Pavojus namuose – amžinosios cheminės medžiagos  

Įprasti virtuvės įrankiai, indų teflonas, vandeniui atspari striukė ar net kosmetika – daugelyje kasdienių daiktų slepiasi PFAS cheminės medžiagos, dar vadinamos amžinosiomis. Jos nesuyra natūraliai, kaupiasi organizmuose ir aplinkoje. Be to, kaip rodo moksliniai tyrimai, susijusios su daugybe sveikatos sutrikimų. Kaip apsisaugoti?

Kas tai?

PFAS (angl. per- and polyfluoroalkyl substances) – tai didelė sintetinių medžiagų grupė, kuriai būdinga stipri cheminė struktūra, ypač fluoro (F) ir anglies (C) atomų jungtys. Tokių junginių privalumas – atsparumas vandeniui, riebalams, dėmėms, karščiui. Dėl stiprių C ir F jungčių PFAS praktiškai neskyla gamtoje. Tad išlieka dirvožemyje, vandenyje, ore ir maisto grandinėje ilgus metus. Kaupiasi net organizmuose – PFAS aptinkama žmonių ir gyvūnų kraujyje netgi tuose regionuose, kur nebėra intensyviai naudojamos.

PFAS (amžinųjų medžiagų) panaudojimas kasdieniame gyvenime labai platus. Jų randama:

• Nepridegančios dangos keptuvėse, induose su non-stick paviršiais.
• Tekstilėje (kilimuose, drabužiuose, baldų užvalkaluose), ypač toje, kuri impregnuota vandeniui ar atspari dėmėms.
• Maisto pakuotėse: maišeliuose, dėžutėse, kartone su specialia danga, atsparia riebalams, ypač greitojo maisto pakuotėse. Beje, nuo pakuotės paviršiaus PFAS gali patekti į maistą.
• Kosmetikoje ir higienos priemonėse: kai kuriuose kremuose, dekoratyvinėje kosmetikoje, kur naudojamos drėgmei atsparios formulės, blizgiai, siekiama ilgalaikio išsilaikymo ant odos.
• Gesinimo putose (AFFF), kurios paplitusios pramonėje ir naudojamos avarinėse situacijose.

Grėsmė sveikatai

Labiausiai aptarinėjamas kancerogeninis PFAS poveikis sveikatai. Moksliniai tyrimai rodo, kad šie cheminiai junginiai, ypač PFOA ir PFOS, didina inkstų, kepenų, sėklidžių vėžio riziką. Apskritai amžinosiomis vadinamos medžiagos gali paveikti daugelį kūno sistemų. Didesnė PFAS koncentracija kraujyje siejama su aukštesniu bendru cholesteroliu ar MTL cholesteroliu. Taip pat vyksta imuninės sistemos slopinimas, stebimas mažesnis antikūnų atsakas į vakcinas, ypač vaikams. PFAS gali turėti toksinį poveikį kepenims, pakeisti fermentų rodiklius. Amžinosios medžiagos kelia pavojų ir nėščiosioms bei vaisiui: studijų duomenys rodo, kad PFAS sąveika gali būti susijusi su mažu vaisiaus gimimo svoriu, galimu padidėjusiu kraujospūdžiu nėštumo metu (preeklampsija).

Ekologinė žala

PFAS kelia grėsmę ne tik žmonėms, bet ir aplinkai. Amžinosios medžiagos išlieka ilgam, migruoja su vandeniu ir dirvožemiu, jas sunku pašalinti, todėl vyksta gruntinių vandenų, upių ir dirvožemio teršimas. PFAS kaupiasi žuvų, vėžiagyvių ir kitų vandens gyvūnų organizmuose, taip žmonės per maistą gauna papildomą šių pavojingų medžiagų kiekį. Didesnė amžinųjų medžiagų koncentracija aptinkama prie sąvartynų ar kitų atliekų tvarkymo vietų. Nuo išmestų atliekų PFAS kartu su lietaus vandeniu per gruntą pasiekia vietinius augalus ir gyvūnus. Net kai PFAS gamyba tam tikroje zonoje būna nutraukta, jų likučiai aplinkoje išlieka. Yra tyrimų, rodančių, jog PFAS gali keisti reprodukcinius rodiklius, vystymosi procesus ūkiuose ir laukinėje gamtoje. Visa tai kelia didelį stresą jautresnėms rūšims, prisideda prie jų populiacijos mažėjimo ar net nykimo.

Kaip apsisaugoti?

Kaip ir daugelyje situacijų, geriausia apsauga – pavojaus vengimas. Todėl kiek įmanoma reikėtų mažinti PFAS turinčių produktų naudojimą.

Virtuvėje: vietoj nepridegančių teflono keptuvių rinktis nerūdijančiojo plieno ar ketaus indus. Nepamiršti, kad pažeistos non-stick dangos skatina PFAS patekimą į maistą.

Drabužiuose ir avalynėje: pirkti gaminius be impregnantų ar žymių „atsparus vandeniui / dėmėms“. Kai kurie prekių ženklai jau naudoja „PFAS-free“ etiketes.

Kosmetikoje: rinktis dekoratyvinę kosmetiką ir higienos priemones su žyma „PFAS-free“ – tai ypač aktualu blakstienų tušams, akių šešėliams ir lūpdažiams.

Maisto pakuotėse: vengti vienkartinių dėžučių su riebalams atsparioms dangomis – ypač būdinga greitojo maisto pakuotėms. Kuo dažniau pirkti šviežią, neapdorotą maistą be perteklinių įpakavimų. Į parduotuvę pasiimti daugkartinių maišelių ar stiklainių.

Vandens filtravimas. Ne visi filtrai veiksmingi nuo PFAS. Patikimiausi – aktyvintosios anglies, atvirkštinio osmoso filtrai ar nanofiltracijos sistemos, bet tik sertifikuoti gaminiai, pažymėti PFAS pašalinimo testais. Ekspertai pabrėžia, kad buitiniai filtrai turi būti reguliariai keičiami, jog PFAS nesikauptų.

Įstatyminiai sprendimai ir aktyvus pilietiškumas. Rinktis gamintojus, kurie aiškiai deklaruoja PFAS netaikymą gamyboje. Remti iniciatyvas, siekiančias griežtesnių reglamentų. Europos Sąjungoje REACH reglamentas jau apribojo PFHxA, PFOA, PFOS, PFNA, PFHxS naudojimą. Šiuo metu svarstomas plataus masto draudimas visai PFAS grupei. Tai būtų vienas didžiausių cheminių medžiagų ribojimų ES istorijoje. Kai kurios šalys (pvz., Danija) jau uždraudė PFAS maisto pakuotėse ir įvedė ženklinimo reikalavimus kosmetikai. Lietuva prisijungusi prie bendros ES pozicijos dėl PFAS apribojimų ir vykdo gruntinių vandenų bei nuotekų stebėseną.

Įdomu

• Kvynslando universitete (Australija) atliktas tyrimas, kurio metu analizuota per 1000 namų ūkio produktų iš 15 skirtingų kategorijų (tekstilė, kosmetika, buitinė chemija ir kt.). Juose aptikti 107 skirtingi PFAS junginiai. Didžiausios koncentracijos nustatytos gesinimo putose, impregnantų skysčiuose ir tekstilės gaminiuose.
• Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) 2020 m. nustatė grupinį toleruotiną savaitinį PFAS kiekį žmonėms: 4,4 nanogramo (ng) vienam kūno svorio kilogramui per savaitę, kai skaičiuojama PFOS, PFOA, PFNA ir PFHxS suma. Vidutinė PFAS suvartojimo vertė su maistu suaugusiesiems Europoje svyruoja nuo 3 iki 22 ng/kg kūno svorio per savaitę, tai priklauso nuo mitybos, gyvenamosios vietos.
• Nuo 2023 m. ES reglamentas nustato maksimalias leistinas PFAS (PFOS, PFOA, PFNA, PFHxS) koncentracijas tam tikruose maisto produktuose (pvz., žuvyje, kiaušiniuose, mėsos produktuose).

Autorė Jūratė Survilė