Potvynius Lietuvoje sukelia ne tik smarkios liūtys, bet ir sparčiai tirpstantis sniegas ar upių poplūdžiai. Kasmetiniai potvyniai kelia grėsmę gyventojų sveikatai, gyvybei ir jų turtui, todėl tam būtina iš anksto rengtis. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento specialistai pataria gyventojams, kaip reikėtų elgtis, kad potvynio metu būtų išsaugota gyvybė ir patirta kuo mažiau turtinių nuostolių.

 

Prieš atsirandant realiai grėsmeiSpring,,Flood,,Quebec,,Canada.,Becancur,,Wolinak,Reservation.,The,Roads,Were

 

Geriausia žmonių apsaugos priemonė – jų evakavimas iš pavojingos vietovės. Nėščioms moterims, ligoniams, senyvo amžiaus žmonėms, vaikams iš potvynio zonos patariama išvykti į saugesnes vietas. Nutarus išvykti į saugesnę vietovę, prieš paliekant namus privalu užsukti vandens, dujų sklendes, išjungti elektrą, pasiimti dokumentus, vertybes, būtiniausius daiktus, maisto atsargų, medikamentų, užrakinti duris, uždaryti (užkalti) langus. Tam, kad būtų žinoma, kiek žmonių liko užtvindytoje teritorijoje, būtina užsiregistruoti seniūnijoje.

 

Nusprendus likti potvynio zonoje, būtina pasirengti galimam potvyniui:

 
  • Įsigyti patikimą plaukiojimo priemonę (plaustą, valtį).
  • Apsirūpinti reikiama neperšlampama apranga (žvejų batais, gumine avalyne ir kt.).
 

Pasirūpinti ne mažiau kaip dešimčiai parų: ilgai negendančių maisto produktų, medikamentų, geriamojo vandens, degtukų, žvakių, žibalinių lempų, žibalo, žibintų, malkų. Būtina įkrauti mobiliojo ryšio telefoną ir atsarginius maitinimo elementus. Rekomenduojama paruošti baldams bei buitinei technikai paaukštinimus. Labai svarbu izoliuoti visus elektros laidus, kad neįvyktų trumpasis jungimas. Iš anksto rekomenduojama iš rūsių išnešti daržoves, maisto atsargas, vertingus daiktus. Lengvesnius daiktus, kuriuos gali sugadinti vanduo, specialistų teigimu, reikėtų sunešti į viršutinius aukštus, pastoges.

 

Svarbu ūkininkams ir sodininkams

 

Iškilus potvynio grėsmei, būtina užsandarinti šulinius, kad į juos nepatektų užterštas paviršinis vanduo. Tai daroma viršutinį šulinio rentinį apiplūkiant moliu, o aplink šulinį suformuojant nuolydį, kurį reikėtų išgrįsti akmenimis arba išbetonuoti. Sodybas ar pavienius pastatus apsaugoti nuo ledo lyčių galima įkalus apsauginius stulpus. Tai rekomenduojama padaryti palei sklypo ribas. Rekomenduojama vėliavėlėmis ar kitais ženklais pažymėti, kaip privažiuoti nuo pagrindinio kelio iki sodybos.

 

Jeigu namuose ar ūkiniuose pastatuose (užliejamose vietose) saugomos trąšos bei pesticidai, juos derėtų užkelti kiek įmanoma aukščiau arba išvežti į saugią vietą. Specialistai ragina įsitikinti, kad garažuose, ūkiniuose pastatuose, sandėliukuose neliktų atvirų teršalų (chemikalų, tepalų ir kt.), kurie gali užteršti aplinką. Būtina užsandarinti naftos produktų (tepalų, dyzelinio kuro, benzino) saugyklas. Specialistai primena pasirūpinti ir įrenginiais: aptepti storu tepalo sluoksniu paliekamų įrenginių (mechanizmų) metalines detales, sutvirtinti atskiras konstrukcijas.

 

Kilus potvyniui

 

Gyventojams, kurie nusprendė nesikelti iš savo gyvenamosios vietos, potvynio metu specialistai pataria palaikyti ryšį su kaimynais ir būti pasiruošus vieni kitiems padėti. Jei apie namus jau kyla vanduo, gyventojai turėtų lipti į viršutinius aukštus, jeigu namas vienaukštis – įsikurti pastogėje esančiose patalpose. Ten turėtų būti laikomos visos atsargos ir būtiniausi daiktai. Taip pat nešiojamasis tualetas ar sandariai uždengiama talpa, galinti pasitarnauti kaip tualetas. Patariama turėti smėlio ir dezinfekuojamųjų medžiagų (pavyzdžiui, buitinio baliklio) higienai palaikyti.

 

Verta žinoti

 

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento specialistai primena, kad itin naudinga išmokti pačius elementariausius pagalbos ženklus:

 
  • Iškeltas audeklo gabalas (naktį – žibinto šviesa) – reikalinga pagalba.
  • Mosavimas audeklo gabalu (naktį – mirksinti žibinto šviesa) – reikalinga skubi pagalba.
 

Jeigu potvynio sąlygomis tenka pėsčiomis keliauti užlietomis vietovėmis, būtina papildomai pasirūpinti savo saugumu. Brendant, kad neįsmuktumėte į vandens išplautą duobę, kelią, visada reikia tikrinti kartimi. Jei eina keli asmenys, patartina susirišti virve. Įkritus į vandenį, būtina kuo greičiau nusimesti sunkius drabužius ir apavą, įsikibti į netoliese plaukiojančius ar virš vandens kyšančius daiktus, kuo tvirčiau laikytis ir laukti pagalbos.

 

Pasibaigus potvyniui

 

Vandeniui atslūgus, ne visos grėsmės praeina, tad būtina laikytis atsargumo priemonių. Griežtai draudžiama liesti nutrūkusius laidus, patiems atlikti elektros tinklų ir elektros įrenginių remonto darbus, įjungti agregatus, stakles ir kitus prietaisus. Patariama apžiūrėti savo turtą ir aplinką. Pranešti atitinkamoms tarnyboms apie gedimus elektros tinkluose, vandentiekio ir dujų sistemose ir laukti jų pagalbos. Svarbu nevalgyti potvynio vandenyje mirkusių maisto produktų. Mat jie gali būti užteršti infekcinių (dizenterijos, choleros, vidurių šiltinės, poliomielito ir kt.) ligų sukėlėjais.

 

Potvyniui visiškai atslūgus, būtina išvalyti šulinius: ištraukti šiukšles, pagalius, išsemti nešvarų vandenį ir dezinfekuoti šulinį chlorkalkių tirpalu (1 m3 vandens – 400–600 g chlorkalkių miltelių). Po paros atsiradusį vandenį išsemti. Dėl geriamojo vandens kokybės nustatymo reikia kreiptis į Visuomenės sveikatos centrą arba į apskrities VMVTlaboratoriją. Specialistai pataria pranešti savo seniūnijai apie potvynio metu patirtus nuostolius.

 

Parengta pagal Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos informaciją.

 

Autorė Eglė Stratkauskaitė