Netikėta audra, kelioms dienoms dingusi elektra ar nenumatyta situacija, kai paprasčiausiai nėra galimybės nueiti į parduotuvę. Tokiais atvejais ypač pravartu namuose turėti ilgai galiojančių maisto atsargų – jos padeda išvengti streso ir leidžia jaustis ramiau.

 

Sveiko proto principasHome,Food,Supplies,For,Quarantine,And,Isolation,,Including,Canned,Food,

 

Nėra prasmės namuose kaupti to, ko šeimos nariai nemėgsta ar nevartoja. Maisto atsargos – natūralus šiek tiek didesnio kasdien vartojamų produktų kiekio palaikymas. Taip išvengiama jo švaistymo, o prireikus visada yra ką išsitraukti. Išgirdus terminą „maisto atsargos“ pirmiausia į galvą šauna mintis apie konservus arba grikius. Galbūt todėl, kad konservai ilgai negenda, o grikiai – lengvai paruošiami. Užpylus šaltu vandeniu ir palikus per naktį, ryte grikiai bus valgomi. Tačiau jei tokių produktų šeima nevartoja reguliariai, jie ilgainiui tiesiog sugenda, o tada išmetamas ne tik maistas, bet ir pinigai. Atsargos virtuvės spintelėse ar sandėliukuose turi atitikti įpročius ir mitybos principus. Pavyzdžiui, vegetariškai ar veganiškai besimaitinantiems žmonėms konservuota mėsa tiesiog neaktuali. O tiems, kurie alergiški riešutams, jų turėti namuose išvis neprasminga.

 

Patogiausios produktų grupės

 

Specialistai išskiria kelias maisto kategorijas, kurios pasižymi ilgu galiojimo laiku, kaloringos, patogios vartoti. Viena tokių – vytinta mėsa, kuri yra puikus baltymų šaltinis ir vartojama iš karto. Taip pat konservuotos ir marinuotos daržovės, daugeliui puikiai pažįstamos iš vaikystės, kai rudens derliaus atsargos nuguldavo lentynose visai žiemai. Ne mažiau pravartūs riešutai ir įvairios sėklos – kompaktiški, maistingi, lengvai dozuojami. Nors saldumynai nėra gyvybiškai būtini, jie padeda greitai atgauti energiją ir pakelti nuotaiką. Vien šokolado plytelė ar baltyminis batonėlis gali palengvinti nepatogią situaciją. Verta pasirūpinti ir tokiomis kasdienėmis atsargomis kaip kruopos ar greitai paruošiami makaronai – jų galiojimo laikas ilgas, o paruošimas paprastas. Reikšmės įgauna net gazuoti vaisvandeniai ar kiti saldūs gėrimai – padeda palaikyti emocinį komfortą.

 

Ekstremaliųjų situacijų atveju

 

Gresiant ar susidarius ekstremaliajai situacijai, maisto ir vandens atsargos gali būti ribotos, jų tiekimas sutrikęs. Tad reikia turėti pasiruošus maisto atsargų bent 72 val., kol bus pradėta teikti pagalba. Sausoje ir tamsioje vietoje saugotini šie produktai:

 
  • Mėsos konservai
  • Daržovių konservai (ankštinės daržovės – itin vertingas pasirinkimas)
  • Kiti konservuoti produktai (sutirštintas pienas, vaisiai)
  • Birios kruopos
  • Aliejus
  • Cukrus
  • Prieskoniai, žolelių mišiniai
  • Druska
  • Medus
  • Arbata
  • Svarbu nepamiršti mėgstamų maisto produktų (padės jaustis geriau patiriant stresą).
 

Specialistai taip pat primena

 

Būtina turėti mechaninį konservų atidarytuvą! Prieš kaitinant konservuotą maistą, pašalinti etiketes ir atidaryti skardinę. Visą jos turinį suvartoti iškart. Konservuoti žuvies produktai nerekomenduojami. Naujas maisto atsargas išrikiuoti už jau turimų atsargų – taip lengviau atskirti trumpiau galiojančius produktus. Specialistai ragina nevartoti maisto produktų, turėjusių sąlytį su potvynio vandeniu ir (ar) nehigieniškais paviršiais. Be to, reikia atsiminti, kad dalies sukauptų produktų nepavyks suvartoti, jeigu nebus vandens atsargų. Vienam asmeniui 72 val. reikia 6 litrų vandens. Kruopoms išvirti ar sriubai paruošti būtinas ir šilumos šaltinis. Namuose verta turėti iškyloms skirtą nedidelę viryklę ir bent 2 nedidelius (400 ml) butano dujų balionėlius. Šeimoje arba namų ūkyje paskirti už maistą atsakingą asmenį.

 

Autorė Eglė Stratkauskaitė