Peršalimas – plačiai paplitusi virusinė infekcija, kasmet paliečianti milijonus žmonių visame pasaulyje. Nors šis sveikatos sutrikimas retai kelia rimtą grėsmę, visgi gali būti didelis nepatogumas, priverčiantis iškristi iš įprasto kasdienybės ritmo. Kaip susidoroti su šiuo negalavimu?

 

Apgaulingas pavadinimasUnhappy,Sad,Young,Indian,Female,In,Plaid,Suffering,From,Fever

 

Peršalimo pavadinimas skatina manyti, kad ligą sukelia šaltas oras. Juo labiau kad būtent šaltymečiu stebimas peršalimo ligų pikas. Tiesa kiek kitokia. Peršalimą sukelia virusai – jų žinoma per 200. Dažniausias kaltininkas – rinovirusai. Jie itin užkrečiami, gali būti perduodami per orą, kai žmogus kosėja, čiaudi, taip pat esant tiesioginiam sąlyčiui su užterštais paviršiais. Šaltymetis ypač palankus plisti virusams, nes daugiau laiko leidžiame uždarose patalpose, rečiau kvėpuojame grynu oru, daug laiko praleidžiame susibūrimuose (darbe, mokykloje, darželyje), dažnam stinga vitaminų ir kitų maistinių medžiagų, ypač vitamino D, mat saule tamsiuoju ir šaltuoju sezonu galime mėgautis retai.

 

Būdingi simptomai

 

Dažniausiai peršalimo simptomai pasireiškia praėjus 1–3 dienoms po užsikrėtimo. Peršalimui būdinga sloga, nosies užgulimas, čiaudulys, gerklės perštėjimas ar skausmas, kosulys. Karščiavimo gali nebūti arba jis nežymus. Vaikams jis pasireiškia dažniau nei suaugusiesiems. Taip pat būdingas bendras nuovargis, galimas nestiprus galvos skausmas. Įprastai visi šie simptomai praeina savaime per 7–10 dienų.

 

Kaip sau padėti?

 

Nors peršalimas praeina savaime ir nėra specifinių vaistų jam gydyti, tam tikri preparatai bei pagalbinės priemonės gali palengvinti būklę ir greičiau susigrąžinti įprastą savijautą.

 

Poilsis. Numeris vienas. Nenumokite ranka sakydami, kad tai tėra eilinis peršalimas. Esant galimybei neikite į darbą, mokslus, likite namuose ir kuo daugiau ilsėkitės. Taip padėsite organizmui visas jėgas skirti kovai su virusu. Be to, likdami namuose apsaugosite kitus nuo rizikos užsikrėsti.

 

Skysčiai. Kuo daugiau jų vartosite, tuo geriau. Šilti skysčiai, tokie kaip žolelių (liepžiedžių, čiobrelių, ramunėlių, medetkų, aviečių lapų ir kt.) arbatos, vištienos sultinys, karštas vanduo su medumi ir citrina, gali nuraminti gerklės skausmą, palengvinti kosulį, taip pat palaiko reikiamą skysčių pusiausvyrą organizme. Tai itin svarbu, nes derama organizmo hidratacija skatina sklandesnį patogeninių mikroorganizmų šalinimą.

 

Nereceptiniai vaistai. Vaistinėse gausu nereceptinių preparatų, skirtų specifiniams peršalimo simptomams lengvinti. Tai purškalai į nosį, lengvinantys kvėpavimą, mažinantys nosies užgulimą, gerklės skausmui ir uždegimui malšinti skirtos pastilės, purškalai, kosulį mažinantys sirupai ir kt. Visi jie veiksmingai slopina simptomus ir padeda greičiau pasveikti. Svarbu paisyti nurodyto dozavimo ir prieš vartojant pasitarti su gydytoju arba vaistininku.

 

Skalavimas druska. Senas geras liaudiškas ir tikrai veiksmingas metodas. Į stiklinę šilto vandens įmaišyti šaukštelį druskos ir tirpalu skalauti burną. Tai nuramina gerklės skausmą, sumažina dirginimą, greičiau įveikia uždegimą.

 

Oro drėkinimas. Šildymo sezonu namų oras dažnai pernelyg išsausėja, o tai nepalanku perštint gerklę, sloguojant, kosėjant, nes kvėpavimo takai bei gerklės audiniai dar labiau dirginami. Todėl rekomenduojama naudoti oro drėkintuvus, kurie palaiko optimalią 40–60 % drėgmę.

 

Inhaliacijos. Patogiausia jas atlikti naudojant specialius inhaliatorius. Galima įsigyti įvairiausių modelių, skirtų naudoti namuose ir tinkančių visai šeimai – tiek suaugusiesiems, tiek vaikams. Inhaliacijos drėkina ir nuramina kvėpavimo takus, mažina sudirgimą, uždegimą, gerina kvėpavimo kokybę. Gelbsti varginant kosuliui, slogai. Esant poreikiui galima inhaliuoti gydytojo skirtus vaistus.

 

Kaip apsisaugoti ir apsaugoti kitus?

 

Norint sumažinti riziką susirgti peršalimu, pati svarbiausia yra rankų higiena. Kas kartą grįžus namo, prieš valgį, ypač po sąlyčio su sergančiu asmeniu, rankas privalu plauti su muilu po šiltu vandeniu – bent 20 sek. Nepamiršti tarpupirščių, viršutinės delno dalies, panagių. Nuplautas rankas kruopščiai nusausinti, nes drėgna ir šilta terpė – ideali terpė patogeniniams mikroorganizmams daugintis.

 

Jeigu aplinkoje yra sergantis asmuo, kiek įmanoma su juo vengti artimo sąlyčio. Jeigu sergate patys, verčiau likite namuose, kad neužkrėstumėte aplinkinių. Jei namuose yra sergančių artimųjų, nesidalinkite asmeninio naudojimo daiktais, pavyzdžiui, puodeliais, stalo įrankiais. Taip pat kuo dažniau vėdinti namus, kietus paviršius valyti drėgnai (nepamiršti rankenų, šviesos jungiklių), o sausus išsiurbti.

 

Itin svarbus čiaudėjimo ir kosėjimo etiketas. Tai darant būtina uždengti burną vidine alkūnės linkio dalimi, dar geriau – vienkartine servetėle, kurią iškart išmesti.

 

Galiausiai būtina stiprinti imuninę sistemą – tinkamai subalansuoti darbo ir poilsio režimą, vengti streso, sveikai maitintis, būti fiziškai aktyviems. Esant poreikiui vartoti maisto papildų imuninei sistemai.

 

Autorius Jūratė Survilė