Žmonės, mėginantys išvengti gyvulinės kilmės produktų vartojimo, ne tik stengiasi nevalgyti mėsos, nesirengti natūralaus kailio kailiniais, bet ir atidžiai renkasi tokias kasdienio naudojimo prekes kaip muilas. Turbūt visiems žinoma, kad paprastai pramoniniu būdu gaminamas muilas yra sudarytas iš gyvulinės kilmės riebalų. Vadinasi, muile, kuriuo prausiamės, yra dar neseniai buvusio gyvo paršelio ar kito gyvūno riebalų.

   

Legenda byloja…

 

Jeigu tikėsime mitu, tai muilas buvo išrastas maždaug prieš 1000 metų prieš mūsų erą. Romos moterys upėje skalavo drabužius netoli kalvos, ant kurios buvo aukojami gyvuliai. Gyvūnų riebalais ištepta žemė kartu su lietumi nuo kalno nutekėdavo į upę. Moterys pastebėjo, kad toks riebaluotas vanduo, patekęs ant drabužių, juos valo. Vėliau buvo pagamintas muilas iš gyvūnų riebalų, sudegusios medienos pelenų ir molio.

 

Taip byloja legenda. Tačiau faktai liudija, kad muilas buvo sukurtas maždaug prieš 2800 metų. Seniausi muilo naudojimo įrodymai siekia Babilono laikus. Kad babiloniečiai naudojo į muilą panašią medžiagą, liudija ant molio lentelių išlikę užrašai.

   

Gyvulinės arba augalinės kilmės riebalai

 

Muilas yra gaminamas iš riebalų ir cheminių sudedamųjų dalių: šarmų, kvapiųjų medžiagų bei įvairių priedų. Riebalai gali būti gyvulinės arba augalinės kilmės. Paprastai į pramoniniu būdu gaminamą muilą dedamas lajus – gyvuliniai riebalai. Vadinamasis lajus yra pigių atliekų, mėsos pramonės produktas. Tai riebalai, atskirti nuo paskerstų galvijų, pavyzdžiui, avių, kiaulių. Tokio muilo pagrindinė sudedamoji dalis ir yra gyvulinės kilmės riebalai. Jie sudaro apie 50 % muilo. Augalinės kilmės riebalai išgaunami iš kukurūzų, riešutų, alyvuogių, sojų ir daug kitų augalų.

   

Koks muilas jūsų vonioje?

 

Dauguma gamintojų, gamindami muilą, siekdami sutaupyti pinigų, naudoja gyvulinės kilmės riebalus, nes tokie riebalai yra pigesni negu augalinės kilmės. Tačiau iš gyvulinių riebalų pagamintas muilas odai nėra toks naudingas. Be to, į pramoninius produktus dedama cheminių medžiagų, kurios gali sukelti alergiją, bėrimus ir pan. Rankų darbo muilo gamintojai paprastai naudoja tik augalinį aliejų.

           

Gyvulių riebaluose – pavojingos medžiagos

 

Gyvi galvijai ir kiaulės yra veikiami įvairių cheminių medžiagų. Dažnai naudojami antibiotikai, kuriais gydomos parazitinės ir bakterinės infekcijos. Periodiškai leidžiami augimo hormonai ir skiepai, norint užkirsti kelią įvairioms ligoms. Naudojami insekticidai, kuriais gyvūnas gydomas nuo utėlių, niežinių erkučių, paprastų erkių, taip pat šie preparatai naudojami musėms atbaidyti. Į gyvulių organizmą patenka ir herbicidų bei pesticidų. Visi šie cheminiai preparatai lieka galutiniame mėsos produkte. Tokiu būdu gyvulių riebaluose kaupiasi pavojinga medžiaga – dioksinas.

   

Ar prausiamės pavojingomis medžiagomis?

 

Dioksinas – toksinė cheminė medžiaga, kuri kaupiasi gyvūnų riebaluose. Šios kancerogeninės medžiagos įsitvirtina riebaluose ir iš organizmo pasišalina labai lėtai. Taigi gyvulių riebalai, prisotinti dioksino, yra naudojami gaminant muilą, margariną, įvairius pašarus. Dioksinas į žmogaus organizmą patenka ne tik valgant mėsą, bet ir gali būti absorbuojamas per odą dėl sąlyčio su medžiaga, kurioje yra dioksino. Šiuo atveju dioksinas į žmogaus organizmą patenka naudojant muilą.

   

Dioksino poveikis sveikatai

 

Trumpalaikis sąlytis su dioksinu gali sukelti odos bėrimus, jos spalvos pakitimus, padidėjusį kūno plaukuotumą, gali sutrikdyti kepenų veiklą. Ilgalaikis poveikis sukelia vėžį. Ypač dioksinas pavojingas nėštumo metu ir gimusiems kūdikiams. Teigiama, kad norint išvengti dioksino poveikio, reikia stengtis nenaudoti muilo, pagaminto iš gyvulinės kilmės riebalų.

   

Muilas iš gyvulinių riebalų – artimesnis mūsų odai?

 

Muilo, gaminamo iš gyvulinių riebalų, šalininkai teigia, kad toks muilas yra artimesnis mūsų kūno odai, todėl ją dirgina, alergizuoja mažiau negu augalinės kilmės muilas.

 

Taip pat tikinama, kad toks muilo gaminimo būdas nėra nedraugiškas aplinkai. Teigiama, kad natūralioje aplinkoje auginamų gyvūnų šalutinis produktas mėsos pramonėje ir yra riebalai. Tokie riebalai, užuot išmetami, gali būti panaudojami gaminant muilą.

 

Teigiama, kad palmių plantacijos, auginamos Malaizijoje, Papua Naujojoje Gvinėjoje kosmetikos gaminimo tikslais, prisideda prie miškų naikinimo. Palmių aliejaus gamyba ir apdorojimas sukelia didelį vietinės taršos poveikį ir palieka nemažai atliekų. Tvirtinama, kad tokiu būdu augalinio aliejaus gamyba netiesiogiai prisideda prie gyvūnų buveinės praradimo.

   

Augaliniuose aliejuose – geriausios savybės

 

Žmonės, sąmoningai besirenkantys muilą, pagamintą ne iš gyvulinių, o iš augalinių riebalų, paprastai nepritaria gyvūnų žudymo dėl maisto ar kosmetikos naudojimo tikslais idėjai. Teigiama, kad muilas, pagamintas iš augalinių riebalų, neužkemša odos porų taip, kaip pagamintas iš augalinių riebalų. Augalinių aliejų naudojimas leidžia muilą gaminti šaltuoju būdu. Todėl jame išlieka geriausios visų komponentų savybės ir natūralus augalinis glicerolis, nedžiovinantis odos ir padedantis jai išlaikyti drėgmę.

           

Įdomūs faktai

 
  • Keltai, kurie gamino muilą iš gyvulinės kilmės riebalų ir augalų pelenų, muilą vadino saipo. Manoma, kad iš čia ir kilęs angliškas muilo atitikmuo soap.
  • Anksčiau muilas buvo naudojamas kaip vaistas. Iki II mūsų eros amžiaus graikų gydytojas Galenas mini muilą kaip medikamentą, kuris valo organizmą.
  • Romėnai pirmajame mūsų eros amžiuje gamindami muilą naudojo šlapimą.
  • Antrojo pasaulinio karo metais muilas buvo gaminamas iš žmonių lavonų.
  • Viduramžiais muilo gamybos procesas buvo pavojingas. Muilas buvo gaminamas namuose sumaišius gyvulinės kilmės riebalus su šarmu. Tokia gamyba buvo pavojinga dėl to, kad galėdavo sukelti rimtus cheminius nudegimus ar net aklumą.
  • Lietuvoje pirmosios muilo dirbtuvės buvo įsteigtos XIX a. pradžioje.
  • Iki1900 m. pradžios dauguma žmonių muilą gamindavo iš buitinių atliekų. Tam naudodavo gyvulinės kilmės riebalus, kurie likdavo nuo virimo.
  • Manoma, kad2004 m. susirgęs Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenka politinių priešininkų galėjo būti apnuodytas dioksinu.
  • Manoma, kad ateityje muilą galėtų pakeisti jau išrastas nešiojamasis šaltos plazmos generatorius, kurį naudojant rankas reikėtų plauti ne po vandeniu, o po dezinfekcinės plazmos srove.