Pernai Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras jau balandį fiksavo pirmuosius susirgimus erkiniu encefalitu. 2018 m. su šia liga susidūrė 384 asmenys. Gerokai daugiau, t. y. 2293 Lietuvos gyventojai, užsikrėtė Laimo liga. Nors apie šiuos negalavimus girdima daugiausia, erkės platina ir daugiau ligų. Ką apie jas reikėtų žinoti?

 

erkes

Piktybinis voragyvis

 

Erkės priskiriamos voragyvių grupei. Mokslininkų teigimu, vidutiniškai šie gyviai gyvena 3–6 metus. Tačiau tam, kad galėtų išlikti, jiems būtinas kitas gyvas organizmas – žmogus arba gyvūnas. Mat būtent jų krauju erkės minta. Nors šie voragyviai yra labai maži, maitinimuisi reikia itin daug kraujo. Nurodoma, jog įsisiurbusi ir nepastebėta erkė gali būti prikibusi net 12 dienų. Mokslininkams taip pat pavyko išsiaiškinti, kad gerai pasimaitinęs šis gyvis gali išgyventi labai ilgai ir kitos aukos tykoti, pvz., net 4 metus. T. y. būtent tiek laiko geba išbūti be maisto.

 

Šie smulkūs, kartais vos pastebimi padarėliai nesulauktų tiek dėmesio, jeigu ne jų platinamos grėsmingos ligos. Daugelis erkių rūšių yra pavojingos žmogui ir gyvūnams. Šių voragyvių seilių liaukose ir žarnyne gali slėptis bakterijos ir virusai, kurie sukelia Laimo ligą (kitaip boreliozę), erkinį encefalitą, anaplazmozę, babeziozę, erkinę dėmėtąją šiltinę, Marselio karštligę, tuliaremiją ir kt. Sukėlėjai į žmogaus arba gyvūno organizmą patenka erkei įsisiurbus į odą ir pradėjus traukti kraują.

 

Ne visos minėtos ligos būdingos Lietuvai. Visgi pastebimi net 4 labiausiai paplitę susirgimai.

 

Erkinis encefalitas

 

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) nurodo, kad kasmet pranešama apie 10 000–12 000 klinikinių erkinio encefalito atvejų. Tačiau manoma, kad skaičiai yra gerokai didesni. Ši erkių platinama liga paplitusi centrinės ir šiaurinės Europos šalyse, šiaurinėje Kinijoje, Mongolijoje ir Rusijos Federacijoje.

 

Erkinis encefalitas sukelia virusinę centrinės nervų sistemos infekciją. Statistiškai tik 30 % susirgusiųjų pasveiksta visiškai. Dar maždaug tiek su liga kovoja 1–3 m. Likę susiduria su liekamaisiais reiškiniais, dažnai netgi neįgalumu.

 

Simptomai

 

Pirmieji erkinio encefalito simptomai gali išryškėti praėjus 2–3 savaitėms po užsikrėtusios erkės įkandimo. Dažniausiai jie primena gripo arba peršalimo požymius, t. y. užklumpa galvos skausmas, maudžia raumenis, juntamas nuovargis, gali šiek tiek pakilti temperatūra. Negana to, šie požymiai ir kamuoja lyg peršalus – apie savaitę. Paskui juntamas pagerėjimas.

 

Jeigu virusas išplinta organizme ir nukeliauja iki smegenų, ligą išduoda stiprus galvos skausmas, jį gali lydėti svaigimas, vėmimas. Neretai sutrinka sąmonė, pusiausvyra, gali ištikti paralyžius.

 

Gydymas ir pasekmės

 

Specifinio gydymo nuo erkinio encefalito nėra. Neveiksmingi ir antibiotikai. Todėl liga gydoma tik simptomiškai.

 

Kai kuriems, persirgus erkiniu encefalitu, pasiseka išvengti liekamųjų reiškinių. Kiti, deja, visą gyvenimą kenčia nuo galvos skausmų, miego, dėmesio sutrikimų, susiduria su emociniu ir elgesio nestabilumu. Itin sunkiomis pasekmėmis laikomas paralyžius, raumenų atrofija, pusiausvyros ir koordinacijos sutrikimai, psichikos pažeidimai.

 

Laimo liga

 

Tai infekcinė liga, kurią sukelia bakterija Borrelia burgdorferi, paprastai besislepianti erkių virškinimo trakte. Pats voragyvis šiuo ligos sukėlėju užsikrečia per sergančius gyvūnus, dažniausiai elnius, paukščius ar peles.

 

Visgi specialistai nurodo, kad erkė kraują siurbti turi mažiausiai 36 val., jog bakterija spėtų patekti į žmogaus organizmą, Nors tai atrodo ilgokas laiko tarpas, daugelis susirgusiųjų apskritai nepamena arba nepastebi, kad jiems buvo įsisiurbusi erkė.

 

JAV ši liga pirmą kartą diagnozuota 1975 m. Konektikute. Teigiama, jog tai labiausiai paplitusi erkių platinama liga Amerikoje ir Europoje, taip pat ir Lietuvoje.

 

Simptomai

 

Susirgę Laimo liga į bakterijos patekimą gali reaguoti skirtingai. Todėl vieniems pasireiškia lengvesni, kitiems sunkesni simptomai. Šis susirgimas taip pat skirstomas į tris stadijas: ankstyvą lokalizaciją, ankstyvą išplitimą ir vėlyvą išplitimą. Deja, bet kai kurie su ryškesniais požymiais susiduria tik II ar netgi III stadijoje.

 

Ryškiausias Laimo ligos požymis – odos bėrimas, atsiradęs erkės įkandimo vietoje praėjus 1–4 savaitėms (nors nurodoma, kad toks bėrimas gali išryškėti ir kitoje kūno vietoje). Paprastai jis yra didesnis nei 3 cm spindulio ir nesiliauja didėjęs.

 

Kiti požymiai:

 

  • Nuovargis
  • Sąnarių skausmas ir patinimas
  • Raumenų skausmas
  • Galvos skausmas
  • Karščiavimas
  • Limfmazgių patinimas
  • Miego sutrikimai
  • Sunku susikaupti

 

Gydymas ir pasekmės

 

Laimo liga diagnozuojama atlikus kraujo tyrimus, nors kartais prireikia ir nugaros smegenų skysčio ėminio. Susirgimas gydomas antibiotikais, kurie padeda visiškai jį įveikti. Deja, tai nesuteikia organizmui ilgalaikio imuniteto. Todėl Laimo liga gali kartotis.

 

Pasekmių susirgimas paprastai nepalieka. Vis dėlto pastebima, kad kai kurie skundžiasi, jog bėrimo vietoje oda pakinta. Ji tampa melsva, lyg nušalus. Be to, gali būti jaučiamas ir dirglumas, lengvas maudžiantis skausmas ar tirpimas.

 

Anaplazmozė arba erlichiozė

 

Žmogaus granulocitinė anaplazmozė, anksčiau vadinta žmogaus granulocitine erlichioze, yra su erkėmis susijusi liga, kurią sukelia bakterijų rūšis, vadinama Anaplasma phagocytophilum. Manyta, kad ši liga pavojinga tik gyvūnams, o žmonės ja užsikrėsti negali. Vis dėlto pastaruoju metu aiškėja, jog šis erkių platinamas susirgimas gali pasireikšti ir žmonėms. Spėjama, kad apie 10 % mažų voragyvių Lietuvoje yra užsikrėtę šios rūšies bakterijomis.

 

Faktai rodo, kad 2001–2002 m. buvo užfiksuotas kol kas vienas didžiausių anaplazmozės protrūkių. Jis pasireiškė Rodo saloje, Minesotoje, Konektikute, Niujorke ir Merilande. Nors centrinėje JAV dalyje elnių patelės šią ligą platina ir erkėms perduoda rudenį, mokslininkai nustatė, jog daugiausia sergama pavasarį ir vasarą.

 

Simptomai

 

Pirmieji anaplazmozės požymiai primena erkinio encefalito pradžią. T. y. būdinga pakilusi temperatūra, galvos, nugaros, raumenų skausmai, silpnumas, bendras nuovargis. Susirgimas diagnozuojamas atlikus kraujo tyrimą.

 

Visgi kai kurie ligoniai nejaučia jokių simptomų. Ir tik retais atvejais liga įgauna sunkesnę formą.

 

Gydymas ir pasekmės

 

Nors retsykiais anaplazmozė nerodo jokių ženklų, ji turi būti gydoma. Gydytojo skirti antibiotikai – veiksmingas atkirtis pavojingoms bakterijoms. Verta atkreipti dėmesį į tai, kad negydoma anaplazmozė gali komplikuotis ir pakenkti vidaus organams. Nors skiepų nuo šios ligos kol kas nėra, galima džiaugtis bent jau tuo, kad kartą ja persirgus organizmas įgauna imunitetą.

 

Babeziozė

 

Dar viena erkių sukeliama liga – babeziozė. Ji išsiskiria tuo, kad, kaip ir anaplazmozės atveju, manyta, jog tai tik gyvūnams būdingas susirgimas. Deja, duomenys rodo, kad 2002 m. Lietuvoje užfiksuotas pirmas atvejis, kai babezioze užsikrėtė žmogus. Laimei, ši liga yra retesnė.

 

Specialistai atkreipia dėmesį į tai, jog babezioze galima susirgti ne tik įsisiurbus sergančiai erkei, bet ir bendraujant su katėmis. Šių gyvūnų panagėse gali būti ligą sukeliančių bakterijų. Todėl katei įdrėskus ar įkandus kyla pavojus, kad bakterijų per žaizdą pateks ir į žmogaus organizmą.

 

Simptomai

 

Toje vietoje, kur įsisiurbė erkė ar įdrėskė katė, gali atsirasti bėrimas. Vėliau patinsta arčiausiai esantys limfmazgiai. Jeigu to ir pavyksta išvengti, apie ligą perspėja pakilusi temperatūra, nuovargis, prakaitavimas, galvos skausmai.

 

Gydymas ir pasekmės

 

Laiku diagnozuota ir gydoma babeziozė nėra pavojinga. Priešingu atveju gali kilti tam tikrų komplikacijų. Babeziozė gydoma specifiniais, bakterijas veikiančiais vaistais.

 

Įdomu

 

  • JAV Laimo liga kasmet diagnozuojama 329 000 žmonių.
  • Kol kas skiepai gali apsaugoti tik nuo erkinio encefalito.
  • Naujojoje Anglijoje leidžiamas žurnalas „Medicine“ 2016 m. aprašė Laimo ligos sindromą. Jis būdingas 10–20 % sirgusių šia liga. T. y. tokie patys susirgimo simptomai jaučiami jau pasveikus. Kodėl taip nutinka, mokslininkai nežino.
  • Lietuvos statistika rodo, kad apie 9 % sirgusių erkiniu encefalitu lieka nedarbingi.
  • Mirštamumas nuo erkinio encefalito Europoje siekia 0,5–2 %.