XVII a. auksu tviskančiuose Versalio rūmuose nuaidėjo skandalas apie pasikėsinimą nunuodyti karaliaus Saulės meilužę. Visi įtarė tais laikais labai įtakingą ir garsią būrėją – Catherine’ą Monvoisin. Ja reikėjo kuo skubiau atsikratyti, nes užtraukė valdovui nešlovę!

 

450px-Catherine_Deshayes_(Monvoisin,_dite_«La_Voisin»)_1680

Visas vardas: Catherine Deshayes Monvoisin (dar žinoma kaip La Voisin).

Gimimo metai ir vieta: 1640 m., Prancūzija.

Mirties metai ir vieta: 1680 m., Paryžius (Prancūzija).

 

Stipri ir aistringa asmenybė

 

Catherine’a Deshayes gimė maždaug 1640 m. Prancūzijoje. Apie mergaitės vaikystę ir jos tėvus istoriniai šaltiniai nutyli. Moteris jauna ištekėjo už juvelyrinių dirbinių parduotuvės savininko, Antoine’io Monvoisino, persikėlė į Paryžių. Su juo susilaukė dukters Marguerite’os Monvoisin. Vyras nebuvo geras verslininkas, jo juvelyrinių dirbinių krautuvėlė dirbo nuostolingai, todėl netrukus bankrutavo. Vėliau žmona šeimos biudžetą nusprendė perimti į savo rankas. Nuo tada ji išlaikė 6 asmenų šeimą: mylimąjį, jo motiną, dukterį ir vaikus iš ankstesnės Antoine’io santuokos. Be to, būrėja turėjo mažiausiai 6 meilužius: budelį Andre Guillaume’ą, monsinjorą Latourą, vikontą de Couserransą, grafą de Labatie, alchemiką Blessisą, architektą Flauchetą ir magą Adamą Lesage’į. Pastarasis kartą net bandė įkalbėti C. Monvoisin nužudyti savo vyrą, bet ji paskutinę minutę apsigalvojo. Moteris turėjo problemų dėl alkoholio. Manoma, kad monsinjoras prie jos seksualiai priekabiaudavo, kai ši būdavo apsvaigusi. La Voisin domėjosi mokslu ir alchemija, finansavo keletą privačių projektų ir iniciatyvų, kurių dalį pasiūlė žmonės, mėginę ją apgauti ir išvilioti pinigų. Dailioji lyties atstovė buvo karšto būdo, dažnai konfliktuodavo, ypač su konkurentais magais.

 

Dievo ar Velnio apdovanota?

 

Manoma, kad C. Monvoisin buvo labai išsilavinusi, turėjo daug medicininių žinių. Ji dirbo pribuvėja, pacientėms atlikdavo nelegalius abortus (už tai, žinoma, imdavo nemažą atlygį). Be to, dailiosios lyties atstovė mieste garsėjo kaip talentinga aiškiaregė ir būrėja. Dėl šių paranormalių gebėjimų XVII a. antroje pusėje ji tapo viena paslaptingiausių ir labiausiai stulbinančių asmenybių Paryžiuje. Moters talentais žmonės žavėjosi vis labiau, laikė ją Dievo apdovanotąja. Būrėja aplinkiniams pasakojo, kad pirmą kartą apie savo neeilinius gebėjimus suprato būdama 9-erių. Ji mokėsi įvairių disciplinų, daug žinojo apie žmogaus fiziologiją. Tačiau savo kaip gydytojos veiklą apgaubė mistikos skraiste, nes ligas ir jų eigą perskaitydavo iš veido ar delnų linijų.

 

Raganos įvaizdis

 

Kai burti tapo pelninga, C. Monvoisin nusipirko prabangią tamsiai raudoną aksominę mantiją. Ji buvo pagražinta ereliais, kurie išsiuvinėti auksiniais siūlais. Moteris išleisdavo gana daug pinigų asmeniniam įvaizdžiui kurti, bet tai atsipirko, nes nauji klientai plūdo būriais. 1655 m. kunigas šv. Vincentas de Paulas ir misionierių kongregacija suabejojo būrėjos gebėjimais. Tačiau ji buvo protinga ir gudri, todėl atvyko į Sorbonos universitetą paaiškinti kritikams, kaip jos talentas veikia. Įspūdingą pasirodymą surengusi aiškiaregė išlaisvinta. Ilgainiui ji ištobulino gebėjimus, pradėjo atnašauti juodąsias mišias. Jų metu ant altoriaus užkeldavo gyvą žmogų, su kurio dvasia ketindavo dirbti. Sklandė gandai, kad atlikdama ritualus dailiosios lyties atstovė net aukodavo kūdikius!

 

Elitinė būrėja

 

La Voisin netrukus tapo labai populiari karališkuosiuose dvaro rūmuose. Daug svarbių ir įtakingų žmonių prašė jos padėti, patarti, atlikti slaptų medicininių procedūrų. Vieni garsiausi moters klientai buvo šie: Liuksemburgo karo vadas François de Montmorency-Bouteville’is, karaliaus meilužė de Montespan, Suasono grafienė Olympe’a Mancini ir jos sesuo hercogienė de Bouillon, Gramonto grafienė (žinoma kaip La Belle Hamilton). Visgi garsi pranašautoja buvo ganėtinai gudri, tad atlaikė kritiką ir žmonių spaudimą elgtis taip, kaip jie manė, jog teisinga.

 

Nuodų skandalas Versalio rūmuose

 

Moters gyvybei iškilo reali grėsmė, kai nagus prikišo prie vieno garsiausiai nuskambėjusių Prancūzijos karaliaus Liudviko XIV( karaliaus Saulės) meilės romanų. Viskas prasidėjo, kai Markizė de Montespan pas būrėją užsakė juodąsias mišias. Nežinoma, ar šiuose ritualuose dalyvavo ir pats valdovas, bet sklandė gandai, kad valdžią ir neribotą galią jam suteikė pats Velnias. Viena juodųjų mišių liudytojų vėliau pasakojo, kad Prancūzijos karaliaus meilužė užsakė apeigas norėdama išsaugoti jo meilę. Per susitikimus Markizė de Montespan iš būrėjos gaudavo stebuklingo eliksyro ir afrodiziako, kurių slapta įpildavo į mylimojo gėrimus. Artimi santykiai su šia moterimi pranašautojai sukėlė dar daugiau problemų. Nusivylusią karaliaus meilužę apsėdo mintis, kad mylimą vyrą geriau matytų mirusį nei su kita. Kai 1679 m. valdovas susižavėjo kilminga dama (Angelique’a de Fontages), Markizė de Montespan pareikalavo La Voisin įsimylėjėlius nužudyti. Iš pradžių pranašautoja nesutiko to daryti, bet paskui priėmė negarbingą pasiūlymą. Ji sukūrė planą, kaip nunuodyti karalių ir jo mylimąja, tačiau viskas vyko ne taip, kaip tikėjosi bendrininkės… Vietoj naujos valdovo mylimosios nunuodyta jo brolienė (Orleano hercogienė). Be to, mirtinai nunuodyti daug kitų garsios būrėjos klientų priešų ir konkurentų. Netrukus ji buvo apkaltinta dėl šių nusikaltimų, bet net tardoma neišdavė užsakovų pavardžių ir nepasakė, kas lankydavosi jos rengiamose mišiose. C. Monvoisin sulaikyta 1679 m. kovo 21 d. iš karto po apeigų.

 

Dvigubi standartai

 

Spėjama, kad pranašautoja prisidėjo prie 1000–2500 žmogžudysčių. Tuo metu Markizė de Montespan karališkojo dvaro rūmuose laikyta viena patikimiausių moterų. Karalius Saulė nė nenumanė, kad jo meilužė dėl ko nors kalta. Yra įrodymų, kad dailioji lyties atstovė net buvo patarėja būrėjos teisme. Jai beveik pavyko išvengti atsakomybės už bendrininkavimą su nusikaltėle, bet 1680 m. liepą C. Monvoisin duktė Marguerite’a įrodė, kad karaliaus meilužė buvo mamos klientė. Valdovas iš karto šiuo pasakojimu nepatikėjo, tad bausmės dviveidei pavyko išvengti.

 

Mirtis ant laužo

 

1680 m. vasario 22 d. Grevo (pranc. Place de Grave) aikštėje būrėja sudeginta ant laužo kaip ragana. Neaišku, kas nutiko jos dukrai. Ar karalius merginą išgelbėjo? O gal ji nuteista mirti tamsiose Paryžiaus gatvėse už žmogžudystę? Atsakymo į šį klausimą nėra. Karaliaus meilužė Markizė de Montespan mirė 1707 m. gegužę (65-erių). Įdomu, kad jai taip ir nepateikti kaltinimai už nusikaltimą, kurį padarė kartu su būrėja La Voisin.

 

Įdomu

 

  • Manoma, kad pranašautojos meilės eliksyrus sudarydavo rupūžių kaulai, ispaniškos muselės, geležies milteliai, žmogaus kraujas, mumijų arba žmonių palaikų dulkės.
  • Tais laikais kurti nuodus buvo tarsi normali mokslo šaka. Labiausiai šioje srityje išgarsėjo profesionali italų nuodytoja Giulia Tofana.
  • Prancūzų būrėja Marie’a Bosse teigė, kad C. Monvoisin abortus atlikdavo vėlyvame nėštume, embrionus sudegindavo savo krosnyje, o paskui palaidodavo namų kieme.
  • Pirmiausia būrėja klientams sakydavo, kad jų norai išsipildys, jei tokia Dievo valia. Vėliau rekomenduodavo patiems imtis tam tikrų veiksmų, pavyzdžiui, aplankyti bažnyčią. Galiausiai pradėjo prekiauti magiškais amuletais, rengti įvairius ritualus.
  • Juodosios mišios – apeigos, kurių metu moters klientai melsdavosi šėtonui, kad jų norai išsipildytų. Virš dubens būdavo laikomas kūdikis, o į jį lašinamas mažylio kraujas. Vaikai, kuriuos aukojo per mišias, mirdavo dėl natūralių priežasčių, gimdavo negyvi arba juos nužudydavo per apeigas.
  • Išvertus iš prancūzų kalbos Mon Voisin reiškia mano kaimynė.