Naujametiniai pažadai numesti svorio: kodėl jie žlunga ir ką daryti kitaip

Nutukimas – viena sparčiausiai augančių sveikatos problemų pasaulyje, tačiau daugybė žmonių vis dar viliasi su juo susidoroti „nuo pirmadienio“, po švenčių ar nuo Naujųjų metų. 2023 m. „Forbes Health“ apklausa rodo, kad beveik pusė žmonių tarp naujametinių tikslų nurodo fizinės formos gerinimą, o du iš penkių tam planuoja įsigyti sporto klubo narystę. Vis dėlto pažadai sau dažniausiai išsikvepia mažiau nei po keturių mėnesių. Šeimos gydytojas Valerijus Morozovas paaiškina, kodėl taip nutinka ir kaip iš tiesų prasmingai pradėti pokyčius.

Pasak gydytojo, žmonės atidėlioja rūpestį savo sveikata ne tik dėl motyvacijos stokos. Dažnai tiesiog nepatogu pripažinti problemą, kurią spręsti reikia pastangų, disciplinos ir naujų įpročių. Psichologiniai veiksniai – stresas, menkas pasitikėjimas savimi ar perfekcionizmas – kuria iliuziją, kad egzistuoja „tobula“ diena pokyčiams. Tačiau kuo ilgiau delsiama, tuo labiau žmogus pradeda jaustis pavargęs, kaltas ir nusivylęs, o tai tik dar labiau sumažina motyvaciją. Be to, delsimas turi ir fiziologinių pasekmių: didėja metabolinio sindromo, II tipo diabeto bei širdies ir kraujagyslių ligų rizika, o organizmas pamažu prisitaiko prie per didelio svorio, todėl vėliau jį kontroliuoti tampa dar sudėtingiau.

Neretai vyrauja klaidingas požiūris, kad nutukimas yra valios trūkumo pasekmė. V. Morozovas akcentuoja, kad tai – lėtinė, daugiaveiksnė liga, trikdanti metabolinius ir hormoninius procesus ir didinanti daugelio kitų ligų riziką. Todėl tikėtis, jog agresyvi dieta, staigus sporto planas ar savaime „griežtesnė“ valia išspręs nutukimą, yra neteisinga. Greiti sprendimai dažnai baigiasi tuo pačiu scenarijumi: dingsta pirminė motyvacija, per dideli lūkesčiai greitiems rezultatams nuvilia, grįžtama prie senų įpročių ir įvyksta vadinamasis yo-yo efektas. Tai nėra žmogaus nesėkmė – tiesiog pasirinktas metodas neatitinka ligos pobūdžio. Dažnai svorio valdymui reikia kompleksiškesnio požiūrio: gydytojo priežiūros, psichologinės pagalbos, o kartais ir medikamentinio gydymo.

Norint imtis realių pokyčių, svarbiausia nepradėti impulsyviai. Pirmas žingsnis – objektyvus savo būklės įvertinimas. Anot V. Morozovo, pirmas žingsnis turėtų būti objektyvus būklės įvertinimas – tik tada galima priimti pagrįstus sprendimus.

Savarankiškai tą galima padaryti įvertinant liemens apimties ir ūgio santykį, kuris tiksliau nei kūno masės indeksas atspindi visceralinių riebalų keliamą grėsmę. Patogią KMI ir liemens apimties skaičiuokles bei paaiškinimus galima rasti tinklalapyje manosvoris.lt. Po to, pasak gydytojo, verta pasikonsultuoti su šeimos gydytoju ar dietologu, kad būtų įvertinta, ar nėra komplikuojančių sveikatos veiksnių.

„Tik tada verta nustatyti realius tikslus ir pasirinkti ilgalaikį, ne trumpalaikį požiūrį į svorio valdymą. Jeigu pavyko savarankiškai numesti kelis kilogramus ir jie negrįžo – labai sveikintina, bet ar kartu su nutukimu nėra jau ir pažengusių jo komplikacijų – nežinia“, – dėmesį atkreipia V. Morozovas.

Gydytojas pabrėžia, kad geriausias metas pradėti yra šiandien. Laukimas „kol bus mažiau streso“, „po atostogų“ ar „nuo pirmadienio“ tik pratęsia tą patį žalingą ciklą. Pokyčiai prasideda nuo mažų žingsnių, kuriuos galima žengti dabar: „Kiekviena diena suteikia galimybę pagerinti sveikatą, o mažas žingsnis šiandien sukuria pagreitį ateičiai. Net jei nepavyks, paslysite ir vėl priaugsite svorio, nieko baisaus – vėl pradėsime iš pradžių, nes laukiant „pirmadienio“ negausime ir šito. O jei nežinote, ką daryti, arba jums neveikia „mažiau valgyk ir daugiau judėk“, – verta kreiptis į gydytojus“, – reziumuoja V. Morozovas.