais sutrinka persirgus virusine liga, pavyzdžiui, gripu. Dėl išsivysčiusios komplikacijos – ausų uždegimo gali būti pažeistas klausos nervas. Taip pat gali turėti įtakos įvairios ligos – cukrinis diabetas, arterinė hipertenzija, dažni ausų uždegimai. Medikų teigimu, vyresniame amžiuje klausa silpnėja dėl aterosklerozinių kraujagyslių pakitimų. Klausos sutrikimas dėl senėjimo procesų, manoma, prasideda apie 25 metus ir vis labiau stiprėja sulaukus 45-erių. Šiais laikais stebėtinai dažna klausos sutrikimų priežastis – stiprus triukšmas ar traumos. Viena pavojingiausių ausies traumų – būgnelio sužalojimas, sukeliamas stiprios garso bangos, staigaus slėgio pasikeitimo tarp išorinės ir vidinės ausies, smūgio per ausį. Klausą galima prarasti ir dėl vienkartinio smūginio triukšmo poveikio. Vienintelis stiprus garsas, pavyzdžiui, šūvio, gali turėti negrįžtamų padarinių – klausos praradimą, nuolatinį ūžimą ausyse. Apkursti galima apsinuodijus cheminėmis medžiagomis, vartojant kai kuriuos vaistus. Kurtumas gali būti įgimtas. Statistikos duomenimis, iš 1000 vaikų vienas gimsta kurčias arba neprigirdintis, trys turi nuolatinį klausos sutrikimą, dar 3–4 mažyliams dėl patologijos klausa sutrinka per pirmuosius gyvenimo metus. Kūdikiai gali gimti kurti dėl nėštumo metu mamos persirgtų ligų arba vartotų vaistų.

 

Klausa atkuriama ne tik implantais, bet ir genų terapija

 

Vidutiniškai ar lengvai neprigirdintiems žmonėms padeda klausos aparatai. Šiuolaikiniai klausos aparatai – kone technologinis stebuklas. Tai elektriniai implantai, dedami ten, kur buvo pažeistos ląstelės, visai šalia ausies. Jie aptinka garsą ir siunčia elektrinį signalą, taip pavaduodami neveikiančias ląsteles, toliau garsas keliauja į smegenis. Visgi labai svarbu, kad klausą prarandantis žmogus į medikus kreiptųsi kuo anksčiau. Mat uždelsto kurtumo atveju kochlearinė implantacija neturi prasmės, nes klausos nervas žūsta. Šiuo metu efektyviausiai gydomas genų sutrikimų nulemtas vaikų kurtumas. 2022 m. prasidėjo genų terapijos tyrimai, o 2024 m. Kinijoje atliktas precedento neturintis eksperimentas – nuo gimimo kurtiems vaikams pavyko sugrąžinti klausą. Nustatę konkretų geną, dėl kurio neveikia jungtis tarp ausies plaukuotųjų ląstelių, kurios atpažįsta garsą, ir nervų, kurie perduoda signalus į smegenis, jį mokslininkai pakeitė dalimi sveikatai visiškai nepavojingo viruso genetine medžiaga. Į vaikų ausis suleista injekcija. Rezultatai nenuvylė – visi eksperimente dalyvavę vaikai iš dalies atgavo klausą. Ši konkreti genų terapija veiksminga gydant tik vieną kurtumą lemiantį genetinį sutrikimą. Manoma, kad visame pasaulyje 2–8 % vaikų serga šia liga, vadinama DFNB9. Jiems visiems būtų galima padėti tiesiog į abi ausis suleidus tokių injekcijų. Ši metodika ruošiama bendradarbiaujant JAV ir Kinijos mokslininkams Bostone.

 

Vis daugiau vilties

 

Paprastai prireikia 5–10 metų, kol naujas gydymo metodas visiškai patvirtinamas ir tampa plačiai prieinamas. Tačiau 2024 m. tyrimo autoriai tikino, kad viskas vyks daug greičiau. Pasirodo, jie taip optimistiškai buvo nusiteikę ne be priežasties. Jau pernai vasarą jėgas suvienijo Kinijos ir Švedijos mokslininkai. Jie patobulino ankstesnę genų terapijos technologiją, nors ir išlaikė tą patį principą – panaudojo nekenksmingus virusus. Vos per mėnesį visų dešimties dalyvių, kurių amžius buvo nuo 1 iki 24 metų, klausa ženkliai pagerėjo. Viena 7-metė atgavo beveik normalią klausą, o vidutinis pacientų klausos slenkstis pagerėjo nuo 106 decibelų iki 52. Terapija buvo veiksmingiausia jaunesniems vaikams, tačiau nauda pastebėta ir suaugusiesiems. Nepranešta apie jokius rimtus šalutinius poveikius. Tai pirmas kartas, kai genų terapija veiksminga tiek vaikams, tiek suaugusiems pacientams. Dabar mokslininkai siekia nustatyti dažnesnes genetines kurtumo priežastis, pavyzdžiui, GJB2 ir TMC1, kad galėtų suteikti viltį milijonams klausą praradusių žmonių visame pasaulyje. Deja, ne visiems. Tiems, kurių klausa buvo pažeista ne dėl genetinių priežasčių, dar ilgokai teks kliautis kitais metodais. Šiuo metu atliekami ambicingi tyrimai, kuriais siekiama nustatyti, ar įmanoma pažeisto klausos nervo funkciją atkurti su sintetinių audinių pagalba. Toks tyrimas skamba it iš mokslinės fantastikos srities, tačiau realybėje jau naudojami sintetiniai audiniai. Tiesa, kol kas jie padeda atkurti gerokai stambesnes struktūras, pavyzdžiui, dėl traumos nutrūkus riešo, peties ar kojos nervams. Visgi technologijos sparčiai tobulėja. Be genų terapijos, vis daugiau vilčių teikia ir nanotechnologijos medicinoje. Viliamasi, kad jos galėtų padėti atkurti dalį klausos nervo.

 

Autorė Eglė Stratkauskaitė