Pasaulinė statistika atskleidžia, kad oro taršos sukeltos ligos pareikalauja daugiau aukų nei avarijos keliuose. Daugiausia mirčių sukelia uždarų patalpų oro tarša, bet ne mažiau kenksmingas ir užterštas oras lauke. Ši problema itin aktuali tampa žiemą, ypač šildymo sezonu.

 

Kodėl žiemą oro kokybė prastėja?Winter,Snow.,Early,Morning.,Dense,Smoke,Pollutes,The,Air.,Kemerovo.

 

Pramoniniai teršalai, automobilių išmetamas anglies dvideginis, dulkės ir kiti nešvarumai maišosi ore ir, esant didelei jų koncentracijai, sukelia smogą. Tai vyksta ištisus metus, tačiau žiemą oro taršos poveikis juntamas labiau. Pagal fizikos dėsnius, šaltas oras leidžiasi žemyn, o šiltas kyla aukštyn (nes yra retesnis už šaltą). Kai oro temperatūra nukrinta, šalto oro masė suformuoja savotišką stogą, sulaikantį visus teršalus arčiau žemės, nes jie pro tankias šalto oro molekules negali lengvai sklisti, todėl priversti koncentruotis. Štai kodėl oro tarša šaltymečiu stipresnė ir išlieka daug ilgiau nei vasarą.

 

Prie neigiamo poveikio prisideda ir sausas žiemos oras. Šaltas oras sausesnis nei šiltas. Į aplinką patenka mažiau drėgnų kritulių, įprastesnis sausas sniegas. Lietus turi valomąjį efektą ir iš aplinkos išplauna įvairius teršalus, o šaltomis žiemomis lyja retai, todėl netenkame natūralaus apsivalymo proceso. Tai dar labiau prisideda prie padidėjusios oro taršos.

 

Galiausiai nereikia pamiršti įpročių svarbos. Vasarą ir žiemą žmonės elgiasi skirtingai. Pirmiausia šaltymečiu šildome namus, ilgiau paliekame užvestus automobilius (kad sušiltų salonas, atšiltų apledėję langai). Tai smarkiai prisideda prie padidėjusios oro taršos. Labiau užterštas tampa ne tik lauko, bet ir vidaus patalpų oras. Vėlgi dėl šildymo, taip pat ir ilgesnio buvimo uždarose patalpose, retesnio jų vėdinimo.

 

Pavojus sveikatai

 

Oro taršos sukeltos sveikatos problemos kasmet pražudo apie 4,2 mln. žmonių. Užterštas oras į kūną patenka per kvėpavimo takus ir paveikia kiekvieną organizmo sistemą. Teršalai sukelia uždegimus, oksidacinį stresą, imunosupresiją ir mutogeniškumą visose ląstelėse. Taip sukeliami įvairiausi negalavimai, pradedant migrena, alergijomis, astma ir baigiant plaučių vėžiu, širdies ir kraujagyslių ligomis. Didžiausias pavojus kyla vaikams, senjorams ir lėtiniams ligoniams. Ypač gyvenantiems didmiesčiuose, kur oro tarša daug kartų didesnė nei kaimo vietovėse.

 

Ką galime padaryti?

 

Pasaulinė oro tarša – visų mūsų bendrai sukurta problema, todėl ją sprendžiant taip pat svarbus kiekvieno iš mūsų indėlis. Kaip galime mažinti oro taršą tiek lauke, tiek namuose?

 
  •  Ieškoti alternatyvų automobiliams. Jeigu reikia įveikti nedidelį atstumą, galbūt jį galima įveikti pėsčiomis. Jeigu ne, patartina naudotis viešuoju transportu, dviračiais, paspirtukais ir kitomis netaršiomis transporto priemonėmis. Jei visgi tenka vairuoti automobilį, stenkitės be reikalo nelaikyti jo užvesto, rinkitės optimaliausią maršrutą, naudokite mažiau taršius degalus ir reguliariai vykite į automobilių servisą, kad jūsų transporto priemonė veiktų nepriekaištingai ir kuo mažiau terštų orą.
  •  Saugiai šildyti namus. Jeigu namus apsišildote patys, stenkitės naudoti kuo mažiau taršų kurą ir maksimaliai optimizuokite šildymo sistemos efektyvumą. Tiek dėl ekologijos, tiek dėl saugumo svarbu naudoti tik tą kuro rūšį, kuriai degti skirtas turimas šildymo įrenginys. Naudojamas kuras turi būti kokybiškas, neužterštas atliekomis ar kitomis medžiagomis. Ne mažiau svarbu, kad krosnis būtų išvalyta, į degimo kamerą patektų reikiamas kiekis oro. Jei yra galimybė, geriausia jungtis prie centralizuoto šilumos tiekimo sistemos. Pramoniniu būdu gaminama šiluma yra švaresnė dėl didelėms katilinėms keliamų griežtų aplinkosauginių reikalavimų.
  •  Sodinti daugiau medžių. Augalai – natūralus oro teršalų filtras. Kuo daugiau medžių ir kitų augalų aplink namus augs, tuo švaresnėje aplinkoje gyvensite. Jeigu jūsų kiemo apželdinimas skurdus, pats laikas ruošti apželdinimo planus pavasariui.
  •  Reguliariai vėdinti. Norint pagerinti vidaus patalpų oro kokybę labai svarbus reguliarus vėdinimas. Deja, gyvenant privačių namų kvartaluose lauke oro kokybė dėl individualaus šildymo dažnai būna prasta, t. y. atidarę langus vietoj gaivaus oro dvelksmo pajaučiame dūmų smarvę. Tokiu atveju vertėtų pagalvoti apie modernių vėdinimo sistemų įrengimą namuose.
  •  Drėkinti patalpų orą. Sausas oras palankesnis teršalams užsilaikyti, todėl labai svarbu drėkinti namų orą, juolab kad šildymo sezonu jis būna sausesnis nei rekomenduojama. Optimalu, kai drėgmė siekia 40–60 %. Norint palaikyti šią pusiausvyrą, labai praverčia specialūs oro drėkintuvai.
  •  Atidžiai rinktis buitinę chemiją. Įvairius valiklius ir skalbiklius naudojame tam, kad aplinka būtų švari. Deja, buitinės chemijos sudėtis neretai tokia agresyvi, kad aplinką labiau teršia nei valo. Todėl pirmenybę reikėtų teikti kuo natūralesnės sudėties ekologiškiems produktams, saugantiems ir aplinką, ir žmogaus organizmą. Tas pats patarimas galioja ir perkant namų kvapus, aromatines žvakes, oro gaiviklius ir kitas panašias priemones.
  •  Diegti alternatyvios energijos sistemas. Saulės baterijos, saulės kolektoriai, geoterminis šildymas ne tik išvaduoja nuo rūpesčio rūpintis kuru, bet ir apsaugo nuo patalpos bei aplinkos oro taršos ir galimo jos žalingo poveikio sveikatai.

 

SOS – apsinuodijus smalkėmis

 

Kad ir kiek kalbama apie apsinuodijimo smalkėmis (anglies monoksidu) pavojų, kasmet pasigirsta tokių atvejų. Klaidingai manoma, kad tokio apsinuodijimo grėsmė kyla tik naudojantis senomis krosnimis. Iš tiesų kai kuriais atvejais riziką sukelia ir šiuolaikiški šildymo prietaisai, pvz., dujiniai katilai, naudojami vandeniui ar patalpoms šildyti. Smalkės labai klastingos, nes neturi kvapo, spalvos ar skonio, todėl sunku pastebėti jų nutekėjimą. Deja, jos toksiškos žmogaus organizmui – net nedidelis apsinuodijimas pridaro ilgalaikės žalos.

 

Nestiprus apsinuodijimas anglies monoksidu sukelia galvos skausmą, svaigimą, pulsavimą smilkiniuose, atrodo, kad galvą kas veržtų. Taip pat būdingas ūžimas ausyse, padažnėjęs kvėpavimas, pykinimas. Kaip pastebi gydytojai, lengvo apsinuodijimo smalkėmis žmonės dažnai neatpažįsta, sumaišo jį su kitais sveikatos sutrikimais. Todėl rekomenduojama namuose turėti anglies monoksido detektorių. Jeigu lengvo apsinuodijimo nepaisoma ir reguliariai kvėpuojama nedideliu smalkių kiekiu, atsiranda bendras silpnumas, sutrinka miegas, širdies veikla, prastėja kognityvinės funkcijos, vargina galvos skausmas. Dar blogiau, jeigu į aplinką staiga patenka didelis kiekis anglies monoksido. Tuomet ištinka ūmus apsinuodijimas, pasireiškiantis sąmonės netekimu, traukuliais, kvėpavimo sutrikimais. Nukentėjusius gali ištikti mirtis. Tokiu atveju svarbu nukentėjusius žmones kuo greičiau išgabenti į gryną orą, prasegti jų drabužius, kad būtų lengviau kvėpuoti, kviesti greitąją medicinos pagalbą. Jeigu sutrinka žmogaus kvėpavimas, sustoja širdis, būtina atlikti dirbtinį kvėpavimą. Gaivinkite tol, kol atvažiuos greitoji pagalba arba kol žmogus atsigaus.

 

Lengvas apsinuodijimas anglies monoksidu dažniausiai negydomas hospitalizuojant, įprastai pakanka gerai išvėdinti patalpas, nukentėjusiajam pabūti gryname ore. Sunkesniais apsinuodijimo atvejais pacientai guldomi į barokamerą, kurioje padidintu slėgiu tiekiamas grynas deguonis. Itin sunkiais atvejais gali prireikti dirbtinės plaučių ventiliacijos, įvairių vaistinių preparatų, pvz., traukuliams slopinti. Apsinuodijimo pasekmės priklauso nuo į organizmą patekusios smalkių koncentracijos ir kvėpavimo užterštu oro trukmės. Kartais simptomai pasireiškia ne iš karto, o tik po kelių savaičių. Vieniems atsiranda atminties, dėmesio koncentracijos sutrikimų, kitus vargina klausos, regos pažeidimai, treti susiduria su nuotaikų, asmenybės sutrikimais, ketvirti patiria raumenų silpnumą, koordinacijos sutrikimus… Poveikis gali būti įvairus, bet daugiau kaip pusė išgyvenusių pacientų susiduria su ilgalaikėmis komplikacijomis, trečdaliui simptomai kartojasi, o ketvirtadaliui būdingi liekamieji neurologiniai ar psichiatriniai pakitimai.

 

Autorius Jūratė Survilė