Pastarieji metai parodė, koks svarbus yra gebėjimas greitai prisitaikyti prie naujų aplinkybių ir ekstremaliose situacijose rasti tinkamiausius sprendimus. Žmonės dažnai įsivaizduoja, kad ekstremali situacija ar krizė yra kažkas grandiozinio ir nutiks ne jiems, bet kitiems ir kažkur toli. Iš tiesų nelaimė gali nutikti kiekvieną akimirką. Juk ekstremalia situacija laikomas ne tik priešiškos valstybės karių įsiveržimas ar stichinė nelaimė. Ekstremaliu laikoma viskas, kas kelia grėsmę žmogaus sveikatai bei gerovei.

 

 Survival,Kit.,Different,Emergency,Supplies,On,Wooden,Table,Near,BrickSaugumo kūrimas – kiekvieno piliečio atsakomybė

 

Svarbu suprasti, kad kiekvienas asmuo atsakingas už savo ir artimųjų saugumą. Nors valstybės institucijos ir specialiosios tarnybos dažniausiai rūpinasi ekstremalių situacijų bei krizių suvaldymu, asmeninės atsakomybės negalima perkelti vien tik jiems. Deja, kol kas tik nedidelė dalis Lietuvos piliečių tiksliai žino, kaip elgtis ištikus nelaimei. Civilinės saugos specialistai tikina, kad krizės akivaizdoje kiekvienas žmogus pirmiausia turi turėti ramybės ir atsparumo. O juos kuria patikima informacija, bazinės žinios bei elementarūs išgyvenimo įgūdžiai ir galiausiai būtiniausių apsisaugoti bei jaustis patogiai padedančių priemonių paruošimas. Naujausias Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto mokslininkų atliktas tyrimas atskleidė, kad nors Lietuvos gyventojai turi tam tikrų žinių apie pasirengimą krizėms, kai kuriose srityse tiek informacijos, tiek įgūdžių dar trūksta. 70 % Lietuvos gyventojų į klausimą, ar jaučiasi pasiruošę galimoms ekstremalioms situacijoms, atsako neigiamai. 21 % patikina, kad jaučiasi pasiruošę. Maždaug pusė gyventojų žino, kas turi būti išvykimo krepšyje ir kaip paruošti maisto ir vandens atsargas. Tačiau gerokai mažesnė dalis apklaustųjų turi žinių, kaip paruošti savo namus (35 %), kaip elgtis, jei būtų paskelbta mobilizacija (24 %) ar kur yra artimiausi evakuacijos keliai (14 %). Galiausiai dar ne visi yra įsiminę, kaip tiksliai reaguoti pradėjus kaukti apie pavojų pranešančioms sirenoms.

 

Geriausia ruoštis iš anksto

 

Vis daugiau lietuvių kankina stresas, nerimas ir įtampa. 2024 m. tą pripažino kas antras apklaustasis, o 2025 m. įtampa vargino 65 %. Daugiausia žmonėms nerimą kelia karas, antroje vietoje – darbas. Net 17 kartų išaugo nerimas dėl politinės situacijos šalyje ir galimų ekstremalių situacijų susidarymo. Su patiriama įtampa žmonės mėgina susidoroti įvairiai. Visgi vienas geriausių būdų – padidinti saugumo jausmą. Saugumo jausmas – ne vien materialinių daiktų susiruošimas ar lėšų sukaupimas, bet ir pasitikėjimas savimi bei artimaisiais. Psichologai priduria, jog norint tinkamai pasiruošti, geriausia veikti iš anksto, kai dar nieko nėra nutikę. Net jei pasiruošimas ir kelia stresą, geriau jį jausti dabar, tačiau būti labiau užtikrintam atėjus dienai X. Prie šio tikslo – pasiruošti ir išlaikyti ramybę bet kokiose situacijose – prisideda ir savaitraštis „Prie kavos“. Kiekviename numeryje kartu domėsimės naujausia informacija apie pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms, mokysimės ar kartosime paprastus, bet itin reikalingus veikimo algoritmus. Taip pat išklausysime specialistų patarimų. Jie sako, kad gerai pasiruošusi ir puikiai informuota gyventojų dalis nelaimės atveju ne tik gali tinkamai pasirūpinti savimi ar artimaisiais, bet ir prisidėti prie sėkmingo tvarkymosi valstybėje. Pasiruošimas krizėms jau nėra papildoma atsargumo priemonė – tai būtinybė.

 

Kviečiame rašyti redakcijai laiškus el. paštu egle.s@priekavos.lt, pasidalinti žiniomis bei užduoti nerimą keliančių klausimų. Į juos atsakysime su patyrusių specialistų pagalba ir kas savaitę pasidalinsime su jumis.

 

Autorė Eglė Stratkauskaitė