Sodas, gėlynas ar net keli prie įėjimo į namus pastatyti vazonai gali ne tik džiuginti akis, bet ir pakutenti uoslę. Juk taip gera kaskart įžengus į savo kiemą užuosti jazminų, levandų ar kitų kvapiųjų augalų aromatą. Planuojant želdynus daugiausia dėmesio skiriama augalų spalvai, dydžiui ir atsparumui, tačiau nereikėtų pamiršti ir jų skleidžiamo kvapo. Ypač svarbu apie tai pagalvoti tose sodo vietose, kur žmonės dažniausiai vaikšto ar leidžia laisvalaikį – prie paradinių durų, terasoje ar pavėsinėje. Būtent čia pasodinti kvapūs augalai gali sukurti ypatingą atmosferą ir leisti pasijusti tarsi atsidūrus tikroje kvapų oazėje.

 

 Gardeners,Hands,Planting,Flowers,At,Back,YardIšskirtinė kvapų galia ir apdovanojimų verti aromatai

 

Moksliškai įrodyta, kad augalų skleidžiami aromatai turi tiesioginį poveikį psichinei ir fizinei gerovei. Per uoslės receptorius kvapai pasiekia limbinę smegenų sistemą, atsakingą už emocijas ir atmintį. Pavyzdžiui, levandų ir jazminaičių kvapas aktyvina parasimpatinę nervų sistemą, padeda mažinti streso hormono kortizolio kiekį, lėtina širdies ritmą ir gerina miego kokybę. Citrusinių natų turintys jazminų ar alyvų aromatai veikia tonizuojamai, didina budrumą ir gali padėti kovoti su sezoniniu nuovargiu. Augalų apsuptyje patiriamas aromaterapinis poveikis ne tik gerina nuotaiką, bet ir stiprina imuninę sistemą, todėl kvapnus sodas prie namų durų tampa ne tik estetine detale, bet ir asmenine sveikatos oaze. Apie tai, kad natūralūs augaliniai kvapai yra ne tik svarbūs bei naudingi, bet ir madingi, byloja kasmet Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) botanikos sode Kaune organizuojami kvapniausio augalo rinkimai. Šios iniciatyvos metu sodo svečiai kviečiami ne tik grožėtis kolekcijomis, bet ir aktyviai vertinti žiedų aromatų subtilybes. Dažniausiai šiuose rinkimuose triumfuoja įvairių veislių rožės. Ir tai neturėtų stebinti. Skirtingai nei įprasta manyti, rožės gali skleisti kompleksišką kvapą. Pavyzdžiui, 2024 m. kvapiausiu augalu išrinkta angliška rožė ’The Poet’s Wife’ pasižymi itin stipriu ir saldžiu, vaisišku citrinų aromatu. O 2023 m. konkurso laimėtoja kita angliška rožė ’Boscobel’ dvelkia mira ir šeivamedžių uogomis. Kvapų gurmanai net patikina, kad šios rožės žiedai gali kvepėti kaip prisirpusios kriaušės. Tačiau botanikos sodo lankytojus egzotiškais kvapais užburia ne tik rožės. 2022 m. kvapniausiu augalu tapo skiautėtalapė katalpa (lot. Catalpa bignonioides), dar vadinama „makaronų medžiu“. Tai buvo netikėtas laimėtojas, aplenkęs tradicines rožes savo saldžiu, egzotišku žiedų dvelksmu. Beje, šio renginio gerbėjai patikina, kad botanikos sode pauosčius skirtingais aromatais dvelkiančių levandų ar net mėtų, kyla noras šiuos augalus įkurdinti ir savo namuose. Augalų kvapai iš tiesų turi savyje kažką magiško ir verčiančio įsimylėti.

 

Kvapnūs, bet menkiau pažįstami augalai

 

Rožių, levandų ar alyvų aromatas pažįstamas kone kiekvienam. Taip pat daugelis žino, kaip šiuos augalus prižiūrėti. Visgi esama augalų, kurių kvapai gali itin maloniai nustebinti. Tad jeigu norisi, kad sodas ar terasa kvepėtų ne tik maloniai, bet ir egzotiškai, verta pasidomėti šiais:

 
  • Žvaigždinis jazminaitis (lot. Trachelospermum jasminoides). Nors tai nėra tikrasis jazminas, kvepia panašiai. Tiesa, aromatas ne toks intensyvus, todėl sodinti jį galima arčiau namų. Tai vienas geriausių vijoklių vazonams. Žydi birželį–rugpjūtį. Reikalinga saulėta vieta arba pusiau pavėsis, apsaugota nuo stiprių vėjų.
  • Gvazdikinė leukonija (lot. Matthiola). Šios gėlės kvapą pradeda skleisti vakare. Tad rekomenduojama jų pasodinti aplink terasą arba viso sodo ar kiemo teritoriją. Gvazdikinės leukonijos mėgsta saulėtas vietas ir derlingą dirvą. Taip pat mėgsta vėsą, tad ankstyvą vasarą kvepia geriausiai. Žydės gausiai ir ilgai, jeigu bus tręšiamos, o nudžiūvę žiedeliai reguliariai nuskabomi.
  •  Šiurpinis gvazdikas (lot. Dianthus barbatus). Tikra lietuviškų darželių klasika. Jų dieviškas, saldžiai aštrus kvapas džiugina visą dieną. Gvazdikai žydi nuo birželio iki rugsėjo. Tiesa, itin svarbu juos pasodinti ten, kur daug saulės šviesos. Šiluma sustiprina jų aromatą. Tai nereiklios gėlės, tad gali augti ir lysvelėse aplink terasą, ir gilesniuose vazonuose.
  • Kvapusis pelėžirnis (lot. Lathyrus odoratus). Kaip ir byloja pavadinimas, šis augalas kvepia stipriai ir saldžiai. Tai greitai augantis vijoklis, tad puikiai tinka pavėsinėms ar terasų konstrukcijoms puošti. Sodininkai patikina, kad intensyviausią kvapą skleidžia senosios veislės, pavyzdžiui, ’Matucana’. Pelėžirnius derėtų saugoti nuo stiprių vėjų ir nepamiršti sukonstruoti jiems tvirtų atramų. Žydi beveik visą vasarą.
  • Miškinis tabakas (lot. Nicotiana sylvestris). Balti, trimito formos žiedai vėsiais vakarais skleidžia jazminus primenantį aromatą. Visgi egzotiškai subtilesnį. Miškinis tabakas gana lepus, tad geriausia auginti vazonuose. Augalo stiebai gana ilgi, todėl prireikia rišti prie atramų. Tabakas žydi nuo vidurvasario iki pat šalnų. Ryškiausią aromatą paskleidžia saulei nusileidus.
  • Vaistinis heliotropas (lot. Heliotropium). Sodininkų dievinamas dėl unikalaus vanilės ir vyšnių pyrago kvapo. Mėgsta saulėtas vietas, tad geriausiai tiks pietinė sodo pusė ar į pietus orientuota terasa. Tai gana lepus augalas, reikalaujantis dažno laistymo ir tręšimo. Taip pat svarbu prisiminti, kad heliotropas itin jautrus šalčiui. Tad į lauką perkelti tik tuomet, kai naktį nebėra šalnų tikimybės. Tinkamai prižiūrimas žydės nuo birželio iki rugsėjo.
 

Norintiems jau šią vasarą džiaugtis išraiškingais kvapais, darbus reikėtų pradėti nedelsiant. Kovą turėtų būti sėjami pelėžirniai, heliotropai ir tabakas į vazonėlius patalpose (daigams). Balandį tiesiai į dirvą sėjami šiurpieji gvazdikai. Jei žemė atšilo, galima sodinti rožes ir alyvas. Gegužę į atvirą gruntą sėjamos leukonijos. Mėnesio pabaigoje, praėjus šalnoms, į lauką nešami žvaigždiniai jazminaičiai. Birželį į lauką perkeliami heliotropai ir tabakų daigai.

 

Kaip išlaikyti harmoniją?

 

Norint, kad sodo kvapnioji oazė būtų ne tik aromatinga, bet ir estetiška, reikėtų augalus tinkamai sugrupuoti. Tai padaryti reikėtų laikantis kelių paprastų taisyklių. Jeigu augalai sodinami vazone, jie turėtų būti pasirenkami trijų skirtingų aukščių. Taip pat galima kvapnius augalus „sluoksniuoti“. Vieni kvepia dieną (pavyzdžiui, gvazdikai), o kiti – vakare (gvazdikinės leukonijos). Juos pasodinus greta, bus sukurtas savotiškas „kvapų laikrodis“. Vienas madingiausių būdų panaudoti kvapiuosius augalus – kvapų tunelis. Abipus durų statomi kvepiančiais augalais užpildyti vazonai. Taip kaskart pravėrus duris į namus patenka malonus aromatas. Beje, svarbu prisiminti, kad dalis augalų aromatą paskleidžia tada, kai yra pajudinami, pavyzdžiui, levandos. Jas derėtų sodinti palei taką, kur žmogus praeidamas jas paliečia. Tradiciškai kvepiantys augalai sodinami palei takelius ir prie įėjimo į sodą. Kvapas ryškiausias būna tuomet, kai jo neišsklaido vėjas. Juk kvapiosios molekulės yra lengvos ir greitai išsisklaido. Tad ir kvepiantys augalai įkurdinami užuovėjose: vidiniuose kiemuose, prie pat pastato sienų ar tankių gyvatvorių. Štai tradiciniuose britiškuose soduose kvepiantys augalai sodinami ne palei takelius, bet po svetainės ir miegamojo langais. Čia atsiduria pelargonijos ir pelėžirniai. Taip prieš šimtmečius patalpoms buvo suteikiamas malonus aromatas. Reikėdavo tik praverti langą, kad natūralūs gamtos kvepalai pasklistų po kambarius.

 

Nors kvapai iš tiesų žavi, svarbu prisiminti, kad kai kurios kvepiančių augalų rūšys gali būti pavojingos ir žmonėms, ir gyvūnams. Tokį pavojų gali kelti lelijos. Tai vienas pavojingiausių augalų katėms. Net nedidelis kiekis žiedadulkių, patekusių ant kailio ir vėliau nulaižytas, gali sukelti pražūtingą inkstų nepakankamumą. Nors pakalnutės kvepia nuostabiai, visos augalo dalys nuodingos. Jos turi glikozidų, kurie veikia širdies ritmą ir gali sukelti vėmimą ar net mirtį tiek žmonėms, tiek gyvūnams.

 

Autorė Eglė Stratkauskaitė