Didelė dalis lietuvių nuolat remia artimuosius finansiškai

„Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta apklausa rodo, kad finansais ar kitaip suaugusius vaikus remia net 81 % 40–60 m. lietuvių, o 76 % padeda tėvams ar kitiems vyresniems artimiesiems. Tyrimas taip pat atskleidė, kad 30 % apklaustųjų skyrė iki 100 Eur per mėnesį padėti savo vaikams, tuo metu tokiomis sumomis tėvus rėmė apie 50 %.

Gresia atsidurti žemiau skurdo ribos

„Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė teigia, kad apie 25 % minėtos amžiaus grupės asmenų padeda tiek pilnamečiams vaikams, tiek tėvams. Ji taip pat pastebi, kad daugelis asmenų, kuriems per 40 m., dažnai turi nepilnamečių vaikų, kas pasunkina situaciją. „Jiems tenka nemaža našta pasirūpinti trimis kartomis – savimi, vaikais ir tėvais“, – teigė J. Cvilikienė. Visgi ji pastebi, kad ne visa pagalba suteikiama lėšomis. Anot tyrimo, finansiškai pilnamečius vaikus remia 51 %, o tėvus – 20 % respondentų. Tuo metu paslaugomis savo atžaloms padeda 20 %, o tėvams – 49 %. Anot „Swedbank“ ekonomistės Gretos Ilekytės, vidutiniškai 40–60 m. asmenys gauna pajamas, panašias į 18–29 m. dirbančiųjų – 1250 Eur „į rankas“. Ji pamini, kad asmenys, kuriems per 50 m., uždirba mažiau nei vidurkis, susiduria su sveikatos problemomis, kurios trukdo dirbti, didesnė jų dalis yra arti ar žemiau skurdo ribos. „Į šią amžiaus grupę patenkančių gyventojų atlyginimas siekia vidutiniškai 1250 Eur atskaičius mokesčius. Panašią sumą uždirba 18–29 m. jaunuoliai. Tačiau ši amžiaus grupė nėra homogeniška, nes 50–60 m. gyventojai susiduria su didesnėmis problemomis – jų užimtumas mažesnis, dažnai mažesnės ir pajamos, didesnė jų dalis patenka tarp gyvenančių arti ar žemiau skurdo ribos“, – komentavo G. Ilekytė. Ji priminė, kad vyrų sveiko gyvenimo trukmė Lietuvoje siekia 55,4 m., moterų – 59,8 m.

Pagalba artimiesiems priverčia didinti darbo krūvius, kelia nerimą dėl finansinės padėties

Pasak J. Cvilikienės, nors 80 % gyventojų teigia, kad pagalba artimiesiems nesukelia finansinių ar kitokių problemų, apie 30 % dirbančiųjų, kurie padeda suaugusiems vaikams, ir 21 %, padedančių tėvams, dėl šios priežasties turėjo padidinti savo darbo krūvius. Taip pat tyrimas parodė, kad net 4 iš 5 gyventojų jaučia nerimą, jog augant tėvų ir globėjų poreikiams taps per sudėtinga jiems padėti. „Tėvams ar globėjams reikia daugiausia pagalbos maisto išlaidoms ar reabilitacijai“, – pastebėjo J. Cvilikienė. Tuo metu 18 % padedančių tėvams ar globėjams teigia, kad dėl to susiduria su sunkumais, bet jaučia poreikį padėti. Panašiai savo padėtį apibrėžia ir 19 % asmenų, padedančių pilnamečiams vaikams. „Ypač moterys mano, kad turėtų dar labiau rūpintis artimaisiais. Ir kai matome atsakymą, kad pagalba kelia sunkumų, bet reikia padėti, dažniausiai tokius atsakymus pateikia dirbančios moterys“, – aiškino J. Cvilikienė. „Swedbank“ duomenimis, 43 % 40–49 m. asmenų pasižymi pažeidžiama ar nestabilia finansine sveikata, tuo metu 50–59 m. grupėje tokie asmenys sudaro 59 %. Ekonomistė G. Ilekytė pastebėjo, kad 40–60 m. amžiaus grupės asmenys turi sukaupę didžiausias santaupas – vidutiniškai per 4000 Eur. Visgi ji pamini, kad šios santaupos kaupiamos pensijai. „Viena vertus, duomenys rodo, kad finansinis turtas, kurį sukaupusi ši amžiaus grupė, yra vienas didžiausių. Kita vertus, tai ir santaupos, kurios bus reikalingos išėjus į pensiją“, – komentavo ji.

Priešpensinio amžiaus žmonės susiduria su problemomis darbo rinkoje

J. Cvilikienė pastebi, kad 40–60 m. asmenys susiduria su iššūkiais ir problemomis darbo rinkoje dėl mažėjančios paklausos, žinių ar kompetencijų stokos. „Jau šiandieną priešpensinio amžiaus gyventojai susiduria su iššūkiais darbo rinkoje – jų paklausa mažėja dėl įgūdžių trūkumo, anglų kalbos žinių stokos. Net ir persikvalifikavusiems gali būti sudėtinga įsidarbinti dėl amžiaus šališkumo ar diskriminacijos dėl amžiaus“, – aiškino J. Cvilikienė. Tuo metu G. Ilekytė įvardija, kad vyresnio amžiaus žmonėms trūksta skaitmeninių įgūdžių, anglų kalbos žinių, gebėjimo prisitaikyti prie technologinės pažangos. Ji pastebi, kad daugelis vyresnio amžiaus gyventojų taip pat nepasižymi noru gerinti savo kompetencijas. „Tarp besimokančių suaugusiųjų 55–64 m. gyventojų – vos 4 %. Vienas veiksnių, lemiančių mažą besimokančių suaugusiųjų skaičių, yra sudėtingas mokymosi, asmeninio gyvenimo ir darbinių įsipareigojimų derinimas bei mokymų kaina. Taigi, net ir norintys ilgiau išlikti aktualūs darbo rinkoje vyresni suaugusieji įsprausti į kampą“, – aiškino G. Ilekytė. Ekonomistė pastebi, kad tik mažuma dirbančiųjų Lietuvoje nuolat gerina savo kompetenciją. Ji išskyrė priešpensinio amžiaus vyrus, tarp kurių tik 2 % gerina gebėjimus.

Daugiau padeda suaugusiems vaikams nei tėvams

„Swedbank“ tyrimas parodo, kad 40–60 m. gyventojai linkę skirti daugiau lėšų padėti suaugusiems vaikams, apie 70 % skiria daugiau nei 100 Eur per mėn. Apie 24 % šios grupės asmenų suaugusiems vaikams skiria 101–200 Eur, 12 % – 201–300 Eur, 11 % – 301–500 Eur, tarp 501 ir 700 Eur – 4 %. Daugiau nei 700 Eur paremti suaugusiems vaikams skiria 3 % apklaustųjų. Tuo metu tėvams, globėjams ir kitiems artimiesiems daugiau nei 100 Eur skiria apie pusė apklaustųjų. 101–200 Eur tėvams ir vaikams skiria panašus kiekis asmenų – apie 22 %. Visgi tarp 201 ir 300 Eur skiria 8 %, 301–500 Eur – 3 %, 501–700 Eur – 1 %. Daugiau nei 700 Eur paremti vyresnio amžiaus artimiesiems skyrė 0,6 % 40–60 m. asmenų. Gyventojai suaugusius vaikus taip pat remia reguliariau nei tėvus. Anot tyrimo duomenų, reguliariai savo atžalas remia 50 % apklaustųjų, tuo metu 32 % teigia, kad remia kartais, o 18 % tai daro pavieniais atvejais. Tuo metu tėvus ar globėjus reguliariai remia 39 %, kartais 32 %, o pavieniais atvejais tai daro 32 %. J. Cvilikienė pastebėjo, kad dažnai suaugusiems vaikams skiriama parama yra skirta ne tik maistui pirkti, bet ir būstui išlaikyti. Specialistė pastebi, kad vaikus ir tėvus remiantys asmenys pamini, jog dalis paramos skiriama pramogoms. „Pramogoms negailime skirti tiek jaunimui, tiek vyresniems“, – pridūrė ji.

Autorius Eglė Stratkauskaitė