Williamo Strausso ir Neilo Howe teorijoje teigiama, kad kas 18–20 metų užauga nauja unikali žmonijos karta. Ir ji paženklinta pasaulyje įvykusio pokyčio: visuotinės krizės, technologinio tobulėjimo ar kultūrinio pakilimo. Manoma, kad šie įvykiai lemia ne tik pasaulėžiūrą, bet ir asmenines savybes bei vertybes. O šios būna visai priešingos anksčiau puoselėtoms, ir tai skirtingų kartų atstovams trukdo susikalbėti. Tad kaip geriau vieniems kitus suprasti?

 

Generations,Set,Of,Six,Square,Compositions,With,Isolated,Icons,AndKaip atpažinti savąją kartą?

 

Skirtingų kartų problemas nagrinėja filosofija ir sociologija. Mokslininkai mėgina išsiaiškinti, kaip bėgant laikui keičiasi visa visuomenė ir kodėl atsiranda kartų konfliktai. Tai tikrai nėra nauji klausimai. Pirmasis apie kartų susidūrimą ir dėl to kylančius iššūkius prabilo sociologas Karlas Mannheimas. Jis dar 1923 m. parašė veikalą „Kartų problema“. Visgi didelio susidomėjimo šis tyrimų objektas sulaukė tik 1991 m., kai žaibiškai išpopuliarėjo W. Strausso ir N. Howe knyga „Kartos“. Vadinamoji kartų teorija sulaukia ir nemažai kritikos, net vadinama pseudomokslu. Tačiau netrūksta konkrečių mokslinių įrodymų, kad skirtingų kartų atstovai pasižymi itin dideliais ar net drastiškais pasaulio suvokimo bei reakcijų į stimulus skirtumais. Būtent šis aspektas labai domina psichologus. Jiems svarbu išsiaiškinti, kas ir kodėl suformuoja vienokią ar kitokią asmenybę. W. Strausso ir N. Howe sukurta teorija iš pradžių paaiškino tik JAV kartų ciklą, tačiau mokslininkai atrado nemažai panašumų su kitų šalių gyventojais. Tad iš esmės teisingu laikomas štai toks skirstymas:

 

Prarastajai (kūdikių bumo) kartai, pasak teorijos kūrėjų, priklauso žmonės, gimę 1944–1963 m. Ką tik buvo pasibaigęs Antrasis pasaulinis karas, ekonomika vystėsi sparčiai, tačiau šios kartos vaikai ankstyvame amžiuje susidūrė su dideliu nepritekliumi. Staigiai padidėjęs gimstamumas lėmė, kad gausiose šeimose augę vaikai stokojo dėmesio, auklėti itin griežtai. Gana nesaugioje aplinkoje brendę žmonės trokšta stabilumo, baiminasi permainų ir vengia naujų iššūkių. Itin svarbios tradicinės vertybės – religija, šeima, pagarba, net paklusnumas. Tad jiems šiuolaikinis pasaulis atrodo sudėtingas ir sunkiai suvokiamas. Taip pat šios kartos atstovai negeba spręsti konfliktų. Jų įsitikinimu, nedera pripažinti savo kaltės ar atsiprašyti, mat tai silpnumo ženklas. JAV šios kartos asmenys nuosaikesni, nors irgi dažnai susiduria su emociniais sunkumais ir negeba jų tinkamai išspręsti. Lietuvių Prarastoji karta susidūrė su dar sunkesniais išbandymais nei amerikiečių. Šiai kartai priklauso žmonės, kurie vis dar prisimena trėmimus, sovietinio lagerio siaubą ir galiausiai komunizmo realybę, kuri stipriai paveikė jų vertybes ir suformavo šiuolaikiniam pasauliui visiškai netinkamus įpročius. Visgi Prarastoji karta turi ir privalumų – lojalūs, geba sunkiai ir kantriai dirbti, moka valdyti asmeninius finansus, drąsiai prisiima atsakomybę už save bei šeimą.

 

X karta vadinama didžiaisiais maištininkais. Jie pasaulį išvydo 1964–1983 m. Neturėjo kitos išeities, tik tapti atskalūnais, nes juos augino traumuota ir griežta Prarastoji karta. Šios kartos atstovai gerokai laisvesni ir laimingesni. Nors geba atsiprašyti ir pripažinti savo kaltę, tačiau nevengia kritikuoti tvarkos ar perdėtų formalumų. Linkę susikurti savo taisykles ir jų laikytis. Būtent šiai kartai priklauso didžiausius pasaulinius verslus sukūrę žmonės. Mat tai itin savarankiškos ir veržlios asmenybės, gebančios aktyviai diskutuoti ir ieškoti racionalių sprendimų. X kartos vystymąsi lydėjo šaltasis karas, „Žvaigždžių karų“ epopėja, Europos Sąjungos įkūrimas. Lietuvoje tai buvo žmonės, kurie jau suaugusiojo akimis matė išsivadavimo iš Sovietų Sąjungos kovą. Tad šiai kartai be galo svarbus siekis judėti į priekį ir tobulėti. X karta mano, kad nusipelnė prasmingos karjeros, laisvės rinktis ir gyventi taip, kaip patys mano esant teisinga. Visgi šios kartos atstovai vis dar labai vertina išsilavinimą, darbą, pinigus ir valdžią. Visa tai jiems yra sėkmės atitikmuo. Kadangi užaugo be išmaniųjų technologijų, kartais susiduria su sunkumais prisitaikant prie šiuolaikinio gyvenimo tempo. Nėra jautrūs socialinėms problemoms ar nelygybei. Beje, būtent šios kartos atstovai vartoja daugiausia ir jaučia prisirišimą prie prekių ženklų. Tad jiems kuriamos reklamos, gaminamos prabangos prekės ir visa tai parduodama, nes X karta sukaupusi nemažai finansinių išteklių.

 

Y (arba Tūkstantmečio) karta pasaulį išvydo 1984–2003 m., vykstant technologinei revoliucijai. Jiems augant pasaulį užvaldė kompiuteriai, atsirado socialiniai tinklai. Technologijos Y kartai itin svarbios. Jos atstovai vienu metu gali daryti daug veiklų. Optimistai, moralūs ir visuomeniški, draugiški aplinkai. Vertina socialinius ryšius ir skeptiški taisyklių atžvilgiu. Labai svarbi aplinkinių nuomonė, o išvaizdai teikia milžinišką reikšmę. Y kartos žmonės svajoja amžinai išlikti jauni. Tūkstantmečio kartos atstovus mėgsta darbdaviai, nes veiklūs ir kompetentingi, neblogai prisitaiko naujoje aplinkoje, tačiau vis dar geba būti lojalūs ir pareigingi. Daug, tačiau ne itin pozityvaus dėmesio šios kartos elgsenai skyrė amerikiečių žurnalistas Joelis Steinas. Vadinamajai Tūkstantmečio kartai jis net dedikavo knygą pavadinimu „Millennials: The Me Me Me Generation“. Autoriaus žodžiais, karta X pagimdė kartą „Aš Aš Aš“. Ir iš tiesų Y kartos atstovai užaugo ekonomikos gerėjimo sąlygomis, tačiau jau subrendę suvokė, kad tik nedidelė dalis taps labiau sėkmės lydimais ir turtingesniais nei tėvai. Šis susidūrimas su nemalonia realybe pavertė juos egocentriškais. Tačiau esama ir pliusų. Palankiai, bet racionaliai žiūri į aplinkosaugą, sveikuoliai ir liberalai. Jiems priimtinos vienos lyties santuokos, alternatyvi gyvensena, tačiau stipriai stovi ant žemės ir nemano, kad reikia atsisakyti visų žemiškų gėrybių.

 

Dėl to, kada gimė pirmieji Z kartos atstovai, nesutariama. Vieni autoriai nurodo 2004 m., o kiti linkę šios kartos startu laikyti 2005-uosius. Visgi tiksliausias skirstymas – atsižvelgiant į vietovę. JAV Z kartos atstovais gali būti laikomi žmonės, gimę dar 1995 m. Lietuvą didesni pokyčiai, susiję su šia karta, palietė vėliau. Tad lietuviškoji Z karta pasaulį išvydo tik 2005-aisiais. Asmeninėmis savybėmis smarkiai skiriasi nuo ankstesnių kartų. Itin mobilūs, nebijo keisti pasirinkimų: darbo vietos, studijų krypties. Nemėgsta rutinos, trokšta asmeninės laisvės, siekia karjeros, asmeninio tobulėjimo ir pasižymi stipria orientacija į save. Nori laisvės spręsti visus su darbinėmis užduotimis susijusius klausimus, jausti nepriklausomybę. Todėl Z kartos atstovai dažnai renkasi alternatyvius darbo būdus – dirba laisvai samdomą darbą, kuria savo verslą. Aktyviai domisi socialiniais klausimais, aplinkosauga. Svarbi lygybė, įvairovė ir kiti jautrūs socialiniai bei ekologiniai klausimai. Šie žmonės labai jauni, tačiau jau susidūrė su nemenkais išbandymais: pasauline pandemija, nuotoliniu mokslu ir darbu. Taip pat būtent šios kartos atstovus sunkiai slegia ekologinis ir ekonominis nerimas.

 

Manoma, kad Z kartos atstovai geriausiai ir lengviausiai prisitaikys prie vis spartėjančio gyvenimo tempo bei naujų sudėtingų technologijų. Mat puikiai pažįsta skaitmeninį pasaulį, bet prisimena ir realų gyvenimą – dar mokyti rašyti ranka, atsakinėti žodžiu mokykloje ir skaičiuoti mintinai. Juos pralenkti jau atkeliauja nauja karta. Alfa kartos atstovais laikomi gimę po 2010-ųjų. Pagrindinis šios kartos ypatumas yra tai, kad skaitmeninis pasaulis – natūrali gyvenimo aplinka. Amerikoje atlikus tyrimą paaiškėjo, kad net 90 % dvimečių jau moka naudotis išmaniaisiais telefonais ir planšetėmis. Manoma, kad šios kartos atstovai pasižymi itin individualiu požiūriu į save. Būtent Alfa kartos atstovai visiškai laisvai priima lyties identiteto klausimus ir beveik atsiriboja nuo kūno, nes internetą laiko gyvenimo pratęsimu. Šiuolaikiniams vaikams sunku sutelkti dėmesį. Atlikti tyrimai rodo, kad Alfa karta labiausiai domisi vaizdine informacija, tačiau susitelkia ne ilgiau kaip 5–6 sek. Nekantrūs ir nepanašu, kad sugebės šią dorybę išugdyti suaugę. Jaunoji karta nėra linkusi aklai paklusti nurodymams. Net ir mažiausiems reikia atsakymų į jų užduodamus klausimus ir argumentuotų paaiškinimų. Deja, šioji karta labiausiai nutolusi nuo realybės. Tai gerai ar blogai, pasakyti kol kas neįmanoma. Mat niekas nežino, kaip stipriai pasikeis pasaulis per ateinančius 20 metų.

 

Po vienu stogu

 

Mokslininkai pastebi, kad šiuolaikiniame pasaulyje po vienu stogu (ir ne tik namuose) gali atsidurti net keturių skirtingų kartų atstovai. Visi jie į darželius, mokyklas, darbovietes atsineša savo įsitikinimus bei gyvenimo būdą. Šie skirtumai neretai ne tik virsta konfliktais, bet ir gali pakenkti našumui. Tai viena priežasčių, kodėl kartų teorija taip rūpi didelėms korporacijoms ir mokslo įstaigoms. JAV, Didžiojoje Britanijoje ir Australijoje atlikti tyrimai parodė, kad daugiausia problemų bendradarbiaujant, keičiantis informacija ir formuojant ilgalaikius tikslus kyla tuomet, kai komandoje atsiduria Prarastosios ir Y kartos atstovai. Pagal amžių šie žmonės labiausiai atitiktų šeimos modelį – tėvai ir vaikai. Visgi atrodo, kad šneka skirtingomis kalbomis. Nors tokių atvejų, kai kartu darbuotis tenka Prarastosios ir Y kartų žmonėms, nėra daug, nes vyresnioji karta jau pasiekė pensinį amžių, tačiau jie vis dar susiduria mokslo įstaigose. Ir pasidalinti žiniomis būna sudėtinga. Kita konflikto ašis – X ir Z kartos. Jų atstovai dažnai susiduria darbovietėse kaip vadovai ir pavaldiniai arba labiau patyrę darbuotojai bei praktikantai ar jauni specialistai. Viena vertus, turėtų puikiai sutarti, mat abiejų kartų atstovai siekia darbo ir gyvenimo dermės, taip pat mėgsta naujoves ir iššūkius. Visgi skirtingai žiūri į laiką ir pareigas. X karta vis dar garbina aukštą poziciją ir tiki, kad būtina dirbti sunkiai ir kantriai, jog pavyktų pasiekti tikslų. Z karta, patys jauniausi darbuotojai, neturi jokio intereso krauti kapitalą įmonės akcininkams ar vadovams. Nepaprastai jautrūs socialinei nelygybei ir patyčioms. Deja, šių dalykų X kartoje tikrai nemažai. Y ir Z kartoms organizacijos kultūra, pagarba ir laisvė – itin svarbu. Ir šių dviejų kartų laisvės suvokimas šiek tiek skiriasi nuo X kartos. Jeigu Y karta vis dar geba toleruoti senąją tvarką, tai Z kartos atstovai – ne. Aukščiausia laisvės išraiška – individualumas, todėl nerūpi, ką apie juos galvoja kiti. Psichologai mano, kad X karta jaučiasi tarsi Z kartos (paauglių) tėvai net ir tais atvejais, kai susiduria darbo vietoje ar mokslo įstaigoje, ir todėl linksta juos auklėti. O būti auklėjamiems niekam nepatinka.

 

Ar iššūkiai gali tapti galimybėmis?

 

Visgi mokslininkai įsitikinę, kad skirtingos kartos tikrai gali susikalbėti. Visgi tik esant sąlygai, jog žinos vieni kitų lūkesčius. 2022 m. pabaigoje Lietuvoje pristatytas naujo darbuotojų lūkesčius nagrinėjančio tyrimo rezultatai. Paaiškėjo, kad net 42 % Z kartos respondentų darbe nori įgyti įgūdžių, kurie ateityje padės vystyti savo idėją, verslą. Karjeros kelyje nori dažnų pokyčių – 66 % respondentų tikisi pokyčių kasmet, daugiausia – kas dvejus metus. Jaunoji Z karta itin vertina mentorystę. 44 % jų mano, kad tai geriausias būdas įsisavinti žinias. Taip pat jauni darbuotojai ir besimokantys asmenys vertina asmeninį glaudų bendravimą, tad jiems ryšys su tiesioginiu vadovu itin svarbus. Būtent šio aspekto dažnai nesuvokia į konkretų rezultatą ir pasiekimus orientuota X karta. Jie nesupranta, kodėl Z kartos atstovai reikalauja tiek daug dėmesio ir grįžtamojo ryšio. Dėl šios priežasties mieliau darbuojasi su Y karta, kurios atstovai savarankiškesni ir užduotis įveikia gavę mažiau informacijos bei nurodymų. Įdomu tai, kad žmogiškųjų išteklių specialistai dažniau į vieną komandą siūlo suburti ne X ir Y kartos atstovus, o būtent X ir Z. Mat šios dvi kartos turi daugiausia potencialo perimti vieni kitų vertybes bei patirtis. Visgi, kad šis procesas būtų sklandus, pirmiausia reikia suvokti skirtumus ir, žinoma, dėti pastangų. Psichologai įsitikinę, kad susikalbėti tarpusavyje gali visų kartų atstovai, nesvarbu, ar bendrauti tenka šeimoje, ar darbo vietoje. Tai padaryti padeda vadinamieji bendravimo raktai – žinoti, kas kiekvienos kartos atstovams svarbu ir aktualu:

 
  • Prarastajai kartai itin svarbi pagarba patiems ir puoselėjamoms tradicijoms. Geriausiai jaučiasi ir sklandžiausiai bendrauja, kai klausiama jų nuomonės ir tik paskui suformuluojama užduotis ar išsakomi pastebėjimai. Palankiausiai reaguoja į mandagią, net oficialią kalbą. Patogiausia viską išgirsti tiesiogiai, gyvai ar telefono skambučiu. Tuomet informaciją priima kaip apčiuopiamą ir realią.
  • X kartos atstovai mėgsta aiškiai apibrėžtas ribas, pagarbą jų laikui ir asmeniniam gyvenimui. Neblogai prisitaikę prie modernių technologijų, tačiau jau pradeda atsilikti nuo socialinių tinklų dinamikos, gali erzinti betarpiškumas, būdingas virtualiam bendravimui. Mėgsta telefoninius pokalbius ir elektroninius laiškus. Šios kartos atstovams laikas yra pinigai, o tuščias pagyras ar motyvacinės aplinkos kūrimą kartais vertina kaip visiškai nereikalingą. Mat kiekvienas turi suvokti savo užduotis ir tikslą taip, kaip jie suvokia savąjį. Tad geriausiai tinka mandagus, bet tiesus bendravimas. Tai bene mažiausiai jautri karta.
  • 53 % Y kartai priklausančių žmonių JAV, pagal „Harvard Business Review“ tyrimo duomenis, užaugo dirbdami vasaromis ar po pamokų. Tai stipriai paveikė gebėjimą prisitaikyti prie aplinkos. Anksti suvokė, kad viršininkas nėra jų draugas, todėl išmoko priimti nurodymus ir atlikti užduotis. Daugelio Tūkstantmečio kartos atstovų netrikdo tiesioginė kalba, jie dažnai šiek tiek abejingi. Vertina teigiamai, jeigu užduotis ar informacija pateikiama glaustai, geriausia raštu per el. paštą ar projektų valdymo programą. Geba išlaikyti dėmesį, tačiau rečiau rodo iniciatyvą. Tam, kad atskleistų kūrybiškumą, reikalingas paskatinimas.
  • Naujame „Business Insider“ tyrime apie Z kartą beveik 10 % paauglių ir jaunų suaugusiųjų teigė, kad didžiausia problema, su kuria susidurs jų karta, bus susijusi su ekonomika ir skolomis. Tad dažniau linkę rinktis alternatyvią gyvenseną, puoselėja kitokias vertybes. Svarbi pagarba individualumui. Šios kartos atstovų dėmesį būtina patraukti tinkamai pateikiant turinį. Nemažai Z kartos atstovų vis dar mokosi ir pedagogai pastebi, kad jaunajai kartai dažnai sunku tilpti į rėmus ir suvokti pareigos svarbą. Dažniausiai bendrauja internetu bei vaizdais, mėgsta trumpus vaizdo pokalbius ar žinutes. Tačiau stokoja tiesioginio ir kokybiško bendravimo. Tad vertina trumpus gyvus pokalbius, kurių metu aptariamos aktualios temos. Tuomet geba išlaikyti dėmesį ir įsiminti.

 

Autorius Eglė Stratkauskaitė