Visi norime gyventi tvarkinguose namuose, tačiau vieniems tai sekasi paprastai, o kiti nuolat kovoja su netvarkos nykštukais. Pasak psichologų, gebėjimas palaikyti tvarką ir švarą namuose glaudžiai susijęs su vidiniu pasauliu. Kaip mus veikia netvarka ir ar gali tvarkos būti per daug?

 

Netvarka namuose lemia blogą savijautąMess,Dachshund,Puppy,Was,Left,At,Home,Alone,,Started,Making

 

Anot psichologų, žmogui, kurį namuose supa netvarka, būdingos įvairios emocinės problemos – netvarka namuose lygu chaosui galvoje. Vienos pagrindinių emocijų, lemiančių netvarką aplinkoje, yra abejingumas ir apatija. Šios emocijos itin pavojingos, nes gali išaugti į depresiją. Kai žmogus praranda domėjimąsi aplinka, vis atidėlioja tvarkymąsi, gyvena nekreipdamas dėmesio į betvarkę, nesugeba suimti savęs į rankas ir apsivalyti, jo jausmai tampa vis liūdnesni ir niūresni, o apatija aplinkai išauga į nesirūpinimą ir savimi. Depresinės nuotaikos lemia tai, kad žmogus ima atidėlioti prausimąsi, plaukų trinkimą ir kitą būtinąją higieną. Esant tokios būklės neigiama energija slegia ir dieną, ir naktį.

 

Pradėjus tvarkytis, dėlioti daiktus į vietas galima susigrąžinti teigiamą energiją ir geras emocijas, nes tvarkantis išsiskiria dopamino, panašiai kaip ir sportuojant, – esame pakylėti dėl įveikto tikslo, jaučiame motyvaciją nuveikti dar daugiau. Išsivadavus iš šlamštu užversto būsto galima sutvarkyti ir chaosą galvoje, nes tvarkinga aplinka ramina, padeda efektyviau atlikti užduotis, didina pasitikėjimą savimi, dovanoja laimės akimirkų.

 

Nešvara rodo silpną charakterį

 

JAV Kalifornijos mokslininkų atliktame tyrime paaiškėjo, kad tik mažiau nei ketvirtadaliui žmonių tvarkymasis yra ne prievolė. Likusi dauguma tvarkosi, nes tai savaime suprantama ir reikalinga kasdienės rutinos dalis. Be abejo, tvarkymasis užima laiko, reikalauja pastangų, fizinės energijos, todėl ne visuomet prie šio darbo puolama su dideliu entuziazmu. Tai, kad žmogus palaiko aplinką tvarkingą, rodo jo charakterio tvirtumą, ir priešingai – netvarkingi žmonės yra silpnos valios. Jeigu esame įpratę, kad paskui mus tvarko kažkas kitas arba namuose vyrauja netvarka, vadinasi, sustojome stipriųjų charakterio bruožų vystymosi kelyje. Banali tinginystė nugali ne tik norą gyventi tvarkingai, bet paveikia ir kitas sritis: tampame mažau atsakingi ir patikimi darbe, asmeniniuose bei profesiniuose santykiuose. Tai gali priversti prie rimtų problemų, pavyzdžiui, dėl tingėjimo atlikti užduotis galime prarasti darbą. Dėl neatsakingo elgesio, nepakankamo prisidėjimo prie bendro gėrio galime sugriauti santykius su partneriu ir kt.

 

Netvarka ir asmeniniame gyvenime

 

Gebėjimas susitvarkyti ir palaikyti aplinkoje tvarką reiškia ir minčių, emocijų kontrolę. Dauguma psichologų netvarką namuose sieja su netvarka asmeniniame gyvenime. Jei negebame daiktų sudėlioti į vietas, kaip galime susitvarkyti su emocijomis, nuotaikomis, mintimis? Gera žinia ta, kad pradėjus daugiau dėmesio skirti aplinkos tvarkymui, treniruojamės tvarkytis ir su savo vidumi, pavyzdžiui, mokomės atskirti, kurios mintys, emocijos ir net žmonės mums naudingi, o kas kenkia, teršia mūsų vidų ir ko reikėtų greičiau atsisakyti. Negana to, tvarkymasis gali veikti terapiškai – padeda atsikratyti įkyrių minčių, palikti darbo rūpesčius už namų durų, pamiršti per dieną nutikusius nemalonumus. Susitelkimas į kruopštų fizinį darbą nuramina, o veiklos rezultatas – švara namuose – suteikia teigiamų emocijų.

 

Netvarka gali ir tiesiogiai paveikti santykius, ypač jei poroje vienas žmogus tvarkingas, o kitas ne. Tokia situacija neišvengiamai lems nesutarimus, kurie gali išaugti iki sprendimo nebetęsti partnerystės. Taip pat netvarkinguose namuose gali vengti lankytis draugai ar artimieji, todėl netvarkingas žmogus gali likti vienišas.

 

Betvarkė trukdo susikaupti

 

Kai aplinkui styro krūvos nereikalingų daiktų, nerandame to, ko tuo metu reikia, tokia padėtis erzina. Chaotiškai po namus išmėtyti daiktai lemia slogią nuotaiką, o juk namuose turėtume jaustis geriausiai. Jie turėtų padėti atgauti energiją ir pasiruošti iššūkiams, kurie laukia išėjus į kitą aplinką. Netvarka namuose – tai ne tik purvas, bet ir daugybė nereikalingo šlamšto, kuris blaško dėmesį, siurbia energiją, atima laiką, juk tvarkingai ir vietoje padėtus daiktus randame per akimirką.

 

Svarbu pasilikti tik tikrai reikalingus daiktus, o nenaudingus išmesti. Nereikalingi rakandai ne tik fiziškai atima laisvą erdvę, bet ir trikdo dėmesį, neleidžia susikaupti, o ir praktinės naudos iš jų nėra. Juk žmogui nereikalingos keturios tarkos, trisdešimt kavos puodelių, o keliolika pagalvėlių ant sofos nepalieka vietos patogiai atsisėsti. Ką jau kalbėti apie perskaitytus žurnalus, išaugtus ar susidėvėjusius drabužius ir kitus daiktus, kurių reikėtų negailint atsikratyti.

 

Kenkia ir fizinei sveikatai

 

Netvarkingi namai gali būti žalingi visos šeimos sveikatai. Žinoma, keli ne vietoje padėti daiktai dideles žalos nedaro, nebent kelia susierzinimą. Tačiau jei nesitvarkoma ilgai, gali atsirasti rimtų pavojų. Besikaupiančios dulkės gali išprovokuoti alerginę slogą, kuri itin pavojinga kūdikiams ir mažiems vaikams dėl dar besivystančios nosiaryklės anatomijos. Daugiausia dulkių kaupiasi kilimuose ir minkštuose balduose bei tekstilinėse interjero detalėse, todėl jie turi būti reguliariai siurbiami, plaunami.

 

Ant nevalytų paviršių bei grindų kaupiasi ne tik nešvarumai, bet ir įvairūs ligų sukėlėjai, todėl namiškiai gali dažniau sirgti infekcinėmis ligomis. Netvarkingas vonios kambarys gali lemti itin pavojingas žarnyno infekcijas. Dėl netvarkingai laikomo maisto, nevalomų spintelių, laiku neišnešamų šiukšlių gali veistis įvairių kenkėjų, kurie teršia aplinką. Daiktais užgriozdintuose namuose didėja ir fizinių traumų tikimybė. Taigi, tvarkydamiesi tiesiogiai rūpinamės namiškių sveikata.

 

Nevalyvumas paveldimas

 

Nuo mažų dienų ugdomės įgūdžius, reikalingus tvarkai palaikyti, todėl tėvų atsakomybė – išmokyti atžalas tvarkytis. Pasak vaikų raidos specialistų, vos vienų metų mažylis, padedamas tėvų, jau gali susidėti žaisliukus ar knygutes į vietas. 2–3 metų jau moka išvalyti palietą gėrimą, susemti šiukšles, nusirengus tvarkingai pasidėti drabužėlius jiems skirtoje vietoje. Su amžiumi auga ir atsakomybės: palaipsniui išmokstama plauti indus, grindis, lankstyti drabužius, susitvarkyti stalčius, siurbti ir t. t. Svarbiausia įdiegti vaikams, kad visi daiktai jais pasinaudojus turi būti padėti į jiems skirtą vietą, kad paruošus maistą ir pavalgius virtuvė turi būti sutvarkyta (produktai vietose, paviršiai nuvalyti, grindys iššluotos). Kiekvienas ne vietoje padėtas daiktas prisideda prie didėjančios netvarkos. Tėvai neturėtų tvarkyti vaiko kambario kasdien, tik padėti atliekant generalinę tvarką, t. y. pagelbėti plaunant langus, rūšiuojant drabužius ir kt. Visa šeima atsakinga už bendrų patalpų tvarkymą ir tvarkos palaikymą jose, todėl negalima eiti paskui vaiką ir rinkti jo išmėtytų daiktų. Deja, praktika rodo, kad jei tėvai nepasižymi tvarkingumu, vaikai taip pat neturės šio įgūdžio, nebent jį padėtų įdiegti kambario draugai ar gyvenimo partneriai jau suaugusiame amžiuje. Žinoma, mokytis naujų dalykų suaugus sunkiau nei vaikystėje.

 

Tvarka susijusi su kontrole

 

Nors tvarkingumas yra teigiamas asmenybės bruožas, tačiau taip būna ne visais atvejais. Kartais uolus tvarkymasis kyla iš siekio kompensuoti negebėjimą kontroliuoti padėties kitose situacijose. Tvarkymas – procesas, kur viskas tiesiogiai yra mūsų rankose: buvo nešvarus paviršius – nuvaliau ir jis blizga, išsiurbiau – ir kilimas švarus, kažką išmečiau – ir to daikto nėra. Jei šių veiksmų neatlikau – rezultatas priešingas, tačiau ir jis priklauso nuo manęs. Jei žmogus pernelyg uoliai tvarkosi ir mėgaujasi šiuo procesu, tai gali rodyti, kad kitose srityse jis turi mažiau kontrolės, pavyzdžiui, yra spaudžiamas vadovo ar kolegų, galbūt jaučiasi uždominuotas gyvenimo partnerio arba jam tiesiog stinga pasitikėjimo savimi. Reikėtų atkreipti dėmesį į pernelyg intensyvų tvarkymąsi, kai jis teikia daug džiaugsmo ir kai virsta smulkmenišku, pavyzdžiui, puodelius spintelėje dėliojame ąselėmis nukreiptomis į vieną pusę ar spintoje drabužius kabiname pagal vaivorykštės spalvas. Psichologai perspėja, kad toks ilgesys ilgainiui gali tapti obsesija.

 

Tvarkymasis gali tapti priklausomybe

 

Pasak specialistų, pedantiškas namų tvarkymasis gali būti susijęs su aktyvumo ir dėmesio sutrikimu arba būdingas autizmo spektro sutrikimą turintiems žmonėms. Verta paminėti, kad tai nėra tik kruopštus tvarkymas, daiktų sudėliojimas tam tikra tvarka, bet ir veiksmų ar darbų nuoseklumas, itin griežta rutina ir daugybė kitų detalių. Pavyzdžiui, tokie žmonės gali ne tik pagal spalvas rūšiuoti drabužius spintoje, bet ir valgyti lėkštėje esantį maistą tam tikra tvarka. Ji gali suerzinti ar išvesti iš kantrybės, jei maisto produktai liečiasi, jei spintelė atidaryta ar batai padėti noselėmis ne į tą pusę. Jei nuo tvarkos priklausomas žmogus gyvena vienas, viskas paprasčiau, tačiau jei ne, kyla daugybė sunkumų, kai stengiasi savo taisyklių išmokyti ir antrąją pusę, vaikus, net augintinius. Pedantas negali atsipalaiduoti, jei kažkas yra ne pagal jo tvarkos suvokimą, todėl net svečiuose gali imtis perdėlioti daiktų. Jis negali nurimti ir pailsėti ar mėgautis bendravimu, jei aplink mato netvarką. Tokie žmonės tiesiog paskęsta detalėse ir nemato visumos, todėl daug praranda – nuo kasdienių malonumų iki santykių.

 

Kaip nepersistengti su tvarka?

 

Patariama dirbti su savimi, ieškoti priežasčių, kodėl tvarka tokia svarbi, gal ja bandoma maskuoti vidinį chaosą, kurį sutvarkyti padėtų psichologas ar saviugdos praktikos. Pravartu išmokti pažiūrėti iš šalies į didesnį paveikslą – taip, namuose dabar ne itin tvarkinga, bet šiuo metu vaikai juokiasi ir dūksta. Reikėtų stengtis treniruoti supratimą, kad sutvarkyti visada spėsite, kai vaikai užmigs, kai svečiai išeis, kai visi pavalgys. Juk susitvarkyti visuomet galima vėliau, o ne trikdyti artimuosius linksmybių įkarštyje. Išsikelkite sau tikslą stengtis neleisti ne vietoje padėtam daiktui sugadinti atostogų, gimtadienio ar net santykių. Žinoma, tvarkinguose namuose gyventi jaukiau, maloniau ir net sveikiau, tačiau sterili aplinka, kurioje visi bijo net pajudėti, kad tik kažko nesukuistų, gali būti žalinga. Įtampa ir stresas veikia visus šeimos narius, ypač mažus vaikus, kurie dar nepajėgūs suprasti švaros ir tvarkos pranašumo prieš linksmybes. Stresas kenkia imuninei sistema, miego kokybei, nuo to kenčia ir dėmesingumas, gali suprastėti mokslo rezultatai. Palaikykite namus švarius ir tvarkingus, bet ne savo ir artimųjų emocinės sveikatos sąskaita.

 

Įdomu

 
  •  Tyrimai rodo, kad tvarkymasis gali veikti raminamai, arba priešingai – padidinti organizme adrenalino lygį.
  •  Anglų mokslininkai nustatė, kad kruopščiai sutvarkytų namų pojūtis prilygsta pergalės jausmui varžybose.
  •  70–80 % visų namuose esančių dulkių dalelių sudaro negyvos odos ląstelės. Kitus 20 % – iš lauko patekusios daleles, pavyzdžiui, dirvožemis.
  •  Islandija – švariausia šalis pasaulyje.
  •  Daugiau nei 6 mln. žmonių Didžiojoje Britanijoje naudojasi namų valymo paslaugomis.
  •  Vidutinė moteris per savo gyvenimą namus tvarko 12 896 val., vyrai – 6448 val.
  •  Valydami namus per 2 val. sudeginame apie 200 kalorijų.
 

SPECIALISTĖS KOMENTARAS

 

Profesionali namų organizatorė Jovita Mikštė

 

Tiesa, kad netvarka neigiamai veikia savijautą?

 

Namuose mes kuriame, atsipalaiduojame, bendraujame su šeima. Jei namai netvarkingi, apie kokią kūrybą, meilę ir bendravimą galime kalbėti? Vienas svarbiausių sėkmės faktorių ir šeimoje, ir darbe yra tvarka, o viena pagrindinių konfliktų ir net skyrybų priežasčių yra buitis. Ypač daug nesutarimų kyla, jei vienas poroje itin tvarkingas, o kitas ne. Siūlau žmonėms susiorganizuoti namus, bent pasidomėti tokiais dalykais, sumažinti turimų daiktų skaičių, įvesti namų organizavimo taisykles ir jomis vadovautis. Nereikia mylėti buities, bet kai pasidarai tvarką, namuose norisi būti, gaminti valgyti, ilsėtis.

 

Kaip tinkamai susitvarkyti namus?

 

Susitvarkyti ir išsivalyti neužtenka, reikia kiekvienam daiktui sukurti vietą – tai yra namų organizavimas. Daikto vietą turi žinoti kiekvienas šeimos narys ir visuomet tą daiktą padėti į jam skirtą vietą. Namų organizavimą reikia atlikti mažais žingsneliais. Pavyzdžiui, galite pradėti nuo virtuvinės spintelės, kurioje sudėta viskas: makaronai, birūs produktai, lentelės, šiaudeliai ir t. t. Viską išimti ir surūšiuoti kategorijomis. Žinodami, kiek turime kategorijų, lengviau suskaičiuosime, kiek dėžučių, krepšelių ir įvairių kitokių talpyklų reikia.

 

Viena kategorija yra birūs produktai. Juos suberti į tokiems skirtus indus. Prieskonius iš maišelių suberti į prieskonių indelius. Peržiūrėti turimus konservus ir išmesti pasibaigusio galiojimo. Išmesti viską, kas nereikalinga, o likusius produktus sudėti į jiems skirtas talpyklas. Beje, jos reikalingos ir šiaudeliams, ir folijai, ir kitiems smulkesniems daiktams, kad stalčiuje ar spintelėje nevyrautų chaosas.

 

Ar didelis kiekis dėžučių, indelių ir kt. talpyklų nedidina netvarkos?

 

Dėžučių per daug nebūna, būna per daug daiktų (šypteli). Ar žmogui reikia dešimt atidarytuvų? Ne, nereikia. Taigi, organizuojant namus reikia pasilikti vieną, kuris brangus širdžiai ir vieną, kurį neseniai pirkote. Ar reikia dvidešimt puodelių? Pakanka aštuonių ar dešimt, kuriuos patogiai galima vienu kartu sudėti į indaplovę. Žinoma, jei atsivežėte puodelį iš Niujorko, jis kelia sentimentus, bet jeigu jo nenaudojate pagal paskirtį – reikėtų atsikratyti. Pastebėjau, kad lietuviai dideli kaupikai. Jaunimas kitoks, bet vyresnio amžiaus žmonės paveikti Sovietų Sąjungoje vyravusio deficito, todėl linkę viską kaupti.

 

Nuo ko pradėti namų organizavimą?

 

Nuo nereikalingų daiktų atsikratymo. Išimkite visus daiktus iš jų ankstesnių vietų ir peržiūrėkite, kas reikalinga, o ką galima išmesti. Paskleidus visą turtą prieš akis dažnai paaiškėja, kad prikaupta tikrų tikriausių nesąmonių (juokiasi). Kai nereikalingi daiktai išsimeta, vietoj numatytų keturių dėžučių prireikia dviejų ar vos vienos. Žmonės tikrai turi per daug daiktų, dėl to namuose atsiranda netvarka.

 

Patariu atkreipti dėmesį, kur namuose atsiranda savotiška daiktų kaupykla, kur sumetate daiktus, neradusius savo vietos. Reikėtų pagalvoti, kodėl būtent toje vietoje kaupiasi daiktai, juos suskirstyti į kategorijas ir surasti tinkamas vietas. O gal būtent toje vietoje turėtumėte pastatyti lentynėlę ar kitą talpyklą ir į ją, suskirstę mažesniais skyreliais, sudėti visus daiktus. Jei visi daiktai turi savo vietą, tvarkytis užtrunka keliolika minučių, net jei gyvenate dideliame name.

 

Autoius Laima Samulė