Krokodilų gaudytojas

Praėjo kone du dešimtmečiai, kai mirė vienas ikoniškiausių laukinės gamtos entuziastų Steve’as Irwinas, tačiau jo legenda vis dar gyva. Australas išgarsėjo kaip bebaimis krokodilų gaudytojas, parodęs visam pasauliui, kad padarai, kuriuos daugelis laiko bauginančiais ar mirtinai pavojingais, iš tiesų yra reikalingi ar net gražūs. Jo vaikai tęsia tėvo pradėtą misiją – įtikinti žmones, kad viskas, kas gyva, yra nusipelnę savo vietos po saule.

Paveldėta meilė gamtai

1962 m. vasario 22-ąją, karštą vasaros dieną Pietų pusrutulyje, Melburno mieste (Australijoje) slaugytojos ir santechniko šeimoje gimė berniukas, pavadintas Steve’u Robertu. Jis išvydo pasaulį jau apsuptas laukinės gamtos dvasios – abu tėvai, nors dirbo įprastus darbus, itin daug dėmesio skyrė aplinkosaugai. Motina Lynette po pamainų ligoninėje skubėdavo savanoriauti į laukinių gyvūnų reabilitacijos centrą, o tėvas Bobas laisvalaikiu perkeldavo gyvates ir krokodilus iš gyvenamųjų teritorijų į laikinę gamtą.

Steve’as augo kartu su dviem seserimis. Nuo pat vaikystės visi trys buvo mokomi ne tik išgyventi atšiaurioje Australijos gamtoje, bet ir nuoširdžiai ją mylėti bei saugoti. Vėliau šeima persikėlė į Kvinslandą, kur Bobas Irwinas įkūrė nedidelį roplių parką. Šioje aplinkoje Steve’as augo apsuptas gyvūnijos, tačiau didžiausią jo susižavėjimą pelnė būtent ropliai. Būdamas vos devynerių jau padėdavo tėvui gaudyti krokodilus. Tad nenuostabu, kad dar nesulaukęs pilnametystės jau pats gelbėdavo žmones nuo pavojingų krokodilų, klaidžiojančių gyvenvietėse. Viename interviu paklaustas, ar nebijo dėl savo gyvybės, jis atsakė: „Aš nebijau prarasti savo gyvybės – jei turiu apsaugoti koalą ar krokodilą, kengūrą ar gyvatę, bičiuli, aš apsaugosiu.“ Šie žodžiai puikiai atskleidė, kaip Steve’as matė pasaulį. Jis siekė ne tik apsaugoti žmones nuo laukinės gamtos pavojų, bet ir visą gamtos karaliją nuo žmonių.

Lemtingi susitikimai

XX amžiaus 9-ojo dešimtmečio pradžioje Steve’as perėmė šeimos roplių parką. Skirtingai nei tėvas, kuris tiesiog ramiai vykdė krokodilų, gyvačių ir driežų perkėlimą, Steave’as nevengė visuomenės dėmesio ir apie laukinę gamtą kalbėdavo visiems, kurie norėjo klausytis. Ir tokių žmonių netrūko. Vienas jų – televizijos prodiuseris Johnas Staintonas. Šis vyras vėliau padėjo Steve’ui tapti pasauline žvaigžde. Tai buvo vienas svarbiausių susitikimų Steve’o gyvenime. Tačiau dar svarbesnis įvyko tuomet, kai į parką užsuko keliaujanti po Australiją amerikiečių gamtininkė Terri Raines. Praėjus daugiau nei dešimtmečiui po to lemtingo susitikimo, Terri žurnalistams prisipažino, kad ją sužavėjo Steve’o atsidavimas gamtai ir nuoširdi meilė gyvūnams. Juokaudama pridūrė, kad žaviai atrodė ir trumpučiai gamtininko šortai. Štai pats S. Irwinas buvo įsitikinęs, kad tokia graži mergina kaip Terri niekada nesusidomėtų paprastu vaikinu kaip jis. Tad pamatęs ją minioje tik spoksojo, nesugebėdamas nuslėpti jaudulio, kol galiausiai Terri pati prie jo priėjo ir užkalbino. Iš pradžių Steve’as manė, kad tai tik profesinis susižavėjimas. Visgi gamtininkei išvykus į JAV jų ryšys nenutrūko: pokalbiai telefonu tapo vis ilgesni ir asmeniškesni, kol galiausiai peraugo į meilę. Steve’as nuvyko į JAV jos aplankyti ir pasipiršo. 1992 m. pora susituokė ir nusprendė bendrą gyvenimą kurti Australijoje.

Įsimylėjėliai, krokodilai ir filmavimo kamera

Savo medaus mėnesį Steve’as ir Terri praleido kaip tikri aplinkosaugininkai. Jie kartu gaudė ir perkėlinėjo krokodilus. O visus šiuos nuotykius leido įamžinti Johno Staintono vadovaujamai filmavimo komandai. Iškart po vestuvių buvo nufilmuotas pirmasis dokumentinio serialo „Krokodilų gaudytojas“ epizodas. Šis projektas Steve‘ą ir jo žmoną išgarsino ne tik Australijoje, bet ir visame pasaulyje. Milijonus žiūrovų sužavėjo ne tik lunikalūs aukinės gamtos kadrai, bet ir S. Irwino atsidavimas gyvūnams, net ir tiems, kurių daugelis bijo ar nemėgsta. Prie televizijos ekranų žmonės stebėjo, kaip Steve’as ir Terri glosto krokodilus, globoja sužalotas nuodingas gyvates ir rūpestingai prižiūri milžiniškus Australijos vorus. Sumanusis prodiuseris J. Staintonas greitai suprato, kad tokį iki tol neregėtą dokumentikos formatą galima išplėsti. Gavęs dosnų finansavimą iš televizijos kompanijos, jis su jaunais įsimylėjėliais bei filmavimo grupe leidosi į keliones po pasaulį – į Aziją, Afriką, JAV ir kitas vietas, kur tik buvo galima rasti krokodilų. Per visą „Krokodilų gaudytojo“ istoriją S. Irwinas sukūrė 50 dokumentinių serijų, kurios buvo rodomos per „Animal Planet“ kanalą. Jo laidos sulaukė milžiniško populiarumo, pagyrų, ir tarptautinio pripažinimo. Tačiau neapsieita ir be kontroversijų. Ypač didelis pasipiktinimas kilo po vieno incidento, kai Steve’as, laikydamas rankose savo vieno mėnesio dukrą (gimusią 1998 m.), kita ranka maitino milžinišką krokodilą. Tarp kūdikio ir roplio buvo vos keli metrai, tad vaizdas, pasirodęs viešoje erdvėje, išprovokavo audringą reakciją. Televizijos kompanija sulaukė daugybės laiškų ir skambučių su raginimais nutraukti laidos transliaciją.

Laukinės gamtos karys

Viename interviu paklaustas apie savo prieštaringai vertinamą elgesį su krokodilu ir kūdikiu, S. Irwinas atsakė su jam būdingu humoru: „Kitą kartą elgsiuosi kitaip – įsitikinsiu, kad aplink nėra kamerų. Ir toliau auklėsiu savo ir pasaulio vaikus, kad jie neitų į vandenį, kur yra krokodilų.“ Jis tvirtai laikėsi savo pozicijos ir nesijautė pasielgęs netinkamai. Nepaisant kritikos, „Krokodilų gaudytojas“ išliko populiarus iki pat 2004 m., kai jo transliacija buvo nutraukta. Vis dėlto Irwinų šeima toliau aktyviai reiškėsi viešojoje erdvėje – jie pasirodė daugelyje kitų gamtos dokumentikos laidų, tokių kaip „Krokodilų bylos“, „Naujos veislės veterinarai“ ir „Krokodilų dienoraščiai“. Tuo metu, kai pasaulis sekė jų veiklą per televizijos ekranus, Irwinų šeimos gyvenimas virė ir už kadro. S. Irwinas pamažu, bet užtikrintai kūrė savo laukinės gamtos imperiją. Išplėtė iš tėvo paveldėtą parką, susilaukė sūnaus Roberto ir kartu su žmona įkūrė laukinės gamtos išsaugojimo fondą. 2003 m. žurnalui „The Age“ S. Irwinas sakė, kad jo pagrindinis tikslas – pagerinti gyvūnų gyvenimą visame pasaulyje: „Laikau save laukinės gamtos kariu. Mano misija – išgelbėti nykstančias pasaulio rūšis.“ Jo veikla išsiplėtė iki dokumentinio serialo vaikams „Džiunglių mergaitė Bindi“, kurio žvaigžde tapo gamtininko dukra. Visa šeima aktyviai kovojo prieš miškų kirtimą, stengėsi šviesti visuomenę apie aplinkosaugą ir brakonieriavimą. S. Irwinas vienas pirmųjų, kuris apie žmogaus daromą žalą aplinkai ėmė kalbėti paprastai ir suprantamai – taip, kad jo žinutė pasiektų ir tuos, kurie nieko neišmano apie ekologiją ar tvarumą.

Nenutrūkusi misija

Svarbiausia, ką S. Irwinas paliko po savęs – tai ne tik įspūdingi dokumentiniai filmai ar zoologijos parkas, bet jo pastangos įkvėpti kitus rūpintis pažeidžiamais gyvūnais. „Manau, kad atėjo laikas – jei neįsivaizduosime gyvūnų žmonių širdyse, jie išnyks,“ – sakė jis. Deja, meilė laukinei gamtai ir pavojingiems gyvūnams galiausiai nulėmė jo tragišką lemtį. 2006 m., filmuodamas dokumentinį filmą netoli Port Daglaso, prie Didžiojo barjerinio rifo, Steve’as žuvo po dygliauodegės rajos dūrio. Tą dieną gamtininkas nardė siekdamas parodyti žiūrovams unikalų vandenyno pasaulį. Tačiau viena iš šalia plaukiojusių rajų, pajutusi pavojų, smogė nuodingu dygliu tiesiai į Steve’o krūtinę. Filmavimo komanda nedelsdama ištraukė jį į paviršių ir iškvietė medikus. Sraigtasparniu atskubėję gelbėtojai stengėsi išgelbėti gyvybę, tačiau vos 44 metų sulaukęs vyras mirė pakeliui į ligoninę. Visa Australija neteko vieno mylimiausių žmonių. Tūkstantinė minia susirinko į Australijos zoologijos sodą pagerbti Steve’o Irwino atminimo. Netrukus šeima surengė privačias laidotuves, o rugsėjo 20 dieną zoologijos sode įvyko ir viešos atminimo pamaldos. Tą dieną visų dėmesį prikaustė aštuonmetės Bindi Irwin kalba: „Turiu geriausią tėtį visame pasaulyje ir jo ilgėsiuosi kiekvieną dieną. Kai pamatau krokodilą, visada apie jį pagalvoju ir žinau, kad tėtis įkūrė šį zoologijos sodą, kad visi galėtų ateiti ir išmokti mylėti visus gyvūnus. Tėtis visą savo gyvenimą kūrė šią vietą, o dabar mūsų eilė padėti tėčiui.“

Šiandien Bindi, jos brolis Robertas ir mama Terri toliau tęsia Steve’o pradėtą misiją. Jie dirba Australijos zoologijos sode, organizuoja edukacines programas ir aktyviai dalyvauja gamtosaugos veikloje visame pasaulyje.

Autorė Eglė Stratkauskaitė