Vasarą augintiniai daugiau laiko praleidžia lauke, todėl padidėja rizika susidurti su erkėmis, blusomis, kitais parazitais ir įvairiomis infekcijomis. Dalis sveikatos sutrikimų išryškėja tik po kurio laiko, todėl rudens pradžia – puiki proga profilaktiškai apsilankyti pas veterinarą. Specialistai primena, kad reguliari apžiūra padeda anksti pastebėti ligas, atnaujinti apsaugą nuo parazitų ir pasirūpinti, kad augintinis šaltąjį sezoną pasitiktų sveikas.

 

Vasaros palikimasCheerful,Man,Veterinarian,Doctor,Cuddling,And,Playing,With,Cute,Pembroke

 

Net jei augintinis atrodo sveikas, veterinarai rekomenduoja vasaros pabaigoje neatidėlioti profilaktinės apžiūros – kai kurie sveikatos sutrikimai pirmuosius simptomus gali parodyti tik po kelių savaičių ar net mėnesių. Ypatingą dėmesį verta skirti erkių platinamoms ligoms, tokioms kaip babeziozė, anaplazmozė ar Laimo liga. Ankstyvieji jų požymiai – vangumas, karščiavimas, apetito stoka ar šlubavimas – dažnai būna neryškūs, todėl juos lengva supainioti su paprastu nuovargiu. Vizito metu veterinaras taip pat įvertins, ar augintinis neturi blusų, kitų išorinių bei vidaus parazitų, apžiūrės odą, kailį, ausis ir letenas. Vasarą dėl maudynių, žygių ar pasivaikščiojimų aukštoje žolėje dažniau pasitaiko odos sudirgimų, ausų uždegimų, įsipjovimų ar tarpupirščių pažeidimų, kurie negydomi gali sukelti rimtesnių problemų.

 

Ar antiparazitinė apsauga vis dar veiksminga?

 

Daugelio šeimininkų manymu, pasibaigus vasarai baigiasi ir erkių sezonas, tačiau tai klaidingas įsitikinimas. Erkės išlieka aktyvios tol, kol oro temperatūra nenukrinta iki 5 °C ar žemiau, todėl šiltą rudenį jos gali kelti pavojų net iki lapkričio ar gruodžio. Dėl šios priežasties apsaugos nuo erkių ir blusų nereikėtų nutraukti vien dėl pasikeitusio kalendoriaus.

 

Profilaktinės apžiūros metu veterinaras gali įvertinti, ar naudojamos antiparazitinės priemonės vis dar veiksmingos, ir patarti, kada jas reikėtų atnaujinti. Skirtingų preparatų veikimo trukmė skiriasi – vieni saugo kelias savaites, kiti kelis mėnesius, todėl svarbu laikytis gamintojo nurodymų ir nepraleisti kitos dozės.

 

Specialistai taip pat pastebi, kad dažnai netinkamai pasirenkami ir patys preparatai – neatsižvelgiama į gyvūno rūšį, svorį ar amžių. Pasitaiko ir tokių atvejų, kai priemonės naudojamos nereguliariai arba ne pagal instrukciją, todėl jų veiksmingumas sumažėja. Veterinaras padės pasirinkti tinkamiausią apsaugos būdą ir primins, kaip ją naudoti, kad augintinis būtų apsaugotas visą rizikos laikotarpį.

 

Profilaktiniai tyrimai – daugiau nei formalumas

 

Vizito metu veterinarijos gydytojas įvertina bendrą gyvūno būklę: kūno kondiciją, širdies ir kvėpavimo sistemos veiklą, limfmazgius, akis, odą, kailį, judėjimą bei kitus svarbius sveikatos rodiklius. Taip pat įvertinamas kūno svoris, nes net nedideli jo pokyčiai gali būti vienas pirmųjų įvairių sveikatos sutrikimų požymių.

 

Vyresniems augintiniams rekomenduojama atlikti profilaktinius kraujo tyrimus, kurie leidžia įvertinti inkstų, kepenų, kasos ir kitų vidaus organų funkcijas, nustatyti uždegiminius procesus ar medžiagų apykaitos sutrikimus. Atsižvelgiant į augintinio amžių, sveikatos būklę ir pastebėtus simptomus, gali būti skiriami ir šlapimo tyrimai, padedantys anksti diagnozuoti šlapimo takų ligas, inkstų funkcijos sutrikimus ar endokrininius susirgimus.

 

Ne mažiau svarbi burnos ertmės apžiūra. Dantų akmenys, dantenų uždegimas ar kitos burnos ligos ne tik sukelia skausmą, bet ir gali tapti lėtinio uždegimo židiniu, turinčiu neigiamos įtakos bendrai organizmo sveikatai.

 

Ankstyva diagnostika suteikia galimybę gydymą pradėti laiku, sulėtinti ligą ir išsaugoti gerą augintinio gyvenimo kokybę.

 

Skiepai ir sveikatos dokumentai

 

Rudens pradžioje derėtų įsitikinti, kad augintinio vakcinacija atitinka galiojančias rekomendacijas. Per profilaktinį vizitą veterinaras peržiūri skiepijimo istoriją, įvertina, ar atėjo laikas revakcinacijai, ir sudaro tolesnį profilaktikos planą. Laiku atliekama revakcinacija padeda išlaikyti imuninę apsaugą nuo pavojingų infekcinių ligų ir sumažina jų plitimo riziką.

 

Skiepų aktualumą ypač svarbu įvertinti augintiniams, kurie lankosi gyvūnų viešbučiuose, parodose, dresūros aikštelėse ar dažnai kontaktuoja su kitais gyvūnais. Tokiose vietose infekcinių ligų perdavimo tikimybė yra didesnė, todėl nepakankama vakcinacija gali kelti riziką tiek pačiam augintiniui, tiek aplinkiniams gyvūnams.

 

Ruošiantis kelionėms rudenį, būtina iš anksto pasirūpinti ir sveikatos dokumentais. Keliaujant į užsienį dažniausiai privalomas galiojantis Europos Sąjungos augintinio pasas, galiojanti vakcinacija nuo pasiutligės, o kai kurios valstybės taiko papildomų reikalavimų, pavyzdžiui, reikalauja apsaugos nuo tam tikrų parazitų ar kitų profilaktinių procedūrų. Dalis reikalavimų turi būti įvykdyti likus tam tikram laikui iki kelionės, todėl vizito pas veterinarą neatidėti paskutinei dienai.

 

Pasiruošimas šaltajam sezonui

 

Keičiantis metų laikams, keičiasi ir augintinių poreikiai. Trumpėjant dienoms bei mažėjant fiziniam aktyvumui, verta iš naujo įvertinti mitybą, judėjimo režimą ir bendrą sveikatos būklę. Profilaktinis vizitas pas veterinarijos gydytoją padeda laiku pritaikyti priežiūrą prie artėjančio šaltojo sezono ir sumažinti su juo susijusių sveikatos problemų riziką.

 

Atvėsus orams daugelis augintinių juda mažiau, todėl jų energijos sąnaudos sumažėja. Jei mityba išlieka tokia pati kaip vasarą, didėja antsvorio rizika. Veterinarijos gydytojas gali įvertinti augintinio kūno kondiciją, rekomenduoti koreguoti ėdalo kiekį ar sudėtį ir patarti, kaip išlaikyti optimalų kūno svorį.

 

Vyresnio amžiaus augintiniams ruduo išryškina lėtines judėjimo sistemos problemas. Osteoartritu ar kitomis sąnarių ligomis sergantys gyvūnai vėsesniu ir drėgnesniu oru gali tapti mažiau judrūs, sunkiau atsikelti po poilsio, pradėti šlubuoti ar vengti ilgesnių pasivaikščiojimų. Tokiu atveju svarbu nelaukti, kol simptomai sustiprės – veterinarijos gydytojas gali rekomenduoti atlikti papildomų tyrimų, gydymą ar priemones, sumažinančias skausmą ir išsaugančias judrumą.

 

Rudenį dėmesio reikalauja ir kailio bei odos būklė. Po vasaros gali išryškėti odos sudirgimai, alerginės reakcijos ar kailio pokyčiai, o prasidėjęs sezoninis šėrimasis reikalauja reguliarios priežiūros. Veterinarijos gydytojas įvertins, ar kailio ir odos pokyčiai yra natūralūs, ar gali rodyti sveikatos sutrikimus, kuriems reikalingas gydymas.

 

Nepaisant vėsesnių orų, fizinis aktyvumas išlieka svarbia gerą sveikatą palaikančia priemone. Reguliarūs pasivaikščiojimai ir žaidimai padeda išlaikyti normalų kūno svorį, stiprina raumenis, palaiko sąnarių funkciją ir teigiamai veikia augintinio emocinę būklę. Veterinarijos gydytojas gali patarti, kaip pritaikyti fizinį krūvį prie augintinio amžiaus, sveikatos būklės ir individualių poreikių.

 

Kada kreiptis nedelsiant?

 

Nors profilaktinė apžiūra svarbi kiekvienam augintiniui, tam tikri klinikiniai požymiai rodo, kad veterinarijos gydytojo konsultacijos atidėlioti nereikėtų. Net jei simptomai atrodo nestiprūs ar pasireiškia epizodiškai, jie gali būti pirmieji rimtų sveikatos sutrikimų požymiai. Į veterinarijos kliniką reikėtų kreiptis kuo greičiau, jei augintinis:

 
  • tampa vangus, daugiau miega, vengia įprastos veiklos ar žaidimų;
  • praranda apetitą;
  • netenka svorio, nors mityba nepasikeitė;
  • intensyviai kasosi, laižo ar kandžioja odą, atsiranda paraudimų ar plikų vietų;
  • pradeda šlubuoti, sunkiau juda, nenori lipti laiptais ar šokinėti;
  • pastebimai dažniau arba rečiau šlapinasi, šlapinimasis tampa skausmingas ar pakinta šlapimo spalva;
  • nuolat kosti, dūsta ar sunkiau kvėpuoja, ypač ramybės būsenoje.
 

Ankstyvas kreipimasis į veterinarijos gydytoją leidžia greičiau nustatyti tikslią diagnozę, laiku pradėti gydymą ir reikšmingai padidinti sėkmingo gydymo galimybes.

 

Autorė Jūratė Survilė