Tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje vyrauja tendencija, kad moterys gyvena ilgiau nei vyrai. Įdomu tai, kad skiriasi ne tik gyvenimo trukmė, bet ir pasitenkinimas gyvenimu. Dailiosios lyties atstovės jaučiasi laimingos dažniau nei vyrai. Kodėl taip yra ir kaip jiems pasivyti moteris?

 

Ilgaamžiškumo atotrūkisCollection,Happy,Womens,Day,March,8,Cute,Cards,And,Posters

 

Vos prieš 100 metų prancūzų mokslininkai teigė, kad vidutinė žmogaus gyvenimo trukmė negali viršyti 64,75 m. Šiandien tai kelia šypseną, nes tokio amžiaus sulaukia absoliuti dauguma. 2023 m. duomenimis, Europos Sąjungoje (ES) vidutinė gyvenimo trukmė siekia 81,5 m. Lietuvoje ji, deja, mažesnė – 77,43 m. Visgi, palyginus su 1958-aisiais, ji pailgėjo maždaug 8 metais. Vidutinės gyvenimo trukmės rekordas priklauso japonėms ir siekia 87,1 m. O vyrai ilgiausiai gyvena Šveicarijoje – vidutiniškai 81,6 m. Kaip matome, lyčių vidutinė gyvenimo trukmė skiriasi, vyrai šiuo atžvilgiu pralaimi kone visose valstybėse. Lietuvoje 2022 m. vyrų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė buvo 70,9 m., moterų – 79,6 m. Šis atotrūkis pamažu mažėja, bet skirtumas vis dar išlieka daugiau nei akivaizdus.

 

Kas laimingesni?

 

Remiantis 2022 m. „Gallup“ atlikta apklausa, moterys visame pasaulyje patiria vidutiniškai 0,2 balo (10 balų skalėje) aukštesnį pasitenkinimą gyvenimu nei vyrai. Tiesa, šis skirtumas pastebimas tik tose šalyse, kuriose moterys turi daugiau galimybių įsidarbinti ir gauti geresnį išsilavinimą. Pavyzdžiui, Šiaurės Amerikoje ir Vakarų Europoje moterų pasitenkinimo gyvenimu vidurkis yra 7,3 balo iš 10, o vyrų – 7,1. Pietų Azijoje ir Artimuosiuose Rytuose moterų pasitenkinimas gyvenimu dažnai žemesnis nei vyrų – dėl ribotų ekonominių galimybių ir socialinių normų. Pasaulinis lyčių laimės skirtumas gali atrodyti nedidelis, visgi yra reikšmingas. Apklausa atskleidžia, kad dailiosios lyties atstovės kasdienybėje dažniau patiria teigiamų emocijų, pavyzdžiui, džiaugsmą, meilę, tačiau intensyviau išgyvena neigiamas, pavyzdžiui, stresą ar nerimą. Skiriasi ne tik lyčių pasitenkinimo gyvenimu lygis, bet ir laimės šaltiniai. Moterims didžiausią pasitenkinimą atneša saviraiškos galimybės, o vyrams – materialinės vertybės. Įdomu, kad dailiosios lyties atstovės laimingiausios jaučiasi bendraudamos su šeima, o vyrai – naršydami internete.

 

Kodėl moterys gyvena ilgiau?

 

Lyčių gyvenimo trukmės skirtumą lemia įvairūs veiksniai. Aptarkime pačius svarbiausius.

 

Biologiniai. Moterys turi dvi X chromosomas, o vyrai – tik vieną. X chromosomoje daug gyvybiškai svarbių genų, todėl moterys turi vadinamąją atsarginę kopiją, jei vienas iš genų yra pažeistas. Tai padeda sumažinti genetinių ligų riziką. Taip pat svarbu tai, jog moterų organizmas gamina daugiau estrogenų – hormonų, kurie saugo širdį ir kraujagyslių sistemą, mažindami blogojo cholesterolio kiekį ir širdies ligų riziką. Vyrų organizme daugiau testosterono, kuris skatina raumenų augimą, tačiau taip pat gali prisidėti prie rizikingesnio elgesio, agresijos ir didesnio polinkio į sužalojimus.

 

Širdies ir kraujagyslių ligos. Vyrai dažniau nei moterys serga širdies bei kraujagyslių ligomis ir dažniau nuo jų miršta.Vidutiniškai vyrų mirtingumas nuo širdies ligų yra 50 % didesnis nei moterų.Dailiosios lyties atstovėms širdies ligos dažniausiai pasireiškia po menopauzės, kai sumažėja estrogenų lygis, o stipriosios lyties atstovams širdies problemos prasideda anksčiau.

 

Gyvensenos ir elgsenos skirtumai. Vyrai dažniau dalyvauja pavojingose veiklose, pavyzdžiui, rizikingiau vairuoja, dažniau įsivelia į muštynes ir ekstremalias situacijas. Taip pat dažniau turi žalingų įpročių. Pagal pasaulinę statistiką, reguliariai rūko apie 40 % vyrų ir 9 % moterų. Be to, stipriosios lyties atstovai suvartoja apie tris kartus daugiau alkoholio nei moterys.

 

Imuninės sistemos skirtumai. Moterų imuninė sistema natūraliai stipresnė, todėl jos rečiau miršta nuo infekcinių ligų.Vyrai dažniau serga autoimuninėmis ligomis ir sunkiau kovoja su virusais bei bakterijomis.

 

Sveikatos priežiūros skirtumai. Vyrai 25–30 % rečiau kreipiasi į gydytojus net turėdami sveikatos problemų. Todėl ligos jiems diagnozuojamos vėliau, o tai lemia sudėtingesnį gydymą, didina komplikacijų ir mirtingumo riziką.

 

Socialiniai ir psichologiniai veiksniai. Nors moterys stresą patiria dažniau nei vyrai, moka su juo geriau tvarkytis. Vyrai įtampą bando įkalinti savyje, o moterys tai iškomunikuoja artimiesiems, draugams. Pasidalinimas emocijomis padeda lengviau įveikti stresą. Be to, moterys įprastai turi stipresnius socialinius ryšius, kas teigiamai veikia jų sveikatą. Dėl didesnio emocinio uždarumo ir retesnio pagalbos kreipimosi tarp vyrų yra daug (apie 3 kartus) didesnis savižudybių skaičius.

 

Ko imtis gali vyrai?

 

Vieno laimės recepto nėra, visgi, remiantis mokslinėmis įžvalgomis, vyrams pateikiamos bendros rekomendacijos, kurios gali ne tik pailginti gyvenimo trukmę, bet ir suteikti gyvenimui daugiau džiugesio.

 

Būti fiziškai aktyviems. Reguliarus sportas ne tik gerina fizinę sveikatą, bet ir skatina laimės hormonų endorfinų gamybą organizme. Tyrimai rodo, kad vos 7 min. fizinio aktyvumo per dieną gali padėti kovoti su depresija ir pagerinti nuotaiką. Tai tokia pat veiksminga priemonė, kaip antidepresantai. Be to, sportas padeda organizmui atsikratyti streso hormonų, tokių kaip kortizolis, ir sumažina įtampą, o tai tiesiogiai prisideda prie psichinės gerovės. Kiekvienas fizinis pratimas, net lengvas pasivaikščiojimas, prisideda prie geresnės nuotaikos ir psichinės sveikatos. Apie fizinę sporto naudą nėra ką kalbėti – ji visokeriopa!

 

Gerai išsimiegoti. Miego trūkumas neigiamai veikia gebėjimą prisiminti teigiamas patirtis ir didina jautrumą neigiamoms emocijoms. Užtikrinus kokybišką miegą, gerėja emocijų valdymas ir sumažėja streso lygis, todėl svarbu siekti užtektinai išsimiegoti. Be to, geras miegas padeda smegenims atsikurti ir gerina atmintį, taip pat sustiprina gebėjimą susidoroti su iššūkiais. Tyrimai rodo, kad net trumpalaikis miego trūkumas gali sukelti ilgalaikę įtampą ir bloginti psichinę sveikatą. Geras miegas padeda pasiekti emocinę pusiausvyrą, o tai svarbus žingsnis laimės link.

 

Daugiau šviežių vaisių ir daržovių. Tyrimai rodo, kad didesnis šviežių vaisių ir daržovių vartojimas (8 porcijos per dieną) gali padidinti pasitenkinimą gyvenimu panašiai, kaip ir didelis gyvenimo pokytis (pavyzdžiui, darbo radimas). Tai susiję su organizmui naudingais antioksidantais ir karotenoidais. Be to, maistas tiesiogiai veikia smegenų funkcijas. Vartojant daug daržovių ir vaisių organizmas gauna būtinų vitaminų ir miroelementų, padedančių išlaikyti gerą psichinę būklę. Pavyzdžiui, antioksidantai, randami šiuose maisto produktuose, padeda kovoti su laisvųjų radikalų poveikiu, kuris gali prisidėti prie psichinių sutrikimų vystymosi.

 

Būti dosniems. Dosnumas (tiek laiko, tiek pinigų aukojimas kitiems) sukelia smegenų reakcijas, kurios padeda žmogui jaustis apdovanotam. Tyrimai rodo, kad dosnumas aktyvuoja smegenų sritis, atsakingas už apdovanojimo jausmą, ir taip padeda jaustis laimingesniam. Tai ne tik suteikia pasitenkinimą, bet ir prisideda prie stiprių socialinių ryšių kūrimo. Tai gali būti tiek materialinis dosnumas, tiek laiko ir dėmesio skyrimas kitiems, pavyzdžiui, savanoriavimas. Pasirodo, savanoriška veikla ne tik gerina emocinę būklę, bet ir mažina depresijos riziką, taip pat suteikia prasmę gyvenimui, kas žmones daro laimingesnius.

 

Bendrauti su artimaisiais. Tvirtas socialinis ryšys su artimaisiais daro didelę įtaką laimės jausmui ir net ilgesniam gyvenimui. Tyrimai rodo, kad žmonės, kurie per dieną praleidžia bent 6–7 val. su draugais ar šeima, turi 12 kartų didesnę tikimybę jaustis laimingesni. Šie ryšiai suteikia emocinį palaikymą, padedantį atsigauti po stresinių situacijų. Be to, artimi ryšiai slopina psichologinę įtampą ir nerimą, todėl tiesiogiai prisideda prie geresnės gyvenimo kokybės. Tvirtas socialinis tinklas taip pat turi įtakos ilgesniam gyvenimui ir geresnei sveikatai, nes skatina optimizmą ir sumažina vienatvės jausmą.

 

Dažniau šypsotis. Net dirbtinė šypsena mažina stresą ir gerina nuotaiką. Tyrimai rodo, kad šypsojimasis, net nenatūralus, padeda aktyvuoti smegenų sritis, atsakingas už teigiamus jausmus. Kiekviena šypsena, net ir priverstinė, gali sukelti vadinamųjų laimės hormonų endorfinų išsiskyrimą. Natūrali šypsena dar labiau sustiprina šį poveikį, nes ji veikia visą kūną ir padeda įveikti stresą, pagerina santykius su kitais žmonėmis ir suteikia pasitikėjimo savimi.

 

Būti gamtoje. Laiko leidimas gamtoje turi teigiamą poveikį psichinei sveikatai. Tyrimai rodo, kad buvimas miške ar parke mažina streso lygį, didina atsipalaidavimą ir gerina nuotaiką. Gamtoje mažėja streso hormono kortizolio lygis organizme, todėl žmogus greičiau atsigauna po stresinių situacijų. Žmonės, kurie dažniau leidžia laiką gamtoje, taip pat turi stipresnę imuninę ir nervų sistemą. Įrodyta, kad reguliarus buvimas gamtoje padeda kovoti su psichologinėmis problemomis, tokiomis kaip nerimas, depresija ar stresas.

 

Mažiau laiko socialiniuose tinkluose. Tyrimai rodo, kad socialiniai tinklai daro neigiamą poveikį psichinei sveikatai. Kuo daugiau laiko žmonės praleidžia socialiniuose tinkluose, tuo dažniau jaučiasi nepatenkinti gyvenimu, dėl ko didėja depresijos rizika. Tai gali būti susiję su socialinio lyginimosi efektu, kai žmonės vertina savo gyvenimą pagal kitų pasiekimus ir išvaizdą, kas gali sukelti nevisavertiškumo jausmą. Sumažinus laiką, praleidžiamą socialiniuose tinkluose, galima geriau susitelkti į realų gyvenimą ir išvengti neigiamų emocijų, kylančių dėl nuolatinio socialinio lyginimosi.

 

Medituoti. Meditacija turi teigiamą poveikį tiek fizinei, tiek psichinei sveikatai. Vos 15–20 min. meditacijos per dieną gali padidinti laimės jausmą apie 20 %. Be to, padeda geriau valdyti emocijas, įveikti kasdienius iššūkius, mažina stresą. Reguliariai praktikuojant meditaciją geriau išsivysto smegenų sritys, atsakingos už emocijų valdymą ir sąmoningumą. Tai leidžia greičiau nurimti stresinėse situacijose ir išlaikyti teigiamą nuotaiką net susidūrus su sunkumais.

 

Dažniau mylėtis. Reguliarus lytinis gyvenimas glaudžiai susijęs su didesniu pasitenkinimu gyvenimu ir santykiais. Tyrimai rodo, kad dažnai besimylinčios poros jaučia didesnį pasitenkinimą savo santykiais, o tai tiesiogiai veikia jų bendrą emocinę būklę. Seksas ne tik pagerina fizinę sveikatą, bet ir stiprina tarpusavio ryšį, didina pasitikėjimą ir laimę. Be to, tyrimai rodo, kad dažni lytiniai santykiai su partneriu gali padėti geriau įveikti kasdienius iššūkius ir stiprinti teigiamą požiūrį į gyvenimą.

 

Įdomu

 
  • Tyrimai rodo, kad laimingi žmonės gyvena ilgiau, nes laimė mažina stresą, kuris daro neigiamą poveikį sveikatai.
  • Įrodyta, kad stiprūs socialiniai ryšiai gali sumažinti riziką mirti pernelyg anksti net 50 %.
  • Tyrimai rodo, kad optimistai gyvena iki 15 % ilgiau nei pesimistai.
  • Dėkingumo dienoraštį rašantys žmonės praneša apie 25 % didesnį laimės jausmą ir geresnę emocinę savijautą.
  • Pasaulyje yra penki regionai, vadinami mėlynosiomis zonomis. Tai Okinava (Japonija), Sardinija (Italija), Nikoja (Kosta Rika), Ikarija (Graikija) ir Loma Linda (Kalifornija, JAV). Juose žmonės gyvena 10–12 metų ilgiau nei vidutinis pasaulio gyventojas.
  • 2019 m. atliktas tyrimas su 12 tūkst. žmonių parodė, kad geri sveikatos rodikliai (pvz., normalus kraujospūdis, sveikas kūno svoris ir gera širdies veikla) gali padidinti laimės jausmą net 25 %.
  • 2020 m. atliktas tyrimas su 10 tūkst. dalyvių parodė, kad žmonės, kurie efektyviai valdo savo laiką ir turi laiko asmeninėms veikloms bei poilsiui, jaučiasi 20 % laimingesni.
  • 2015 m. tyrimas parodė, kad žmonės, kurie kasdien praktikuoja sąmoningumą (mindfulness), patiria 30 % didesnį laimės jausmą ir 20 % mažesnį streso lygį. Ši praktika turi teigiamą poveikį psichinei sveikatai ir ilgaamžiškumui.
 

Autorius Jūratė Survilė