Kuo skiriasi berniukai ir mergaitės, mokslininkų teigimu, vaikai pradeda suprasti gana anksti. Visgi fiziologiniai lyčių skirtumai apima ne tik reprodukcinius organus. Suaugusių vyrų ir moterų kūnai skiriasi daugybe aspektų. O kai kurie skirtumai atrasti visai neseniai. Ir mokslininkai juos nagrinėja ne tik dėl pramogos. Mat skirtingų lyčių asmenims reikia kitokio mitybos režimo, vaistų, turėtų būti taikomi skirtingi saugos protokolai transporto priemonėse, net sukuriamas skirtingas mikroklimatas darbo vietose.

 

Moterys:Portrait,Of,A,Happy,Fit,Young,Couple,With,Hands,Crossed

 
  •  Nors XX a. Vakarų pasaulyje abiejų lyčių vidutinė gyvenimo trukmė sparčiai ilgėjo, moterų gyvenimo trukmė vis dar ilgesnė nei vyrų. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų įvairiose šalyse skirtingas, bet beveik visur gyvenimo trukmė skiriasi keleriais metais. Statistiškai tai itin daug. 2019 m. Prancūzijoje moterų gyvenimo trukmė siekė 85,6 metų. Vyrai gyveno 79,2 m., taigi, skirtumas beveik šešeri metai. Jungtinėse Valstijose moterų gyvenimo trukmė 2018-aisiais siekė 81,2 m., o vyrų 76,2 m., taigi, skirtumas penkeri metai. Suomijos mokslininkai 2022 m. nusprendė išsiaiškinti, kodėl taip yra net dabar, kai abiejų lyčių atstovai valgo panašų maistą, daugelyje šalių nesusiduria su karais ir gauna tokią pačią sveikatos priežiūrą. Paaiškėjo, kad moterys gyvena ilgiau, nes šiek tiek kitaip sensta. Dailiosios lyties atstovių biologinis senėjimas sulaukus 50-ies truputį lėtesnis nei vyrų.
  •  Įdomu ir tai, kad moteriškas kūnas, kaip juokauja mokslininkai, pasižymi savotiškomis supergaliomis. Pirmiausia, žinoma, tai gebėjimas išnešioti ir į šį pasaulį paleisti naują gyvybę. Visgi esama ir daugiau gebėjimų. Vienas jų paneigia silpnosios lyties stereotipą. Pasirodo, moterys yra gerokai ištvermingesnės ir daug geriau ištveria skausmą. Tai neseniai dar kartą patvirtinta Makgilio universiteto (Kanada) mokslininkų atlikto eksperimento metu. Žinoma, skausmo suvokimas – individualus dalykas, tačiau dailiosios lyties atstovės didžiąją gyvenimo dalį susiduria su įvairiais fiziniais nepatogumais: pradedant menstruacijų skausmais ir baigiant nepatogiais bateliais. O pagimdžiusios tarsi iš naujo įvertina skausmo skalę ir po šios patirties net dūrio ar lūžio sukeltus skausmus vertina gerokai nuosaikiau.
  •  Į medicininius tyrimus, nagrinėjant vaistų poveikį ir kitus medicininius aspektus, vaisingo amžiaus moterys įtrauktos tik XX a. 8-ajame dešimtmetyje. Mokslininkai pasirinko moterų netirti, nes dėl natūralaus hormonų svyravimo atsiranda per daug kintamųjų ir šalutinių reakcijų. Todėl vaistams ar ligoms tirti į imtį visada būdavo įtraukiamos tik menopauzę jau išgyvenusios moterys. Taip buvo visiškai iškreipiami duomenys, net sukeliama grėsmė moterų sveikatai. Mat iki tol visi vaistai ir daugelis medicininių įrankių kurti tik vyrams. Dėl tokių ribotų medicininių tyrimų moterys vis dar gauna netinkamus vaistus ar per dideles jų dozes. Tik dabar pradėta kalbėti apie tai, kad hormonų pokyčiai moterų sveikatai turi tokią didelę įtaką, jog joms turėtų būti taikomi kitokie medicininiai protokolai. Pavyzdžiui, vertinant ankstyvus širdies infarkto simptomus.
  •  Nors kai kuriais atžvilgiais švelniosios lyties atstovės ištvermingesnės, visgi joms reikia daugiau komforto ir poilsio. 2016 m. Lafboro universiteto Miego tyrimų centro (Anglija) tyrėjai tyrė 210 moterų. Nustatyta, kad jos turi miegoti 20 min. daugiau už vyrus, jog organizmas tinkamai funkcionuotų. Mat moterų smegenys jungčių sąsajomis skiriasi nuo vyrų. Moterys geba vienu metu atlikti daug veiksmų, yra lankstesnės, labiau prisitaiko prie aplinkybių, tad naudoja daugiau aktyviu režimu veikiančių smegenų centrų ir greičiau pavargsta. Taip pat dailiosios lyties atstovėms reikia šiltesnės aplinkos, kad jaustųsi darbingos. Biuruose atliktas tyrimas parodė, kad moterys geriau jaučiasi tuomet, kai temperatūra siekia 25 ºC. Tokiomis sąlygomis darbuotojos spausdino greitai, o jų klaidų rodiklis tebuvo 10 %. Kai temperatūra sumažinta iki 20 ºC, jų produktyvumas sumažėjo perpus, o klaidų skaičius padidėjo kone dvigubai.
 

Vyrai:

 
  •  Juveskiulės universitete (Suomija) atlikto tyrimo duomenimis, vyrai biologiškai vyresni už moteris. Šis skirtumas itin išryškėja vyresniame amžiuje. Ir tam yra keletas svarbių priežasčių. Statistiškai stipriosios lyties atstovai dažniau ir daugiau rūko. Biologinio senėjimo procesus spartina ir tai, kad paprastai vyrų kūnai yra didesni, greičiau eikvoja energiją. Tačiau kai kurie biologiniai ar klinikiniai duomenys liudija prastesnę vyrų sveikatą. Tyrėjų teigimu, vyriškieji hormonai dažnai slopina imunitetą. Vyrai sunkiau perserga užkrečiamosiomis ligomis. Be to, stipriosios lyties atstovai turi mažesnę tikimybę išgyventi susirgę vėžiu ar tapę neįgalūs. Tai ne tik fizinio, bet ir psichologinio atsparumo nulemtas skirtumas. Vyrai prasčiau geba rūpintis mityba, dažniau pamiršta išgerti vaistus ir stokoja sistemingo sveiko gyvenimo būdo laikymosi.
  •  Kanadiečių mokslininkai juokauja, kad peršalimo simptomus išgyvenantis vyras jaučiasi it pervažiuotas sunkvežimio ir temperatūrai pakilus vos dviem laipsniais negali pasikelti iš lovos. Iš tiesų individualiai stipriosios lyties atstovai netgi lengvo karščiavimo sukeltą diskomfortą vertina kaip gerokai skausmingesnį. Pernai atliktų eksperimentų metu pastebėta, kad vyrai, susidūrę su skausmu, buvo labiau įsitempę ir daug jautresni nei moterys. Tačiau ne visi. Toks jautrumas ir neatsparumas galioja tik eiliniams vyrams. Profesionalūs atletai ir kariai skausmą toleruoja gerai, o kai kuriais atvejais net geriau nei moterys. Mokslininkai spėja, kad tam įtakos turi ne tiek fiziologija, kiek psichologija. Disciplinuoti ir treniruoti vyrai skausmą gali ignoruoti taip pat sėkmingai, kaip kiekvieną mėnesį per menstruacijas tai daro moterys.
  •  Ne visos naujos žinios apie lyčių skirtumus kelia šypseną, kaip toji apie vyrų skausmo toleravimą. Štai tik prieš kelerius metus oficialiai patvirtinta, kad vyrų ir moterų širdies infarkto simptomai skiriasi. Klasikiniais artėjančio širdies infarkto įspėjamaisiais signalais laikomas stiprus krūtinės ląstos suspaudimo, ankštumo jausmas ir skausmas, kuris plinta į rankas, kaklą, smakrą, pasunkėjęs kvėpavimas. Šie simptomai gali pasitaikyti ir moterims, tačiau taip būna retai. Kur kas dažniau širdies infarktas moterims prasideda neįprastais simptomais – oro trūkumu, pykinimu, vėmimu, skausmais pilvo viršutinėje dalyje. Taip pat aliarmo signalu gali būti spaudimo jausmas krūtinėje. Tokie simptomai kaip pasikartojantis pykinimas, nuovargis ir galvos svaigimas gali tęstis kelias dienas prieš tikrąjį širdies infarktą. Neretai šie požymiai palaikomi tik skrandžio sutrikimu ir moterys nesulaukia pagalbos.
  •  Stipriosios lyties atstovai netgi miegoję vos 5 val. geba geriau susikoncentruoti atlikdami tokias užduotis kaip vairavimas arba skaičiavimas. Visgi stipriosios lyties atstovams reikalingas nuoseklumas ir griežtas miego režimas, tuomet mąžta širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Beje, pati gamta tuo pasirūpino, mat vyrai miega gerokai kiečiau nei moterys, o prabudimai naktį jiems daro mažiau žalos nei švelniajai lyčiai. Tad bent teoriškai būtent vyrai turėtų naktimis keltis ir pasirūpinti kūdikiu. Beje, mokslininkai vyrams pataria miegoti nuogiems. Mat jie geriausiai pailsi tuomet, kai kūnas šiek tiek atvėsęs. O ir darbuojasi stiprioji lytis efektyviau, kai patalpose būna vidutiniškai 3 laipsniais vėsiau nei pageidauja moterys, t. y. 19–21 ºC. JAV atlikus keletą eksperimentų paaiškėjo, kad žemesnė aplinkos temperatūra net gali lemti mažesnį vyrų agresyvumą. Tad jiems rekomenduojama visada nustatyti žemesnę temperatūrą ne tik darbe, bet ir automobilyje. Galbūt tai padėtų atvėsti ir išvengti pavojingų situacijų kelyje.
 

Autorius Eglė Stratkauskaitė