Maždaug 0,1 % gyventojų pasaulyje kenčia nuo įgimtos ligos anodontijos, kuri stabdo dantų formavimąsi. Be to, 10 % vaikų pasaulyje susiduria su daliniu dantų netekimu. Deja, netgi pažangiausiomis technologijomis apsiginklavę mokslininkai vis dar negali išspręsti šios problemos. Tačiau japonai užsimojo pakeisti šią situaciją. Tad galbūt netrukus taps įmanoma atauginti prarastus dantis ir protezų neprireiks.

 

Vos vieno geno stimuliavimas??????????

 

Skelbiama, kad 2024 m. liepą bus pradėti klinikiniai tyrimai siekiant patikrinti, ar įmanoma atauginti žmonių dantis. Jie remsis dešimtmečius trunkančiais šioje srityje vykdytais eksperimentais. Jei bandymai bus sėkmingi, dantis atauginantys vaistai galėtų tapti prieinami iki 2030-ųjų. Klinikiniams tyrimams vadovauja Japonijos Kitano ligoninės Medicininių tyrimų instituto komanda, o jie skirti sergantiems anodontija – reta genetine liga, dėl kurios nesivysto pieniniai ir suaugusiųjų dantys. Planuojama, kad gydymas pirmiausia būtų skirtas anodontija sergantiems mažiems vaikams. Tačiau manoma, kad vėliau pavyktų taikyti ir plačiau – žmonėms, turintiems dažnesnių dantų problemų. „Idėja išauginti naujus dantis – kiekvieno odontologo svajonė“, – vienam didžiausių Japonijos dienraščių „The Mainichi“ sakė Kitano ligoninės Odontologijos ir burnos chirurgijos skyriaus vadovas Katsu Takahaši. Suplanuoti klinikiniai tyrimai – jau kitas etapas po ilgą laiką trukusių laboratorinių eksperimentų su pelėmis. Pastebėję, kad inaktyvavus pelių turimą USAG-1 geną galima sėkmingai sumažinti įgimtą dantų agenezę – jų nesiformavimą ankstyvuoju vystymosi laikotarpiu, buvo sukurti specialūs baltymai-antikūnai, kurie apriboja USAG-1 veikimą. Potencialus baltymas ne tik nesukėlė gyvūnams jokio sunkaus šalutinio poveikio, bet ir paskatino dantų augimą. Tad dabar laukia kitas svarbus žingsnis – išsiaiškinti, ar vaistas bus veiksmingas skiriant žmonėms. Kaip neseniai paskelbtoje mokslinėje apžvalgoje nurodo mokslininkai, šio metodo privalumas – dantų augimas skatinamas natūraliu būdu, nereikia jokių papildomų, danties audinį atauginti padedančių ląstelių.

 

Gyvenimas be plombų

 

Tikėtinas dantų atauginimas nėra vienintelė gera naujiena nuolat atsiduriantiems odontologo kėdėje. Dar 2020 m. mokslininkai prabilo apie tikrą proveržį žadantį išradimą, dantų gedimą leisiantį įveikti be plombavimo. Net maži vaikai žino, kad ėduonis – didžiausias dantų priešas. Dantų ėduonis atsiranda dėl netinkamos burnos ertmės higienos. Statistika rodo, kad nemažai žmonių netinkamai rūpinasi dantimis, skiria jiems per mažai dėmesio, o kilus problemų neskuba pas odontologą. Dantų ėduonį taip pat gali lemti bendros organizmo būklės sutrikimas, genetinės priežastys, pasireiškiančios dantų audinių pažeidimais. Nors šiuolaikinė medicina siūlo inovatyvius dantų priežiūros būdus, nemažai žmonių vis dar skundžiasi dantų ėduonimi ir jo sukeltomis problemomis. Itin dažnai su šia bėda susiduria 4–15 m. vaikai. Mat jie dažniausiai netinkamai maitinasi ir nepasirūpina tinkama burnos ertmės higiena. Šioje amžiaus grupėje, beje, daugiausia bijančių apsilankymo pas odontologą ir nepakenčiančių dantų plombavimo procedūros. Mokslininkai sako, kad, baigus tyrimų ciklą, užuot lopius ėduonies pažeistus dantis metalo arba amalgamos plombomis, taps įmanoma atauginti. Kinijos mokslininkų grupei pavyko sukurti naujo danties emalio augimą stimuliuojantį gelį. Kol žmogus jaunas, emalis auga, tačiau subrendus beveik visiškai nustoja atsinaujinti. Šį procesą turėtų paskatinti iš kalcio fosfato jonų sudarytas gelis. Per maždaug 48 val. užtepus jo ant pažeistos danties srities susidaro naujas (nors ir plonytis) emalio sluoksnis.

 

Visagalės kamieninės ląstelės

 

Visgi tiek Japonijos, tiek Kinijos mokslininkai dar turės praleisti dešimtmečius, kol ištirs tokių priemonių saugumą, o paskui teks laukti dar bent penkerius metus, kol šios inovacijos bus pritaikytos plačiai naudoti. Tad greičiau nei šios dvi priemonės gali atsirasti dantų atauginimo technologija kamieninėmis ląstelėmis. Amerikiečiai jau dešimtmetį tokiu būdu sėkmingai ataugina dantis pelėms. Procedūra atrodo palyginti paprasta ir lengvai pritaikoma žmonėms. Iš paciento paimamos jo kamieninės ląstelės, kurios laboratorijoje kruopščiai kultivuojamos, kad mokslininkai galėtų iš jų išgauti būtent dantų ląsteles, o šios suformuotų naują dantį. Po šios procedūros reikėtų laukti kelias savaites, kol kamieninės ląstelės išaugs, moksliškai tariant, į pumpurą, o paprasta kalba – į ląstelių kultūrą. Tam tikrą augimo lygį pasiekusias kamienines ląsteles jau galima implantuoti vietoj prarasto danties ar kelių dantų: dantenose būtų padaromas mažutis pjūvis, į kurį pasodinama kamieninių ląstelių kultūra. Per kelis mėnesius išaugtų naujas dantis. Beje, Londono Karališkojo koledžo regeneracinės odontologijos specialistai jau dabar sukūrė specialius testus, kurie leidžia nustatyti, į kokio tipo dantį išaugs viena ar kita kamieninių ląstelių kultūra. Nustatyta, kad, augant naujam dančiui, išsiskiria cheminių medžiagų, kurios skatina audinių ir nervų formavimąsi. Vadinasi, dantenų ir žandikaulio audinys prie to lengvai prisitaiko. Galiausiai svarbu paminėti, kad tikimybė, jog organizmas atmes kamienines ląsteles, itin maža, nes naudojamos ne donoro, o savos ląstelės.

 

Įdomu

 
  •  Nėra žmonių, kurie turėtų vienodus dantis. Kiekvieno dantys yra visiškai unikalūs, kaip ir pirštų atspaudai.
  •  Trečdalis danties slypi po dantenomis, o matomi tik du trečdaliai.
  •  Moderni dantų pasta sukurta maždaug prieš 200 metų. Prieš tai burnos higienai naudota anglis, pelenai, kreida, citrinos sultys.
  •  Vidutiniškai per gyvenimą žmogus praleidžia 38,5 dienos valydamas dantis.
  •  Prasta burnos sveikata siejama su padidėjusia širdies ir kraujagyslių ligų rizika.
 

Autorius Eglė Stratkauskaitė