Miesto centre – ramybės oazė: renovacija pakėlė Kauno daugiabučio vertę

Nors žmones ryžtis renovacijai dažniausiai motyvuoja sumažėjusios šildymo išlaidos, ne mažiau svarbus veiksnys yra ir auganti būsto rinkos vertė. Atnaujinus Kauno centre, atokiau judrių gatvių ir šalia Ramybės parko, esantį triaukštį daugiabutį, kartu su pagerėjusia gyvenimo kokybe, estetiniais pokyčiais reikšmingai padidėjo butų kaina bei paklausa .

Daugiabutis Trakų g. 31, Kaune, po renovacijos. Nuotrauka iš APVA archyvo

Susidūrė su techniniais ir finansiniais iššūkiais

Iki modernizacijos 1957 m. statyto prastos būklės pastato gyventojams daugiausiai rūpesčių kėlė pasenusi stogo danga ir lietvamzdžiai. Bendrosios elektros sąnaudos buvo didelės, o šildymo sistema neefektyvi ir nepritaikyta centriniam šildymui. Nuo sienų trupėjo tinkas, todėl namas atrodė gerokai nušiuręs, taip pat buvo būtina tvarkyti kaminus.

Namo gyventojų atstovas Tomas Gudinavičius pabrėžia, kad delsdami priimti sprendimą butų ir kitų patalpų savininkai rizikavo susidurti su vis didesniais techniniais ir finansiniais iššūkiais. Anot jo, bandant šiuos gedimus spręsti pavieniui, vien kaminų remontas būtų kainavęs apie 7 tūkst. eurų. Pasirinkus kompleksinę renovaciją, problemos buvo išspręstos iš pagrindų, todėl bent du dešimtmečius papildomų investicijų į stogą, kaminus ar fasadą neprireiks.

Šilumos sąnaudos sumažėjo daugiau nei perpus

Modernizacijos metu daugiabutyje pakeista stogo danga ir langai, apšiltinta palėpės perdanga, sienos bei cokolis, suremontuoti balkonai, įrengtos modernios bendrojo naudojimo aliuminio durys. Keliuose butuose įrengta individuali rekuperacija, atnaujinta šildymo sistema, taip pat sumontuota saulės elektrinė, gaminanti elektros energiją bendrojo naudojimo patalpoms. Po renovacijos pastatas pasiekė B energinę klasę, prieš tai buvo E.

Daugiabučio renovacijos projekto administratorius Giedrius Dekaminavičius pasakoja, kad po modernizacijos keturi pastate esantys butai šildomi dujų katilais, du liko prisijungę prie senosios kolektorinės sistemos, o likusieji – prie naujai įrengtos kolektorinės šildymo sistemos. Centralizuotai besišildančiuose butuose įrengti individualūs skaitikliai, todėl gyventojai gali patys reguliuoti šildymą ir už jį atsiskaito pagal faktinį suvartojimą, o ne pagal buto plotą.

„Palyginus 2022–2023 m. šildymo sezoną, kai renovacijos darbai dar nebuvo pradėti, su 2024–2025 m. sezonu, šilumos suvartojimas sumažėjo apie 56 proc., o šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos – 53,2 tonomis CO₂ ekv. per metus“, – pabrėžia G. Dekaminavičius. Be to, daugiabutis tapo estetiškai patrauklus, jaukus, šiltas.

Išsaugotas architektūrinis pastato išskirtinumas

Modernizavus daugiau nei šešis dešimtmečius skaičiuojantį pastatą, išsaugotas ir jo architektūrinis išskirtinumas. Nors daugiabutis nėra kultūros paveldo objektas, jis stovi kultūros paveldo zonoje, todėl renovacijos metu teko ieškoti sprendimų, leidžiančių išlaikyti  jo charakterį.

Namas ypatingas savo forma – jame įrengta terasa, po kuria veikia komercinės patalpos, dalis butų turi erkerius. Erkeriai ir kitos naujamiesčiui būdingos fasado detalės buvo atkurtos laikantis autentiškumo principų. Kartu su projektuotojais rasti sprendimai leido suderinti istorinius elementus su šiuolaikiniais reikalavimais ir gyventojų poreikiais. „Dabar, atlikus kompleksinę renovaciją, įvažiuojant į kiemą pirmiausia dėmesį atkreipia iš esmės atnaujintas pastatas – buvęs tinkuotas fasadas pakeistas akmens masės plytelėmis, todėl daugiabutis atrodo daug moderniau“, – teigia namo gyventojų atstovas. Ir jam, ir kaimynams tai kelia pasididžiavimo savo būstu jausmą.

Susipažinti su visoje Lietuvoje įgyvendintais renovacijos projektais jau šiandien galite Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) „Facebook“ paskyroje. Balsavimas vyks balandžio 13–17 d., o laimėtojai bus paskelbti balandžio 20 d. Atiduodant savo balsą APVA ragina tai daryti atsakingai ir įvertinti ne tik daugiabučio estetinį vaizdą ar skaičius, bet ir bendrą pokytį – komfortą, bendruomeniškumą, tvarumą bei ilgalaikę vertę.

Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.

Autorė Ieva Vidūnaitė