Klišė: katės – senmergių augintinės

Netekėjusi vidutinio ar vyresnio amžiaus moteris, kuri gyvena gana izoliuotą gyvenimą ir augina kates, yra vienas keisčiausių popkultūros personažų, sutinkamų tiek pasakose, tiek filmuose. Realybėje stereotipai nepelnytai žeidžia.

Socialinis reiškinys

Šalia piktos raganos visada sukinėjasi juoda katė. Beveik kiekviename kaime gyvena šeimos nesukūrusi, bendrauti nemėgstanti moteris, kurios namuose glaudžiasi mažiausiai dešimt kačių. Ir kaimynai jos privengia, nes laiko asocialia, gal net psichiškai nestabilia, pavojinga. Moteriai, kuri neatitinka visuomenės normų ir kuri myli kates, užkabinama keistuolės etiketė. Sunku pažinti uždaro būdo žmogų, todėl stereotipiškai priskiriamos tam tikros savybės, tokios kaip gyvūnų kaupimas, suvaikėjimas, prasti higienos įgūdžiai ir pan. Terminas „kačių ponia“ (cat lady) tapo įžeidimu bendrinėje kalboje, pavyzdžiui, 2021 m. dabartinio JAV prezidento Donaldo Trumpo komandos narys Jamesas Davidas Vance’as moteris politikes, atstovaujančias konkurentams – demokratų partijai, pavadino „krūva bevaikių kačių damų, kurios yra nelaimingos dėl savo gyvenimo ir pasirinkimų, kuriuos padarė. Jos taip pat nori padaryti likusią šalies dalį nelaimingą.“ Pasak Volongongo universiteto (Australija) profesorės Fionos Probyn-Rapsey, tai seksistinis pasisakymas, paneigiantis teisę rinktis – tuoktis, gimdyti ar auginti gyvūnus. Vienišų moterų ir kačių asociacija yra sena kaip pati žmonija, deja, neatsitiktinė. Nuo neatmenamų laikų tiek vienos, tiek kitos garsėjo prasta reputacija.

Blogio simbolis

Senovės Egipte katės simbolizavo moteriškumą, įkūnytą deivės Bastetės, kuri dažnai vaizduojama kaip katė ar moteris su katės galva. „Senovės visuomenėje felinizacija (sutapatinimas su kate) atspindėjo moterų galią“, – rašė Kento universiteto (Jungtinė Karalystė) sociologė dr. Corey Lee Wrenn, kuri 2018 m. atliko mokslinę analizę apie lyčių ir kačių sąsajas. Pasak autorės, moterų valdžia ir galia dažnai suvokiamos kaip grėsmės, kurias būtina slopinti ir suvaldyti.

Viduramžių Europoje kačių reputacija tapo dar prastesnė, kaip ir netipiškų moterų, kurios, priešingai daugumai, nekūrė šeimos, negimdė vaikų ir nedirbo tradicinių buities darbų. Katės susietos su nepaklusniomis moterimis, tokiomis kaip Agnes Waterhouse iš Anglijos. Manoma, kad tai pirmoji dailiosios lyties atstovė, kuriai 1566 m. įvykdyta mirties bausmė už raganavimą. Remiantis išlikusiais šaltiniais, ragana prisipažino, kad jos paliepimu augintinė katė, vadinama Šėtonu, nužudė vietinių kaimiečių gyvulius, pražudė ankstesnę šeimininkę, kuri galimai taip pat buvo ragana. Žvelgiant iš šiandienio pasaulio suvokimo taško, sunku patikėti, jog naminė katė galėjo mirtinai sužaloti ūkininkų avis ar kiaules. Tačiau XVI a. žmonės kliovėsi prietarais ir baimėmis. Iki šių dienų tautosakoje išlikęs posakis, jog blogas ženklas, jei kelią perbėgo juoda katė.

„Žmones baugina kačių nepriklausomybė ir nepastovus elgesys. Šios savybės automatiškai priskiriamos šeimininkėms, t. y. moterims, kurios augina šiuos gyvūnus. Taip kuriamas dėl kačių pamišusios moters stereotipas, – sako knygos „Cat Women“ autorė Alice Madicott. – Moteris, kuri renkasi nesutramdomą augintinį, tariamai taip pat yra nesutramdoma.“

Visuomenės užribyje

„Senmergės stereotipas susiformavo XVIII amžiuje. Moterys, kurios neištekėdavo, tariamai buvo per prastos, todėl neatsirasdavo nė vieno norinčio vesti, tapdavo giminaičių išlaikytinėmis. Tai nepageidaujama našta, kuri ne tik patuštindavo globotinės šeimos biudžetą, bet ir sutepdavo reputaciją, sumenkindavo socialinį statusą“, – 2017 m. dienraštyje „Boston Globe“ rašė Linda Rodriguez-McRobbie.

Didieji literatūros grandai vaizdavo senmerges kaip bjaurias, pakrikusios psichikos, visuomenės atstumtas moteris. Čarlzo Dikenso romane „Didieji lūkesčiai“ minima panelė Havišam, kuri kraustėsi iš proto dėl širdgėlos ir keršto, niekada nenusivilko vestuvinės sukneles po to, kai jaunikis paliko prie altoriaus. Kai kurie tyrėjai įsitikinę, jog veikėjos paveikslas pasiskolintas iš tikros istorijos apie vienišą moterį, kuri vietoj vaikų augino dvi kates ir buldogą. Visų mylima romanistė Jane Austen, kuri pati buvo netekėjusi, nemaloniai atsiliepė apie senmerges knygoje „Ema“. Apibūdindama veikėją panelę Bates rašė, jog ji „nėra nei jauna, nei graži, nei turtinga, nei ištekėjusi“.

Bėgant laikui vienišas moteris ir kates rišo vis didesni saitai. 1881 m. leidinyje „Potter’s American Monthly“ žurnalistas Hartas Ayraultas aprašė netekėjusias moteris kaip „nesėkmingas pagrindiniame egzistencijos objekte – santuokoje“. Išskyrė kelis stereotipus, kurie ir šiandien siejami su pamišusiomis kačių augintojomis, tarp jų savanorišką atsiribojimą bei izoliaciją, socialinį atstūmimą, motiniškų instinktų ir švelnumo trūkumą, išskyrus perdėtą meilę augintinėms. „Viskas, kas liko iš meilės sudžiūvusioje širdyje, jos atiduoda katėms arba gatvės paukščiams“, – pabrėžė autorius.

Kontrolės įrankis

XIX a. moterų rinkimų teisės priešininkai naudojo kačių atvaizdus, kad užgniaužtų feministinį judėjimą. JAV išleistose karikatūrose, kurios pašiepė lygias galimybes, vyrai vaizduojami kaip namų šeimininkės, kuriems pavesta prižiūrėti vaikus, valyti namus ir leisti laiką su naminėmis katėmis. Jungtinėje Karalystėje draudimų šalininkai skelbė, kad „balsavimo teisės suteikimas moterims yra absurdiškas, lygiai kaip balsavimo teisės suteikimas katėms“.

Netekėjusios moters statusas imtas tapatinti su aktyvios feministės įvaizdžiu – jį formavo panašus gyvenimo būdas ir augintiniai. Taip susiklostė stereotipinis „kačių moters“ paveikslas: be vyro ir vaikų, savarankiška, žinanti, ko nori, reikalaujanti pagarbos ir laužanti pasenusias visuomenės normas. Vis dėlto šis apibūdinimas neretai priskiriamas ir socialiai pažeidžiamoms grupėms – benamėms, skurde gyvenančioms moterims, daiktų kaupikėms ar turinčioms psichikos sutrikimų.

„Jeigu apie moterį sprendžiama tik pagal jos augintinių rūšį ir kiekį, visi kiti jos pasiekimai bei asmenybės bruožai yra sumenkinami“, – atkreipia dėmesį Susan Michals, populiaraus, katėms skirto suvažiavimo „CatCon“ įkūrėja. – „Kiekvienas, kuris vartoja tokius išsireiškimus kaip „kačių dama“, „ponia“, „karalienė“, „maniakė“ ar „mylėtoja“ neigiamame kontekste, daro prielaidą, kad moteris neturi visaverčio gyvenimo – tokio, kuriame būtų draugystė, karjera ir prasmingi interesai.“ Tokie požiūriai – tai subtili, bet vis dar gyvuojanti XXI a. patyčių bei moterų kontrolės forma.

Amžina kova

Šiandien kačių mylėtojos stereotipas nebėra tiesiogiai siejamas su moters šeimine padėtimi. Dažniau jis kyla dėl augintinių skaičiaus – manoma, kad žmogui, namuose laikančiam tuziną kačių ar besirūpinančiam benamiais gyvūnais, „kažkas negerai“. Vienas įtartinų ženklų – noras turėti ne vieną ar dvi, o daugiau kačių. Tokie vertinimai – pavojingas signalas, kuriuo neva nurodoma į asmens neadekvatumą. S. Michals išdidžiai vadina save „kačių mama“ ir atvirai reiškia meilę augintiniams. Ji juokais save lygina su ryškiu popkultūros personažu „moterimi kate“, žinoma iš „Betmeno“ komiksų ir filmų. Įdomu tai, kad šį vaidmenį kino istorijoje atliko žavios, stiprią moterį įkūnijančios aktorės Michelle Pfeiffer, Zoë Kravitz ir Halle Berry, kurios niekuo neprimena neigiamų stereotipų. Be to, kai kurios jų, įkvėptos darbo kino industrijoje, realiame gyvenime priglaudė benamių kačių. Kačių augintojos įvaizdį taip pat keičia ir garsenybės. Pvz., milijardierė superžvaigždė Taylor Swift, kuri viešai pasakoja apie savo tris kates, išlieka populiari visame pasaulyje.

„Atrodo, visuomenė jau pasirengusi priimti jaunas moteris, kurios augina kates, tačiau artėjant prie vidutinio amžiaus ar senatvės, ypač jei moteris vieniša, murkiantis augintinis vis dar vertinamas kaip blogas ženklas“, – pastebi A. Madicott.

Nepaisant amžinos kovos tarp kačių mylėtojų ir kritikų, šalininkų legionas gana gausus. Vakarų kultūroje pagal augintinių populiarumą katės yra antros po šunų. Pavyzdžiui, naujausi Amerikos veterinarijos medicinos asociacijos statistikos duomenys rodo, kad kates laiko daugiau nei 37 mln. namų ūkių. „Daugeliui žmonių patinka katės ir jie nesupranta, kad meilė augintiniams tampa mizogonijos taikiniu ir neapykantos kurstymo įrankiu. Išreiškimą „pamišusi dėl kačių moteris“ galima interpretuoti įvairiai, atsižvelgiant į asmens intelekto galimybes. Dažniausiai tai reiškia aistrą, pomėgį, entuziazmą, gyvenimo džiaugsmą – dalykus, kurie nesusiję su šeiminiu ir socialiniu statusu“, – įsitikinusi prof. F. Probyn-Rapsey.

Autorė Jurgita Ramanauskienė