Permainingi orai – išbandymas sąnariams

Vos tik termometro stulpelis smunka žemyn ar danguje kaupiasi apsunkę debesys, daugelis žmonių pajunta ne tik nuotaikos, bet ir kūno pokyčių. Ypač sąnariuose. Atrodo, lyg keliai ar klubai patys perspėtų apie artėjančią orų permainą. Tai nėra vaizduotė: tam įtakos turi slėgio svyravimai, drėgmė, net šalčio sukelti raumenų įtempimai. Laimei, šį jautrumą galima ne tik suprasti, bet ir valdyti.

Kodėl veikia sąnarius?

Nors gali atrodyti keista, daugelis tikrai jaučia, kaip lauke keičiantis orams kinta ir sąnarių savijauta. Tam yra gana paprastas paaiškinimas.

Slėgio pokyčiai ir jautri sąnario kapsulė. Kai krinta atmosferos slėgis (dažniausiai prieš lietų ar staigius orų pokyčius), kūną tarsi mažiau „suspaudžia“. Sąnario kapsulė, kuri gaubia sąnarį, gali šiek tiek išsiplėsti ir tapti jautresnė. Jei sąnaryje jau yra pakitimų – kremzlės nusidėvėjimas, uždegimo židinys, netgi nedidelis spaudimo pasikeitimas gali sukelti maudimą ar sunkumo pojūtį.

Šaltis → raumenų įsitempimas → sustingimas. Vėsesnis oras verčia raumenis ir sausgysles įsitempti, lyg kūnas stengtųsi apšilti. Tačiau įsitempę audiniai mažina sąnarių paslankumą, todėl rytais ar išėjus į lauką sąnariai jaučiami tarsi kietesni, judesiai tampa ne tokie laisvi. Tai ypač būdinga keliams, klubams, rankų pirštams.

Drėgmė ir oro kaita skatina uždegiminius procesus. Drėgnas, žvarbus oras gali sustiprinti esamus uždegiminius židinius – ypač tiems, kurie turi sąnarių ligų, senesnių traumų ar serga artritu. Drėgmė ir temperatūros svyravimai trukdo normaliai kraujotakai aplink sąnarį, todėl sustiprėja tempimo, maudimo, laužymo pojūtis.

Atskirti rimtesnes problemas

Orų pokyčiai paprastai sukelia maudimą, tempimą ar buką diskomfortą – tą jausmą, kai sąnariai tarsi praneša apie artėjantį lietų, sniegą ar temperatūros kritimą. Toks jautrumas dažniausiai trumpalaikis ir nepavojingas: sustiprėja keičiantis orams, o nusistovėjus temperatūrai ar slėgiui aprimsta.

Vis dėlto verta atkreipti dėmesį į ženklus, kurie gali rodyti ne tik orų įtaką, bet ir uždegimą ar prasidedančią ligą. Jei skausmas tampa aštresnis, pulsuojantis, trukdo judėti ar išbūti tam tikrose pozose, tai nebėra tipinis su meteorologiniais reiškiniais susijęs jautrumas. Įtarimą turėtų kelti ir tinimas, paraudimas, sąnario šiluma, nes tai dažni uždegimo požymiai.

Dar vienas signalas – trukmė. Orų nulemtas diskomfortas paprastai praeina per kelias valandas ar trunka dieną kitą, o jei skausmas laikosi ilgiau nei savaitę, stiprėja ar riboja kasdienę veiklą, vertėtų kreiptis į gydytoją, kad atmestų rimtesnę diagnozę – nuo artrozės iki artrito.

Kaip palengvinti būklę?

Kai lauke krinta slėgis, svyruoja temperatūra arba įsivyrauja didelė drėgmė, sąnariai gali surambėti ir priminti apie save. Laimė, kasdieniai įpročiai ir nedideli triukai leis pastebimai sumažinti diskomfortą.

Šiluma – greičiausias palengvėjimas. Šildomieji pleistrai, šilta vonia ar net dušas padeda atpalaiduoti sustingusius raumenis ir sumažinti skausmingą įtampą aplink sąnarį.

Judesys vietoje sustingimo. Lengvi tempimo pratimai, pasivaikščiojimas ar mobilumo mankšta aktyvina kraujotaką ir gerina sąnario mobilumą. Idealu tempimo pratimus atlikti rytais, pakanka 10–15 min., kad kūnas „užsivestų“.

Tinkama apranga. Šalti keliai, čiurnos ar rankos greičiau reaguoja į temperatūros pokyčius, todėl rūbų sluoksniavimas ir apsauga nuo vėjo svarbesni, nei atrodo.

Priešuždegiminis gyvenimo būdas. Reguliarus miegas, mažiau cukraus ir kuo daugiau maistinių skaidulų bei omega-3 riebalų rūgščių turinčių produktų. Tai paprasta, bet veiksminga pagalba sąnariams, linkusiems apie save priminti keičiantis orams.

Papildomos priemonės. Magniu papildyti geliai, lengvi masažai ar specialūs gydomieji tepalai gali suteikti papildomą palengvėjimą, ypač jei sąnarys jautrus nuolat.

Lengva kasdienė mankšta sąnariams

Kasdienis švelnus judėjimas gali ryškiai sumažinti orų nulemtą sąnarių jautrumą. Svarbiausia – reguliarumas, o ne intensyvumas. Štai keli paprasti pratimai, tinkantys kone kiekvienam:

Lėti sąnarių apsukimai. Kaklas, riešai, pečiai, klubai, keliai ir čiurnos – kiekvieną sąnarį lėtai išjudinti apskritais sukamaisiais judesiais. Tai suaktyvina kraujotaką ir sumažina sustingimą.

Lengvas tempimas. Trumpi 10–15 sek. tempimai pečiams, nugarai, šlaunims ir blauzdoms atpalaiduoja raumenis, todėl jie mažiau tempia sąnarius.

„Katė–karvė“. Klūpant keturiomis ir švelniai lankstant nugarą aukštyn ir žemyn (sudarant kuprą, tada nugarą išlenkiant), išjudinamas stuburas, sumažėja įtampa juosmens srityje ir klubų sąnariuose.

Žingsniavimas vietoje arba trumpas pasivaikščiojimas. Vos 10 min. lengvo ėjimo gali sušildyti raumenis ir sumažinti sąnarių maudimą.

Trumpi pratimai prie stalo. Sėdint pakilnoti kojas, lengvai pasukti kulkšnis, atpalaiduoti pečius – gera išeitis, kai nėra laiko rimtesnei mankštai.

Svarbiausia – judėti be skausmo, lėtai ir maloniai. Tokia trumpa kasdienė rutina padeda sąnariams geriau reaguoti į orų permainas ir mažina diskomfortą.

Įdomu

• Net iki 70 % žmonių, turinčių sąnarių jautrumą, sako jaučiantys artėjančią darganą anksčiau, nei tai numato sinoptikai.
• Miegas šaltame kambaryje gali sustiprinti rytinį sąnarių maudimą, net jei žmogus visiškai sveikas.
• Orų jautrumas dažnesnis moterims, ypač po 45 m., dėl natūralių hormonų pokyčių, turinčių įtakos jungiamajam audiniui.
• Kartais skausmą lemia ne pats sąnarys, o aplinkiniai audiniai – sausgyslės, raiščiai, raumenys, kurie irgi reaguoja į temperatūros pokyčius.

Autorė Jūratė Survilė